Atviras jaunos mamos laiškas apie MAMIZMĄ

 (32)
Ar šiais laikais mama, pati viena, dar gali ką nors nuspręsti – neskaitydama, nesitardama, neklausydama patarimų ir tuo pačiu išlikdama gera mama? Tik taip, kaip jai pačiai patogu?
© Vida Press

Metus, dvejus, septynerius, dvidešimt metų dedi į vaiką, kaip į savo gyvenimo taupyklę, besąlyginę meilę, bemieges naktis, kartais ir kelis savo kilogramus, visas viltis, visas jėgas, net ir paskutines, ašaras, šypsenas, kantrybę, perskaitytas knygas, patarimus, visą savo laiką, paskutinius pinigus ir save.

Kai visa tai sukrauni ir perskaitai kokio nors „specialisto" ar „protingesnės ir gražesnės" mamos įžvalgas apie vaiko atidavimą televizijai, nes leidai jam žiūrėti filmukus, apie vaiko emocinį žalojimą, nes perki jam daug žaislų, apie vaiko auklėjimo patikėjimą svetimiems žmonėms, nes leidi jį į darželį, pasijauti taip, tarsi būtum neišlaikęs egzamino, kuriam ruošeisi ir taupei visus tuos metus.

Sunku pasakyti, ar tą akimirką užvaldo didesnis pyktis ar nusivylimas. O gal tik maištas prieš „sistemą".

Ar kiekvieną kartą įjungusi filmuką turėčiau jaustis kalta? O jei nesijaučiu kalta, tuomet turėčiau jaustis bloga? Nenori mano vaikas žiūrėti mokomųjų, lavinamųjų, pamokančių filmukų, bet aš noriu, kad jis tą pusvalandį ką nors žiūrėtų, o ne trankytų vonios duris. Noriu nors kartą per mėnesį nusiprausti viena ir nesijausti dėl to nei kalta, nei bloga. Taip taip, pati pripratinau eiti kartu į vonią, dabar noriu atpratinti ir tai padaryti man padeda filmukai. Esu nenuosekli. Esu bloga, esu bloga, esu labai bloga.

Mano vaikas turi 50 žaislų, o jei kiekvieną knygutę skaičiuosiu atskirai, tai bus apie 100: čia pakankamai ar netoli tos žalingos ribos, apie kurią dabar rašoma naujausios kolekcijos straipsniuose? Nepaisant to, ar visi jie madingi mediniai, ar pigūs kinietiški plastikiniai, vaiką jie domina tik tada, kai su juo žaidi kartu. Tikrai ne žaislų kiekyje esmė, tad nedarykim vaikų psichiniais ligoniais, o mamų - blogom.

O būna kartais ir visiško palūžimo akimirkų. Imi ir užrėki ant savo brangiausio vaiko tokiu balsu, kad kaimynai iš pirmo aukšto girdi. Nors iki TOS akimirkos tu pagamini 800 pietų, 800 naktų keliesi užkloti, 400 dienų skaitai su juo knygutes, kartu pieši, klijuoji, mokai vaikščioti, kalbėti, guodi, bučiuoji ir kantriai aiškini, bet visa tai tampa nebereikšminga, nes, pasak „specialisto", vaikas patyrė psichologinį smurtą. Ir staiga tu virsti nebe mama.

Iš tiesų, tai gera mama niekada nebūsi: jei viešai drausminsi - būsi ta, kuri nemoka šiuolaikiškai auklėti vaiko aiškindama, jei nedrausminsi - tai būsi ta, kuri nemoka susitvarkyti su vaiku. Treti išvedinės teoriją, kad mama nežindė vaiko, todėl jis griuvinėja rėkdamas ant parduotuvės grindų. Nuraminčiau davusi sulčių, bet tada pasipils diskusijos apie cukraus kiekį, pratinimą prie sulčių, vaiko sveikatos žalojimą... Pasaka be galo.

Vieni pirštais badys, kad dviejų, o dar su sauskelnėmis, kiti linkčiodami pritars: „per mažas". Kabinu medalį mamoms, kurios išmokė metinukus sėdėti ant puodo. Jos to medalio vertos. Man trūko žinių ir valios, o gal mano vaikas kitoks. Neturiu aš to medalio, bet visus metus gyvenau patogiai ir man dėl to visai neskauda. Ramiai laukiu tinkamos akimirkos, ir tai tikrai ne nuodėmė.

Kartą ėmiau ir nusprendžiau paeksperimentuoti. Su savo vaiku. Nepaklusti „sistemai" ir čiulptuko neatimti iki darželio. Kol kas vaiko žandikaulis vietoje, dantys sveiki, žodynas plečiasi, ligų skalė stabili. Mūsų naktys patogios ir ramios, o savo miegą aš tiesiog dievinu. Patogu ir darželio auklėtojoms. Visiems kitiems likusiems: „baisu", „per ilgai", „per didelis" ir t.t., ir pan. Ar čia tik todėl, kad norisi pasakyti savo nuomonę, ar pasigirti, kad „mano tai be čiulptuko užaugo"?

Vieniems tu būsi ta, kuri atiduoda vaiką čiulptukui, auklei, darželiui, kitiems, nemama, bet darbe atrasi bendraminčių mamų, su kuriomis kartu skaičiuosite minutes iki važiavimo į darželį. Vienoms mamoms patinka tiesiog auginti vaikus namuose, kitoms reikia veiklos: verslo, sporto, darbo, atostogų be vaikų. Ir nepykite, bet nei vienu atveju nematau aš čia jokio pasiaukojimo. Gyvename taip, kaip norime, arba dejuojame. O kad nedejuotume ir būtų lengviau, pagalvokite, gal atėjo laikas kažką keisti.

Aš visa tai vadinu mamizmu, kuris priverčia mane uždarant namų duris užsidėti storiausius šarvus, tamsiausius akinius ir geriausius ausų kaištukus. Bijau, kad vieną dieną imsiu ir patikėsiu, kokia esu savanaudė, bloga, nemama.

Visos šeimos skirtingos: vieni vegetarai, kiti religingi, treti abstinentai. Ir koks nuobodus pasaulis būtų, jei visi galvotų vienodai. Dažniausiai niekam nerūpi, pagal kokią ideologiją mes gyvenam, kol kalba nepasisuka apie vaiko auginimą. O tada tai visi žino, kad vaikui sveikiausia ekologiška košė, be glitimo, nuo braškių beria, kad vaikus reikia, tiesiog būtina grūdinti... Kas čia - visuotinė pareiga auginti svetimą vaiką?

Ne tik mūsų vaikai skirtingi, bet ir mes - mamos skirtingos, kiekviena su mažesniais ar didesniais poreikiais, savo pomėgiais, ydomis, įpročiais. Tik per mažai dėmesio skiriama mamai, kol ji pati jo nepaprašo. Šiais laikais jau visi žinom, kaip užauginti tobulą vaiką, kiek laiko jį žindyti, kada ant puodo sodinti, ką pusryčiams ruošti, kaip rengti ir net ko, neduokdie, nedaryti, o kaip mamai, iš kurios visi tikisi to tobulo vaiko, išlaikyti balansą tarp sąmoningos motinystės ir mamizmo?

Nebeieškokime tobulos motinystės receptų ir auginkime vaikus taip, kaip mums patogu.

Gyvenkime ne dėl vaikų, o KARTU su vaikais: mokykimės, ieškokime, klyskime, atraskime SAVO viduriuką, kad būtų mums gera. Tada ir motinystė teiks daugiau laimės ir gyvenimas bus šviesesnis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Turite vaikų? – Tuomet privalote tai perskaityti. Tuoj pat! (4)

Auginant vaikus daug svarbiau ne tai, ką mes jiems sakome, o tai, kaip mes elgiamės. Į vieną vietą surinkome 9 blogus tėvų įpročius, kurių siūlome atsisakyti. Ne rytoj – šiandien!

Nuomonė: Helovinas – man ne šventė (2)

Tinklaraštininkės Mortos pamąstymai apie Helovino šventimą su vaikais. Ką mes iš tiesų švenčiame? Ir ar reikia švęsti?

Kai vaikai žaidžia, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą

Su savo mažyliu praleidžiate 24 val. per parą 7 dienas per savaitę? Bet ateina metas, kai reikia jį mokytis po truputį paleisti. Geriausias būdas – pratinti vaiką žaisti vieną. Kaip tai padaryti?

Devynios vietos, kur su vaiku geriau nesilankyti (28)

Mes ne kartą esame sakę, kad vaikai jokiu būdu nėra ir negali būti kliūtis. Jie – mūsų džiaugsmas ir didelė gyvenimo prasmė.

Ką iš tiesų reiškia auginti vaikus ir būti MAMA (15)

Tinklaraščio „Mama su šypsena kišenėje“ autorės pamąstymai apie tai, ką iš tiesų reiškia būti mama.

Laura Mazalienė – apie kelionę su mažu vaiku į nedraugišką šeimoms Niujorką (21)

JAV mūsų niekada neviliojo, tačiau šį rudenį viskas susiklostė taip, kad ten išvykome trise: aš, vyras ir mūsų ką tik vienerių sulaukusi dukra.

Dvynius auginanti mama – apie išskirtinį dėmesį bei vis dar gajus mitus (2)

„Štai jūsų būsimas vaikelis, – sako gydytoja rodydama į pulsuojantį pagaliuką echoskopo ekrane. – Tai viena naujiena. O čia – kita." Ir ji jau baksnoja į kažką lygiai tokio paties: „Taip, taip, sveikinu, jūs laukiatės dvynių."

Y karta: kokie tėvai mes esame šiandien

Kodėl vaikus auginančios mamos imasi rašyti tinklaraščius? Ar įsivaizduojamas šiandieninių tėvų gyvenimas be interneto? Sociologės Veronikos Urbonaitės - Barkauskienės straipsnis.

Kiek Lietuvoje optimalu turėti vaikų: vieną, du, o gal tris? (62)

Didelė tikimybė, kad jūs, jeigu dabar skaitote šiuos žodžius, turite vaikų. O jei iš tiesų taip yra, tai dar didesnė tikimybė, kad vaikų turite ne daugiau ir ne mažiau kaip... du. Jeigu yra kitaip, esate šiek tiek išimtis.

Ko labiausiai bijo tėvai, vaikui ieškodami auklės (17)

„Savo mažę vesiu į darželį, jokiu būdu nepatikėsiu jos auklei", – taip man anądien pareiškė viena vaiko priežiūros atostogas bebaigianti draugė, kai pasiteiravau, kur liks jos duktė, kai ši išeis į darbą.

Kokias sveikas vaišes paruošti vaiko gimtadieniui: specialistės patarimai

Šių dienų gimtadienio puotos ištaigingos. Samdomi stalo dekoratoriai, tortai užsakomi iki šventės likus 3 mėnesiams, gimtadienius veda personažai. Viskas labai gražu, bet, mitybos specialistės Ramintos Bogušienės vertinimu, tėveliams daugiau rūpi šventės išorė, o ne turinys.

Kaip gimus vaikui neprarasti draugių

Esu girdėjusi mamas sakant, kad gimus vaikui draugių ratas sumažėjo.

Dėl ko jauni tėvai šiandien susilaukia daugiausia priekaištų iš vyresnių žmonių (9)

Ši tema atėjo begvildenant kitą temą apie mamos darbus. Nors ką jau čia slėpsi, ji visada sklandė ore ir tik laukė progos nusėsti į mano kompiuterio ekraną.

Mamos gėdijasi prisipažinti ir apie tai kalbėti, tačiau taip būna daugeliui (36)

Nėra namų be dūmų. Nėra ir motinystės be nusivylimų. Kaip rodo apklausos, savo vaikus be priežasties aprėkia daug mamų. Pykčio minutę joms atrodo, kad „dėl visko kaltas vaikas“, tačiau iš tiesų priežastys dažniausiai būna kitos.

Suaugusieji dažnai to nebemoka, o vaikai daro kasdien (8)

Tikriausiai esate girdėję pasakymą, kad vaikai yra tėvų mokytojai. Ko mes, suaugusieji, galime pasimokyti iš savo vaikų?