Atviras jaunos mamos laiškas apie MAMIZMĄ

 (32)
Ar šiais laikais mama, pati viena, dar gali ką nors nuspręsti – neskaitydama, nesitardama, neklausydama patarimų ir tuo pačiu išlikdama gera mama? Tik taip, kaip jai pačiai patogu?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Metus, dvejus, septynerius, dvidešimt metų dedi į vaiką, kaip į savo gyvenimo taupyklę, besąlyginę meilę, bemieges naktis, kartais ir kelis savo kilogramus, visas viltis, visas jėgas, net ir paskutines, ašaras, šypsenas, kantrybę, perskaitytas knygas, patarimus, visą savo laiką, paskutinius pinigus ir save.

Kai visa tai sukrauni ir perskaitai kokio nors „specialisto" ar „protingesnės ir gražesnės" mamos įžvalgas apie vaiko atidavimą televizijai, nes leidai jam žiūrėti filmukus, apie vaiko emocinį žalojimą, nes perki jam daug žaislų, apie vaiko auklėjimo patikėjimą svetimiems žmonėms, nes leidi jį į darželį, pasijauti taip, tarsi būtum neišlaikęs egzamino, kuriam ruošeisi ir taupei visus tuos metus.

Sunku pasakyti, ar tą akimirką užvaldo didesnis pyktis ar nusivylimas. O gal tik maištas prieš „sistemą".

Ar kiekvieną kartą įjungusi filmuką turėčiau jaustis kalta? O jei nesijaučiu kalta, tuomet turėčiau jaustis bloga? Nenori mano vaikas žiūrėti mokomųjų, lavinamųjų, pamokančių filmukų, bet aš noriu, kad jis tą pusvalandį ką nors žiūrėtų, o ne trankytų vonios duris. Noriu nors kartą per mėnesį nusiprausti viena ir nesijausti dėl to nei kalta, nei bloga. Taip taip, pati pripratinau eiti kartu į vonią, dabar noriu atpratinti ir tai padaryti man padeda filmukai. Esu nenuosekli. Esu bloga, esu bloga, esu labai bloga.

Mano vaikas turi 50 žaislų, o jei kiekvieną knygutę skaičiuosiu atskirai, tai bus apie 100: čia pakankamai ar netoli tos žalingos ribos, apie kurią dabar rašoma naujausios kolekcijos straipsniuose? Nepaisant to, ar visi jie madingi mediniai, ar pigūs kinietiški plastikiniai, vaiką jie domina tik tada, kai su juo žaidi kartu. Tikrai ne žaislų kiekyje esmė, tad nedarykim vaikų psichiniais ligoniais, o mamų - blogom.

O būna kartais ir visiško palūžimo akimirkų. Imi ir užrėki ant savo brangiausio vaiko tokiu balsu, kad kaimynai iš pirmo aukšto girdi. Nors iki TOS akimirkos tu pagamini 800 pietų, 800 naktų keliesi užkloti, 400 dienų skaitai su juo knygutes, kartu pieši, klijuoji, mokai vaikščioti, kalbėti, guodi, bučiuoji ir kantriai aiškini, bet visa tai tampa nebereikšminga, nes, pasak „specialisto", vaikas patyrė psichologinį smurtą. Ir staiga tu virsti nebe mama.

Iš tiesų, tai gera mama niekada nebūsi: jei viešai drausminsi - būsi ta, kuri nemoka šiuolaikiškai auklėti vaiko aiškindama, jei nedrausminsi - tai būsi ta, kuri nemoka susitvarkyti su vaiku. Treti išvedinės teoriją, kad mama nežindė vaiko, todėl jis griuvinėja rėkdamas ant parduotuvės grindų. Nuraminčiau davusi sulčių, bet tada pasipils diskusijos apie cukraus kiekį, pratinimą prie sulčių, vaiko sveikatos žalojimą... Pasaka be galo.

Vieni pirštais badys, kad dviejų, o dar su sauskelnėmis, kiti linkčiodami pritars: „per mažas". Kabinu medalį mamoms, kurios išmokė metinukus sėdėti ant puodo. Jos to medalio vertos. Man trūko žinių ir valios, o gal mano vaikas kitoks. Neturiu aš to medalio, bet visus metus gyvenau patogiai ir man dėl to visai neskauda. Ramiai laukiu tinkamos akimirkos, ir tai tikrai ne nuodėmė.

Kartą ėmiau ir nusprendžiau paeksperimentuoti. Su savo vaiku. Nepaklusti „sistemai" ir čiulptuko neatimti iki darželio. Kol kas vaiko žandikaulis vietoje, dantys sveiki, žodynas plečiasi, ligų skalė stabili. Mūsų naktys patogios ir ramios, o savo miegą aš tiesiog dievinu. Patogu ir darželio auklėtojoms. Visiems kitiems likusiems: „baisu", „per ilgai", „per didelis" ir t.t., ir pan. Ar čia tik todėl, kad norisi pasakyti savo nuomonę, ar pasigirti, kad „mano tai be čiulptuko užaugo"?

Vieniems tu būsi ta, kuri atiduoda vaiką čiulptukui, auklei, darželiui, kitiems, nemama, bet darbe atrasi bendraminčių mamų, su kuriomis kartu skaičiuosite minutes iki važiavimo į darželį. Vienoms mamoms patinka tiesiog auginti vaikus namuose, kitoms reikia veiklos: verslo, sporto, darbo, atostogų be vaikų. Ir nepykite, bet nei vienu atveju nematau aš čia jokio pasiaukojimo. Gyvename taip, kaip norime, arba dejuojame. O kad nedejuotume ir būtų lengviau, pagalvokite, gal atėjo laikas kažką keisti.

Aš visa tai vadinu mamizmu, kuris priverčia mane uždarant namų duris užsidėti storiausius šarvus, tamsiausius akinius ir geriausius ausų kaištukus. Bijau, kad vieną dieną imsiu ir patikėsiu, kokia esu savanaudė, bloga, nemama.

Visos šeimos skirtingos: vieni vegetarai, kiti religingi, treti abstinentai. Ir koks nuobodus pasaulis būtų, jei visi galvotų vienodai. Dažniausiai niekam nerūpi, pagal kokią ideologiją mes gyvenam, kol kalba nepasisuka apie vaiko auginimą. O tada tai visi žino, kad vaikui sveikiausia ekologiška košė, be glitimo, nuo braškių beria, kad vaikus reikia, tiesiog būtina grūdinti... Kas čia - visuotinė pareiga auginti svetimą vaiką?

Ne tik mūsų vaikai skirtingi, bet ir mes - mamos skirtingos, kiekviena su mažesniais ar didesniais poreikiais, savo pomėgiais, ydomis, įpročiais. Tik per mažai dėmesio skiriama mamai, kol ji pati jo nepaprašo. Šiais laikais jau visi žinom, kaip užauginti tobulą vaiką, kiek laiko jį žindyti, kada ant puodo sodinti, ką pusryčiams ruošti, kaip rengti ir net ko, neduokdie, nedaryti, o kaip mamai, iš kurios visi tikisi to tobulo vaiko, išlaikyti balansą tarp sąmoningos motinystės ir mamizmo?

Nebeieškokime tobulos motinystės receptų ir auginkime vaikus taip, kaip mums patogu.

Gyvenkime ne dėl vaikų, o KARTU su vaikais: mokykimės, ieškokime, klyskime, atraskime SAVO viduriuką, kad būtų mums gera. Tada ir motinystė teiks daugiau laimės ir gyvenimas bus šviesesnis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Teo ir Ieva pristato: kai prireikia greitai užimti vaiką čia ir dabar (4)

Kiekvieną antradienį portale www.tavovaikas.lt svečiuojasi tinklaraštininkė Ieva ir jos sūnelis Teo, kurie dalijasi savo išbandytais smagiais žaidimais bei lavinimaosiomis veiklomis.

Įvaikintas „Gyvybės langelyje“ paliktas kūdikis

Iš viso 2017 metais Lietuvoje įvaikinti 92 globos netekę vaikai, tarp jų – „Gyvybės langelyje“ paliktas kūdikis.

Teo ir Ieva pristato: žaismingi būdai pažinti skaičius patiems mažiausiems

Vaikystė – tai pats įdomiausias laikas, kuris skirtas žaidimams. O juk žaidimo pagalba galima ugdyti ir tam tikrus vaiko įgūdžius.

Kokia mama esate pagal Zodiako ženklą

Kokio Zodiako ženklo mama yra labiausiai demokratiška, o kuri nepripažįsta kompromisų ir šeimą valdo kietu kumščiu?

Psichologė Jūratė Baltuškienė: vaikas mušasi – praeis ar verta sunerimti ir iškart reaguoti

„Mano vaikas iš darželio grįžo sumuštas", „Bijau auklėtojos skambučio, nes išgirsiu, kad maniškis vėl ką nors prilupo", „Broliai pliekiasi iki kraujo" – tai vis mamų skundai. Girdėta? Ką daryti?

Teo ir Ieva pristato: 4 lavinantys užsiėmimai, kurie patiks ir mergaitėms, ir berniukams (2)

Kuo dažniau saulėtos dienos džiugina mus, tuo daugiau laiko praleidžiame lauke. Ir kai kurie kambario žaidimai pamažu išsikrausto į lauką. Juk lauke - tikras nuotykių pasaulis.

„Tėvų linija“ daugiausiai klausimų sulaukia apie 2-3 metų vaikus

Daugiau nei pusmetį veikianti "Tėvų linija" - vienintelė vieta, kur visos Lietuvos tėvai gali gauti nemokamą, profesionalią psichologinę pagalbą vaikų auklėjimo klausimais.

Vienintelis dalykas, kurio norėčiau palinkėti naujoms mamoms

Tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autorės, dviejų vaikų mamos Mildos Kukulskienės žvilgsnis į motinystę.

Sumani mama dalijasi žaidimo idėja, kuriam išleisite mažiau kaip 1 eurą

Dviejų vaikučių mama Inga, feisbuke kurianti tinklaraštį „Mamos diena“, dalijasi labai smagia idėja, kaip nustebinti vaikus užsiėmimu, kurio priemonės kainuoja mažiau kaip 1 eurą.

Kaip vystosi vaikas nuo gimimo iki dvejų metų ir ką šiuo metu su juo žaisti

Mažyliai tikrai daug moka. Jie labai greit ima suvokti pasaulį. Verta žinoti, kokie žaislai kokiame laikotarpyje naudingiausi.

Ką iš tiesų reiškia būti dviejų vaikų mama (2)

Jau 9 mėnesiai, kai esu dviejų vaikų mama. 9 spalvingi mėnesiai.

dr. Jolita Jonynienė: kodėl po miego kai kurie vaikai būna irzlūs

Po miego prabudusi dvimetė mažylė nerimsta: ji verkia, atrodo lyg išsigandusi, lyg nuliūdusi, lyg suirzusi. Kaip tokią akimirką turėtų elgtis jos artimieji?

Psichologė Milda Kukulskienė: 8 paprastos ir smagios veiklos dvimečiams

Sveikatos psichologė ir dviejų vaikučių mama Milda Kukulskienė dalijasi aštuoniomis paprastomis idėjomis, ką kūrybiško ir nesudėtingo galima nuveikti su vaikais namuose. Šiems darbeliams nereikia jokių ypatingų pasiruošimų ar medžiagų.

Ką protingiausia daryti, kai mažą vaiką apima didelis pyktis

Vaikas spyrė mamai, užtvojo draugui, sumušė silpnesnį, nuskriaudė ir paliko mirtimi vaduotis gyvūną. Panašių istorijų šimtai. Kodėl vaikai tokie žiaurūs? Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė.

5 dalykai, kurie stiprina ir vienija šeimą

Ar susimąstote, kiek kartų per dieną mes liečiame artimus žmones: vyrą, žmoną, vaikus... Paprastas rankos paspaudimas ar švelnūs apsikabinimai, bučiniai, galvos paglostymai. Visa tai taip natūralu ir kasdieniška, kad dažnai to net nebepastebime. O kartais ir užmirštame. Jei suaugusieji to nusureikšmina ir priima kaip kasdienės rutinos pasekmę, vaikai labai jautriai reaguoja į šilumos bei meilumo šeimoje trūkumą.