Būtina sąlyga, kad vaikas užaugtų laimingas

Kada atsiranda meilės jausmas, kaip jį puoselėti ir perduoti savo vaikams, konsultuoja vaiko ir šeimos psichologas Andrius Atas.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sakoma, kad mamos meilės besąlyginė. O gimęs kūdikis jau moka mylėti? Kaip galima apibūdinti jo meilę?

Meilė mums visiems yra labai svarbi, be jos negalėtų gyventi nei vaikai, nei mes, suaugusieji. Gimęs kūdikis gimsta turėdamas teigiamą požiūrį į aplinką. Tą požiūrį galima įvardyti kaip meilę. Pirmiausia jis visa savo maža širdele myli tuos žmones, kurie jį pasitinka šiame pasaulyje, ant jų rankų ramiai užmiega, juos mato ir girdi. Dažniausiai tai būna tėvai ir visa kūdikio bei mažo vaiko meilė yra skirta jiems.

Kūdikiai į tėvus žiūri žibančiomis akutėmis ir yra jiems visiškai atsidavę. Na, o vėliau reikia suteikti vaikui daug šilumos, gerumo, dėmesio, kad jis ir toliau puoselėtų tokius pat labai pozityvius jausmus tėvams. Tačiau bėda ta, kad pati meilės sąvoka yra labai susiaurinta ir neatspindi viso stipraus jausmo, koks jis yra iš tiesų.

Ką reiškia teiginys, kad meilės sąvoka susiaurinta?

Dažniausiai apie meilę kalbame per malonumo prizmę ir nėra lengva atgaivinti jos tikrąją prigimtį. Iš tikrųjų meilė reikalinga ne tik malonumui patirti, ji apskritai svarbiausias reiškinys žmogaus gyvenime - be jos mes negalėtume gyventi. Su meile susijusi vaiko ir suaugusiojo psichinė sveikata.

Tėvų meilė, kurią „atsinešame" iš vaikystės, yra mūsų ramstis, nes kad užaugtume laimingi žmonės, turime žinoti, kad dėl mūsų jie ar kiti artimiausi žmonės aukojosi, kad su džiaugsmu mus pasitiko bei augino. Tėvų meilė vaikui padeda pagrindą po kojomis, o vėliau įsižiebusi meilė vyrui ar moteriai suteikia sparnus, padeda suprasti gyvenimo pašaukimą. Tačiau šią vyro ir moters meilę mes esame linkę sumenkinti.

Būtina sąlyga, kad vaikas užaugtų laimingas
Tėvų meilė, kurią „atsinešame" iš vaikystės, yra mūsų ramstis, nes kad užaugtume laimingi žmonės, turime žinoti, kad dėl mūsų jie ar kiti artimiausi žmonės aukojosi, kad su džiaugsmu mus pasitiko bei augino.
© Shutterstock nuotr.

Pavyzdžiui, kai paaugliui, kuris nesėkmingai įsimyli, pasakoma: „Neimk į galvą, bus tų meilių..." O iš tiesų įsimylėjimo nereikia menkinti, nubraukti, ištrinti, nes tai patirtis, kuri atveria tikrąjį pasaulio vaizdą - tik mylintis žmogus gali suprasti tikrąją pasaulio vertę. Nemylinčiam žmogui pasaulis atrodo nuobodus, grėsmingas, blogas.

Paprastai tariant, meilė yra skirta pasauliui pažinti, o kad galėtume visavertiškai gyventi, turime žinoti, kad esame mylimi nuo vaikystės, kad patys mylime ir esame mylimi jau būdami suaugę.

Ar tiesa, kad „kalta" vaikystė, jeigu žmogui nesiseka mylėti, neranda sau artimos sielos?

Man nepatinka dėl visų nesėkmių kaltinti tėvus ir nelaimingą vaikystę. Yra daug pavyzdžių, kai vaikai, turėję siaubingą vaikystę, gyvena puikų ir visavertį gyvenimą. Suaugę jie sutiko draugų, kurie pamilo juos tokius, kokie yra, atleido klaidas, apkabino, apsupo meile - tai pakeitė tų žmonių širdis, nors ir kokia sunki vaikystė buvo.

Kartais mes į vaiką žiūrime kaip į daiktą, į savo nuosavybę, tarsi jis būtų priemonė kažkokiam tikslui pasiekti. Ir manome, kad svarbiausia, jog vaikas būtų tvarkingai apsirengęs bei gerai mokytųsi. Antraip visuomenės akyse rizikuojame būti blogi tėvai.
Psichologas Andrius Atas

Be abejo, jeigu vaikystės patirtis neigiama, žmogui sunku patikėti, kad gali būti laimingas, bet vis dėlto neužkerta kelio mylėti ir būti laimingam. Labai svarbu, kad vaikas gimtų iš meilės vienas kitą mylinčių tėvų šeimoje, nes kaip tik tai suteikia vaikui pasitikėjimą savimi, kurio labai reikia gyvenime.

Tačiau vaikui, kuris augdamas ima suprasti, kad gimė nemylinčių vienas kito tėvų šeimoje, arba šeimoje, kuri apskritai stokoja šio jausmo, parama gali būti sutikti žmonės, kurie sugebės jį mylėti ir neleis nusivilti pasauliu.

Ar meilės mokome vaikus apkabindami, glausdami?

Manau, kad taip, nes lytėjimas mažiems vaikams yra ypač svarbus, o vaikų, kurių tėvai nebijo apkabinti, gyvenimas yra kokybiškesnis. Tačiau iš tikrųjų kur kas svarbiau ne pats būdas, kuriuo parodome, kad mylime vaiką, o mūsų požiūris į juos.

Kartais tėvai labai nori būti geri tėvai ir domisi, kiek laiko kasdien turėtų praleisti su savo atžala. Iš tiesų ne laikas svarbu, o požiūris į vaiką. Labai svarbu, kad vaikas suprastų, jog tėvams jis labai rūpi, jie pasirengę dėl jo atiduoti visą gyvenimą. Jeigu šio jausmo vaikas nepatirs, valandos, praleistos su juo, bus bevertės arba mažai vertingos.

Kartais mes į vaiką žiūrime kaip į daiktą, į savo nuosavybę, tarsi jis būtų priemonė kažkokiam tikslui pasiekti. Ir manome, kad svarbiausia, jog vaikas būtų tvarkingai apsirengęs bei gerai mokytųsi. Antraip visuomenės akyse rizikuojame būti blogi tėvai.

Tad „muštruojame" savo vaikus, kad jie atitiktų visuomenės lūkesčius. O turėtume į juos žvelgti kaip į dovaną sau ir pasauliui. Tiesiog džiaugdamiesi, kad jų turime, ir leisdami jiems būti pačiais savimi apgaubsime juos tikrąja meile, nepersistengta, nemoralizuojančia, ir taip pat mylėti mokysime savo vaikus.

Būtina sąlyga, kad vaikas užaugtų laimingas
Be abejo, jeigu vaikystės patirtis neigiama, žmogui sunku patikėti, kad gali būti laimingas, bet vis dėlto neužkerta kelio mylėti ir būti laimingam.
© Shutterstock nuotr.

O frazė „Aš tave myliu"?.. Ar ji svarbi vaikui? Dažnai užsisukę darbuose pamirštame juos ištarti...

Vaikui svarbiau ne žodžiai, o jausmai. Yra šeimų, kai sutuoktiniai nesako žodžio „myliu" vienas kitam, nesako vaikams, tačiau jie iš šilto žvilgsnio supranta, kad yra mylimi. Vaikas turi girdėti keturis dalykus: kad yra gražus, protingas (būtina tai pabrėžti, kai kas nors jam sekasi), geras (kai apsikabina mamą, užjaučia kitą ištikus bėdai) ir kad sugeba ką nors pats padaryti.

Tai pabrėžiant vaikas auga pasitikintis savimi, o kartu ir jausdamas tėvų meilę bei mokėdamas mylėti pats. Labiausiai jis jaus mūsų meilę, kai atiduosime jam dalelę savo gyvenimo, pačius save, nieko mainais iš jo nesitikėdami.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Pasitikinčių savimi ir rūpestingų vaikų auginimo paslaptys

Dažnai girdime, kad laikai pasikeitė ir vertybės jaunimui jau turi visai kitokią reikšmę. Mums pasakojama apie siaubus, kai paaugliai pasineria į prastą elgesį, vedantį juos iš jiems numatyto šviesaus kelio.

Skaitytojos patirtis: kaip užauginti sveikus ir laimingus vaikus

Vienas pirmųjų dalykų, kurį sužinojau studijuodama mediciną, kad medicina – tai labiau menas nei mokslas. Ta pati taisyklė galioja ir auginant vaikus. Savo patirtimi dalijasi skaitytoja Inga.

Vaikų krikštynos – už ar prieš? (105)

Šį kartą mamų apklausa virto kone diskusija – vienos savo vaikus krikštijo, nes taip reikia, kitos tokią nuomonę nuneigė, trečios paliko galimybę apsispręsti pačiam vaikui, o ketvirtos.... Paskaitykit patys!

Jeigu tėvai laikytųsi šių taisyklių, jų vaikai būtų laimingiausi pasaulyje (1)

Pagrindinės klaidos, kurias tėvai daro auklėdami vaikus, būdingos daugeliui šeimai. Neklystančių tėvų nebūna, bet pripažinti, kad klystame ir atsiprašyti savo vaikų mokame ne kiekvienas.

Barniai ir įtampa šeimoje dažnai kyla dėl vienos dažnos klaidos (14)

Prieš kelerius metus atlikta šeimų apklausa nustebino pačius jos sumanytojus. Pasirodo, daugiausia konfliktų šeimoje kyla dėl skirtingo požiūrio į vaikų auklėjimą. Išklausykime dvi mamas.

Paklusniausias vaikas pagal horoskopą (8)

Ką sako žvaigždės apie mažylio charakterį ir temperamentą? Pasiskaitykite, kad žinotumėte, kaip elgtis ateityje, jei jūsų Liūtukas ar Ožiaragis įsismarkautų.

Kaip užauginti laimingą vaiką: patarimai tėvams (8)

Kas yra vaiko socialiniai emociniai įgūdžiai ir kaip juos galima ugdyti? Šį skaitytojos atsiųstą klausimą pateikėmė Individualiosios psichologijos instituto atstovams.

Nervų karas atėjus paimti vaiko iš darželio: ką daryti? (3)

Dažniausiai sulaukiame klausimų apie vaiko pratinimą prie darželio – kaip tą padaryti kuo švelniau ir neskausmingiau. Tačiau sulaukiame ir priešingų klausimų: ką daryti su vaiku, kuris iš darželio nenori eiti namo?

Sparčiai populiarėjanti pramoga kūdikiams: daugiau naudos ar žalos (5)

Šiais laikais kvietimą į teatrą ar festivalį gali gauti net ir naujagimis. Kuriami spektakliai patiems mažiausiems – sulaukusiems vos 3 mėn. Įdomu, paklausa lėmė pasiūlą ar pasiūla – paklausą?

Rūta Lapė: vaikų auginimo teorijų gausybė – kaip jose nepasiklysti?

Dviejų sūnų mama, žurnalistė Rūta Lapė – apie vaikų auginimo teorijų gausybę ir bandymą nepasiklysti jose.

Kaip auklėti vaikus pagal prieraišiąją tėvystę (4)

Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad tėvai su vaikais praleidžia nepakankamai laiko – vidurkis esą vos 7 minutės per dieną.

100 procentų pozityvo: ką moterims duoda motinystė

Ką jums davė motinystė ir tėvystė? Šį klausimą uždavėme TAVO VAIKO feisbuko paskyroje. Dalijamės gražiausiais atsakymais, kurie, tikimės, įkvėps ir jus.

Kaip vaiką paruošti darželiui, kad adaptacija būtų lengva: interviu su specialiste (3)

Diena, kai vaikas pradės lankyti darželį, gali būti lengva ir be streso tiek jam, tiek jums – tėvams, tereikia tam tinkamai pasiruošti.

7 frazės, kurių verčiau nesakykite pagimdžiusiai moteriai (16)

Yra tam tikrų dalykų, kuriuos geriau nutylėti, kalbant su neseniai mamyte tapusia drauge ar giminaite. Kokių frazių geriau vengti?

AVINAS ir jo santykiai su kitais Zodiako ženklais

Astrologė Rita Vainauskienė pasakoja apie vaiką, kuris gimė po Avino ženklu. Kokie bruožai būdingi šiam vaikui, ir kaip jam sekasi sutarti su tėvais, kurių Zodiako ženklai kitokie, negu jo.