Kaip gyvenimas klostosi pagal tai, kelinti šeimoje gimėte II dalis

Kodėl tų pačių tėvų auklėti vaikai, augantys tuose pačiuose namuose, tampa tokie skirtingi? Ar tai gali nulemti tik genai? Kokią įtaką tam turi gimimo eiliškumas? Tęsiame gimimo eiliškumo temą.
Kaip gyvenimas klostosi pagal tai, kelinti šeimoje gimėte <span style="color: #ff0000;"><sup>II dalis</sup></span>
© Shutterstock nuotr.

Eglė Kuraitė - Žičkė, psichologė:

Antrasis vaikas gimsta jau patyrusių, labiau atsipalaidavusių tėvų šeimoje ir nuo pat pirmos savo gyvenimo akimirkos turi vyresnįjį brolį ar sesę, į kuriuos gali (arba turi) lygiuotis.

Tėvai iš antrojo vaiko jau nereikalauja „laiku" stovėti, „teisingai" kalbėti, nesirgti ir „būti tobulą" - jie priima jį tokį, koks yra. Antrieji vaikai dažnai ir užauga laisvesni, ne taip stipriai susirūpinę dėl geriausių rezultatų kaip vyresnieji.

TAIP PAT SKAITYKITE:
I straipsnio dalis: Kaip gyvenimo sėkmė priklauso nuo to, kelinti šeimoje gimėte

Visgi priešakyje jie visada mato didesnį, stipresnį ir gudresnį brolį ar sesę, kurių pėdomis nori sekti, o neretai to nori ir tėvai, tai išreikšdami nuolatiniu lyginimu ir skatinimu. Dėl tokio spaudimo antrieji šeimoje gimę vaikai gali mažiau pasitikėti savo jėgomis, žvelgti į pasaulį pesimistiškai, manyti, kad savo asmeninių tikslų jie neįstengs pasiekti.

Svarbu tai, koks yra vidurinio vaiko santykis su pirmagimiu - ar jis yra linkęs jį atkartoti, ar prieš jį maištauti, ar su juo konkuruoti. Dažnai viduriniai vaikai pasirenka priešingus pomėgius ar gyvenimo būdą nei vyresnysis brolis ar sesuo. Jei vyriausiasis vaikas auga rimtas, turintis tikslą ir jo siekiantis, tai jaunesnysis yra laisvesnių pažiūrų, jaučiasi mažiau suvaržytas, nerūpestingas. 

Dažnai viduriniai vaikai pasirenka priešingus pomėgius ar gyvenimo būdą nei vyresnysis brolis ar sesuo. Jei vyriausiasis vaikas auga rimtas, turintis tikslą ir jo siekiantis, tai jaunesnysis yra laisvesnių pažiūrų, jaučiasi mažiau suvaržytas, nerūpestingas.
Psichologė Eglė KURAITĖ - ŽIČKĖ

Kai šeimoje gimsta trečias vaikas, antrasis tampa viduriniu. Kaip ir pirmagimis, jis praranda jauniausiojo vaiko statusą, o kartu ir tėvų dėmesį. Viduriniai jaučiasi neturį nieko: nei vyriausiojo privilegijų, nei mažyliui skirto lepinimo - taigi, jiems tenka nelengva užduotis - atrasti būdų, kaip išsikovoti tėvų dėmesį. Gaudami jo mažiau, tokie vaikai išgyvena „vidurinio vaiko sindromą" - jaučiasi ignoruojami, atstumti, nepriklausantys šeimai, todėl vėliau, kai užauga, gali nepasitikėti savimi, išgyventi panašius jausmus ir užmezgę santykius su kitais. 

Dažnai pastebima, kad iš tiesų vėliau gimusiems vaikams tėvai skiria mažiau dėmesio - šeimos albume mažiau jų nuotraukų, jie nepastebimai pradeda vaikščioti, kalbėti ir netgi patys išmoksta skaityti, nors, atrodo, niekas jų to net nemokė. 

Taigi, antrieji ir viduriniai vaikai turi intuityviai atrasti kūrybiškų būdų atkreipti tėvų dėmesį. Jie atidžiai stebi aplinką, „renka duomenis" ir greitai išmoksta, kaip juos panaudoti, kad būtų pastebėti. Būdų yra įvairių: vieni daugiausiai dėmesio sulaukia, kai ima elgtis netinkamai, kiti ima stebinti netikėtais meniniais gebėjimais ar kitomis ypatingomis savybėmis. Įgūdžiai atrasti kūrybinius sprendimus bei prisitaikyti gali būti naudingi ir vėliau gyvenime.

Pastebima, kad viduriniai vaikai, patirdami mažiau dėmesio namuose, užmezga stiprius ryšius su draugais ir yra mažiau priklausomi ir mažiau prisirišę prie šeimos nei vyresni jų broliai ar seserys. Jie drąsiau palieka namus tiek svečiuodamiesi pas draugus ir likdami nakvynei, tiek kurdami savo šeimą. Taip pat viduriniai vaikai drąsiau renkasi savo karjeros kelią, yra labiau linkę eksperimentuoti, atrasti naujoves nei pirmagimiai. Jie labiau orientuoti į socialinius santykius nei į rezultato siekimą. Dėl patiriamo nelygybės jausmo šeimoje tokie vaikai yra linkę kovoti už teisybę ir taiką.

Kaip gyvenimas klostosi pagal tai, kelinti šeimoje gimėte <span style="color: #ff0000;"><sup>II dalis</sup></span>
Viduriniai vaikai, patirdami mažiau dėmesio namuose, užmezga stiprius ryšius su draugais.
© Shutterstock nuotr.

Būdami „viduryje" jie turi mokytis rasti kalbą ir su vyresniais, ir su jaunesniais broliais ar seserimis - vėliau ateityje tai gali praversti kaip derybų įgūdžiai. Viduriniai vaikai lengvai susiranda draugų, nes yra diplomatiški, lankstūs, nekonfliktiški, empatiški, turi gerus bendravimo įgūdžius, kuriuos įgyja ieškodami savo vietos šeimoje. 

Kita vertus, nenorėdami pyktis su aplinkiniais, viduriniai vaikai gali vengti išsakyti savo nuomonę, atvirai kalbėtis apie problemas, o kiti gali būti linkę pasinaudoti jiems būdingu taikumu. Norėdami pasiekti savo tikslus, jie dažniau naudojasi įvairiomis manipuliacijomis ar derybiniais metodais.

Viduriniai nėra nei nuostabūs ir  viską gebantys  pirmagimiai nei pažeidžiami jaunėliai, todėl nuolat ieško savo vietos ir stengiasi pabrėžti savo ypatingumą tiek šeimoje, tiek gyvenime.

Patarimai, kaip auginti vidurinius vaikus:

  • Skirkite individualaus dėmesio ir kartais leiskite laiką tik dviese su viduriniu vaiku.

  • Atraskite, kuo ypatingas būtent šitas jūsų vaikas, neverskite jo atkartoti vyresniojo, stenkitės nelyginti jų tarpusavyje.

  • Nupirkite viduriniam vaikui naujų daiktų, kad jam netektų nuolat nešioti vyresnio brolio ar sesers išaugtų drabužių, naudoti jau panaudotų daiktų.

  • Sukurkite tam tikrų vidurinio vaiko privilegijų, pavyzdžiui, leiskite išrinkti animacinį filmą visiems arba tam tikrą dieną gaminkite kartu vakarienę.

  • Įsiklausykite ir domėkitės, ką jums bando pasakyti vidurinis vaikas. Kartais, norėdamas išvengti konfliktų, jis gali neišsakyti tikrųjų savo poreikių bei jausmų.

  • Nepamirškite fotografuotis visi kartu ir po vieną, kad šeimoje niekas nebūtų užmirštas.

Jauniausi vaikai šeimoje visada išlieka „mažyliais", kuriais rūpinasi ne tik tėtis ir mama, bet ir vyresni vaikai, dėl to jie kartais užaugę ir toliau gali tikėtis, kad kiti už juos prisiims atsakomybę ir viską padarys.
Psichologė Eglė KURAITĖ - ŽIČKĖ

Jei tėvai mažiau jaudinosi gimus antrajam vaikui, tai augindami savo jauniausiąjį - jie jau tėvystės ekspertai. Dažniausiai jie yra vyresni nei augindami pirmuosius vaikus, labiau pavargę ir turintys daugybę rūpesčių, todėl energijos jaunėlio auklėjimui jau belikę nedaug. Ko gero, dėl to jauniausi vaikai šeimoje dažnai būna labiausiai išlepinti ir linkę laužyti taisykles. Tai atsispindi ir vėliau - tokie vaikai dažnai kvestionuoja gyvenimo taisykles, elgiasi maištingai. Kaip dažnai atspindi ir pasakos apie „trečią brolį Joną", jauniausieji yra linkę pasirinkti visai kitokį kelią, nei vyresni broliai ar seserys ir eiti „ieškoti nuotykių". 

Jauniausi vaikai šeimoje visada išlieka „mažyliais", kuriais rūpinasi ne tik tėtis ir mama, bet ir vyresni vaikai, dėl to jie kartais užaugę ir toliau gali tikėtis, kad kiti už juos prisiims atsakomybę ir viską padarys. Pasak A. Adlerio, lepinimas - tai viena didžiausių auklėjimo klaidų, dėl kurios vaikas gali užaugti priklausomas nuo kitų, savanaudiškas, neatsakingas.

Kaip gyvenimas klostosi pagal tai, kelinti šeimoje gimėte <span style="color: #ff0000;"><sup>II dalis</sup></span>
Mokykite jaunėlį atsilaikyti vyresniųjų brolių ar seserų bereikalingiems nurodinėjimams
© Shutterstock nuotr.

Jaunėlis šeimoje sau dėmesio išsikovoja linksmindamas kitus. Jis žavus, linkęs bendrauti, spontaniškas, nebijantis ieškoti naujų patirčių. Kita vertus, viskas, ko jis pasiekia, tėvams jau nebekelia nuostabos ir susižavėjimo, ir net jei norėtų „mažylis" niekada nepraaugs savo brolių ar seserų, todėl gali nuolat išgyventi nevisavertiškumo jausmą. Ateityje, jau suaugęs, jauniausias  vaikas gali būti linkęs kurti didelius planus, kurių nepajėgia įgyvendinti.

Patarimai, kaip auginti jaunėlius:

  • Skirkite vaikui tam tikrų darbų bei atsakomybių (pavyzdžiui, padengti stalą, sutvarkyti žaislus). Neleiskite kitiems vaikams lepinti „mažylio".

  • Mokykite atsilaikyti vyresniųjų brolių ar seserų bereikalingiems nurodinėjimams.

  • Nepamirškite, kad jie jau ne kūdikiai - leiskite jiems užaugti.

  • Skirkite laiko ir dėmesio auklėti jaunėlius - aiškiai nustatykite taisykles ir reikalaukite jų laikytis.

  • Domėkitės vaiko pasiekimais, laisvalaikio užsiėmimais, draugais, net jei jums atrodo, kad „viską ir taip žinote".

Nepamirškite, kad gimimo eiliškumo teorija niekad tiksliai nenusakys jūsų vaiko charakterio ypatybių, nes kiekvieną veikia dar daugybė kitų aplinkos bei įgimtų veiksnių. Be to, gimimo eiliškumo įtaka vaikui nėra nepakeičiama. Tai tam tikras strategijų rinkinys, kuris padeda vaikystėje išgyventi tarp brolių ir seserų ir gauti tėvų dėmesio. Augdami vaikai gali išmokti naujų būdų bendrauti su aplinkiniais. Ši teorija gali padėti tėvams geriau suprasti savo vaikus - jų mintis ir jausmus ir atrasti būdus, kaip spręsti kylančius sunkumus.

www.ikimokyklinis.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Turite vaikų? – Tuomet privalote tai perskaityti. Tuoj pat! (4)

Auginant vaikus daug svarbiau ne tai, ką mes jiems sakome, o tai, kaip mes elgiamės. Į vieną vietą surinkome 9 blogus tėvų įpročius, kurių siūlome atsisakyti. Ne rytoj – šiandien!

Nuomonė: Helovinas – man ne šventė (2)

Tinklaraštininkės Mortos pamąstymai apie Helovino šventimą su vaikais. Ką mes iš tiesų švenčiame? Ir ar reikia švęsti?

Kai vaikai žaidžia, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą

Su savo mažyliu praleidžiate 24 val. per parą 7 dienas per savaitę? Bet ateina metas, kai reikia jį mokytis po truputį paleisti. Geriausias būdas – pratinti vaiką žaisti vieną. Kaip tai padaryti?

Devynios vietos, kur su vaiku geriau nesilankyti (28)

Mes ne kartą esame sakę, kad vaikai jokiu būdu nėra ir negali būti kliūtis. Jie – mūsų džiaugsmas ir didelė gyvenimo prasmė.

Ką iš tiesų reiškia auginti vaikus ir būti MAMA (15)

Tinklaraščio „Mama su šypsena kišenėje“ autorės pamąstymai apie tai, ką iš tiesų reiškia būti mama.

Laura Mazalienė – apie kelionę su mažu vaiku į nedraugišką šeimoms Niujorką (21)

JAV mūsų niekada neviliojo, tačiau šį rudenį viskas susiklostė taip, kad ten išvykome trise: aš, vyras ir mūsų ką tik vienerių sulaukusi dukra.

Dvynius auginanti mama – apie išskirtinį dėmesį bei vis dar gajus mitus (2)

„Štai jūsų būsimas vaikelis, – sako gydytoja rodydama į pulsuojantį pagaliuką echoskopo ekrane. – Tai viena naujiena. O čia – kita." Ir ji jau baksnoja į kažką lygiai tokio paties: „Taip, taip, sveikinu, jūs laukiatės dvynių."

Y karta: kokie tėvai mes esame šiandien

Kodėl vaikus auginančios mamos imasi rašyti tinklaraščius? Ar įsivaizduojamas šiandieninių tėvų gyvenimas be interneto? Sociologės Veronikos Urbonaitės - Barkauskienės straipsnis.

Kiek Lietuvoje optimalu turėti vaikų: vieną, du, o gal tris? (62)

Didelė tikimybė, kad jūs, jeigu dabar skaitote šiuos žodžius, turite vaikų. O jei iš tiesų taip yra, tai dar didesnė tikimybė, kad vaikų turite ne daugiau ir ne mažiau kaip... du. Jeigu yra kitaip, esate šiek tiek išimtis.

Ko labiausiai bijo tėvai, vaikui ieškodami auklės (17)

„Savo mažę vesiu į darželį, jokiu būdu nepatikėsiu jos auklei", – taip man anądien pareiškė viena vaiko priežiūros atostogas bebaigianti draugė, kai pasiteiravau, kur liks jos duktė, kai ši išeis į darbą.

Kokias sveikas vaišes paruošti vaiko gimtadieniui: specialistės patarimai

Šių dienų gimtadienio puotos ištaigingos. Samdomi stalo dekoratoriai, tortai užsakomi iki šventės likus 3 mėnesiams, gimtadienius veda personažai. Viskas labai gražu, bet, mitybos specialistės Ramintos Bogušienės vertinimu, tėveliams daugiau rūpi šventės išorė, o ne turinys.

Kaip gimus vaikui neprarasti draugių

Esu girdėjusi mamas sakant, kad gimus vaikui draugių ratas sumažėjo.

Dėl ko jauni tėvai šiandien susilaukia daugiausia priekaištų iš vyresnių žmonių (9)

Ši tema atėjo begvildenant kitą temą apie mamos darbus. Nors ką jau čia slėpsi, ji visada sklandė ore ir tik laukė progos nusėsti į mano kompiuterio ekraną.

Mamos gėdijasi prisipažinti ir apie tai kalbėti, tačiau taip būna daugeliui (36)

Nėra namų be dūmų. Nėra ir motinystės be nusivylimų. Kaip rodo apklausos, savo vaikus be priežasties aprėkia daug mamų. Pykčio minutę joms atrodo, kad „dėl visko kaltas vaikas“, tačiau iš tiesų priežastys dažniausiai būna kitos.

Suaugusieji dažnai to nebemoka, o vaikai daro kasdien (8)

Tikriausiai esate girdėję pasakymą, kad vaikai yra tėvų mokytojai. Ko mes, suaugusieji, galime pasimokyti iš savo vaikų?