MOČIUTĖS sindromas: visa tiesa apie senelių meilę anūkams

 (67)
Močiutė dievina, lepina savo vaikaitį, daug jam leidžia, už viską atleidžia ir tenkina visus kaprizus. Kodėl sulaukus vaikaičio iš laimės aptemsta protas ir valdžią „paima" emocijos? Juk motinystės instinktas turėtų būti jau patenkintas...
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Konsultuoja mokslų daktarė vaikų psichologė psichoterapeutė Viktorija Grigaliūnienė.

Lietuvoje moterys pirmų vaikaičių sulaukia maždaug penkiasdešimties. Daugelio akimis, tai jau senyvas amžius, nes organizmas iš tiesų pradeda senti, blogėja atmintis ir sunkiau sutelkti dėmesį. Tačiau vyresnis žmogus turi gyvenimo patirtį ir be galo daug kantrybės. Juk kas dažniausiai kelia triukšmą gatvėje, maištauja darbe, aktyviai reiškia blogas emocijas? Jaunas žmogus. Jam visko reikia čia ir dabar. Jei kas nepatinka, būtinai turi atsikirsti, apginti save, nes jo savivertė dar formuojasi ir jis nori pasijusti aukščiau už kitus, trokšta būti aktyvus ir daug pasiekti, kad aplinkiniai vertintų, gerbtų, mylėtų, jam plotų.

Vyresniam žmogui to nebereikia. Jo savivertė jau susiformavusi, jis savimi pasitiki, save vertina. Nebūtina plaikstytis emocijomis, šūkauti, bartis ir kovoti, nes jau yra beveik viską pasiekęs: turi namus, užaugino vaikus, išleido juos į mokslus, didesne vertybe tapo artimieji, šeima ir meilė jos nariams. Štai todėl močiutė tokia dėmesinga vaikaičiui, yra kantri ir pasiaukojanti, jam skiria visą savo meilę ir dėmesį.

Jauni tėvai ne visada supranta močiutes

O jauni tėvai kartais nesupranta, kas yra begalinė meilė vaikaičiui, kad močiutė stengiasi kompensuoti tai, ko kažkada negalėjo duoti savo vaikams, kai siekė karjeros, skubėjo gyventi, turėjo kurti materialinę gerovę. Darė tai, ką dabar daro jos vaikai.

Tad „močiutės sindromas" - tai pasąmoninė kaltė, moralinė skola dukteriai ar sūnui ir priežastis, kodėl taip besąlygiškai savo gyvenimą paskiria vaikaičiui. Pavyzdžiui, būdama dar darbingo amžiaus, palieka vienišauti vargšą senelį ir vyksta paskui dukterį ar sūnų į užsienį, kad padėtų auginti vaikaitį, nors jai priprasti prie naujos aplinkos tikrai sunkiau nei jaunam.

Geraširdė taisyklių griovėja

Kaip elgtis: vaiką saugoti nuo pernelyg mylinčios močiutės ar „gydyti" močiutę, kad nenuolaidžiautų vaiko norams ir nelaužytų nusistovėjusių šeimos taisyklių?

Kartais mama skundžiasi, kad būdamas su močiute vaikas elgiasi priešingai, nei buvo mokomas, yra lepinamas. Tačiau tai ne visada yra lepinimas. Vaiką tėveliai kartais labai griežtai auklėja: privalo visada pasikloti lovą, pasidėti į vietą batelius. Tėvams tai labai svarbu, jiems atrodo, kad netvarka - vos ne pasaulio pabaiga. O močiutė į tai nekreipia dėmesio, nes jai svarbiau, kad vaikaitis būtų linksmas ir patenkintas, kad taisyklės neužslopintų. Tai ne lepinimas, o kitoks, gyvenimo patirties nulemtas požiūris į tuos pačius dalykus. Ji supranta, kad asmenybę formuoja ne batų tvarka. Žinoma, vaiką būtina mokyti tvarkos, bet nereikia jos pabrėžti. Vaikaitį močiutė tvarkytis išmoko žaidimais, ji labiau reaguoja į dvasinius dalykus. O jei tėvams kyla mintis močiutę „gydyti", vertėtų susirūpinti, ar patiems nereikia „gydytis" t. y. stebėti, kaip bendrauja su vaiku, ir iš jos pasimokyti.

Vaikas vienaip elgiasi su tėvais, kitaip - su seneliais

Tėveliams nereikia bijoti, kad močiutė išlepins. Vaikas mąsto ir greitai perpranta, kaip galima elgtis su tėvais, o kaip su močiute. Jei ji užsileis vaiką ant galvos, kaip sakoma, tai pati ir kentės. Nors legendos sklando apie močiutes, bet seneliai lygiai taip pat elgiasi. Mano uošvis beprotiškai mylėjo savo vaikaites, galėdavo ant galvos atsistoti, jei jos tik panorėtų. Kai išplaukėme su baidarėmis ir dukteris palikome uošviams, mažesnioji, dar neturėjusi metukų, naktį pradėjo reikalauti pieno. Ir senelis paknopstom bėgo šildyti, skaitė jai knygutes. Kai parsivežėme ją namo, naktį atsistojo lovytėje ir rėkė visa gerkle: „Gerti pieno!" Antrą naktį - vėl tas pats, bet pieno negavo. Trečią kartą jo nebereikalavo. Tačiau po mėnesio, kai svečiavosi pas senelius, naktį vėl paprašė. Kai vyras papriekaištavo seneliui, pasakiau: „Jeigu užsikrovė naštą vidury naktį šildyti pieną, nenori miego, tegul ir šokinėja. Vadinasi, jam tai malonu."

Baimė ir atsakomybė

Kodėl močiutė dėl vaikaičio sveikatos baiminasi labiau, nei kažkada, kai augino savo vaikus? Vis perspėdama, kokios ligos gali užklupti, jei tėveliai pasielgs kitaip, nei ji pataria, juos užkrečia savo baime.

Senyvo amžiaus moters sveikata jau silpnesnė, išėjus į darganotą orą kaipmat galima „parsinešti" slogą. Todėl močiutei vaikaitį saugo kaip pati save. Jaudinasi, kad jis susirgs ir bus sunku žiūrėti į kenčiantį vaiką, todėl jį perdėtai globoja. Baimė dėl vaikaičio dar labiau išauga, jei tėvai yra jauni ir neturi patirties, kaip saugoti vaiką nuo ligų. Atsakomybę už jo sveikatą močiutė užsikrauna ant savo pečių, nes turi patirties ir nori ja dalytis. Močiutei atrodo, kad už jo priežiūrą turi atsiskaityti ir jei vaikaitis suserga, jaučia kaltę, kad kažko nepadarė.

Ašaros ir mados vėjai

Močiutės ašaros, kai nepaisoma jos nuomonės, - tai kartų kova ar nusivylimas, kad yra nevertinama, nereikalinga, nustumta į šalį?

Kai močiutė augino savo vaikus, buvo kita vaikų priežiūros mada, o dabar ji net kas keli metai keičiasi. Kai auginau savo dukteris, kūdikį reikėjo maitinti kas tris valandas. Pamažu išsiugdė refleksas ir priprato prie mitybos režimo. O dabar kūdikis maitinamas, kai tik užsimano, ir mama dažnai nesupranta, kad jis verkia ne dėl alkio. Jis nori prie jos prisiglausti.

Bet gali ateiti toks metas, kai močiutė bus griežtesnė nei tėvai, ji labiau nei jie norės taisyklių. Juk keičiasi ne tik mados ir psichologų nuomonė, bet ir vaikų psichomotorinė raida. Todėl kai sulauksiu vaikaičių, kas žino, galbūt ir aš bandysiu diegti režimą, neleisiu „lipti" ant galvos, būsiu močiutė-ragana. O dukterys man priekaištaus ir reikalaus laisvės kūdikiui.

Ar senelių ir tėvelių kova gali pakenkti vaikui?

Taip, jei į ją įtraukiamas ir jis. Tėvai ir seneliai turėtų suprasti, kad jų ambicijos jam kenkia. Jei jų negali įveikti, tada kova vyksta ne dėl vaiko, o dėl savo nuomonės. Tėvai neturėtų seneliams drausti vaikaitį auklėti savaip. Juk net mama su tėčių kartais nesutaria dėl auklėjimo, skiriasi jų požiūris į kai kuriuos dalykus. Būna, mama neleidžia vaikui valgyti mėsos, nes pati yra vegetarė, o tėtis įsitikinęs, kad mėsa stiprina sveikatą. Tad nereikia norėti, kad visiškai sutaptų tėvų ir senelių nuomonė. Verčiau visiems susėsti ir nutarti, kas kenkia vaiko sveikatai ar kelia pavojų gyvybei ir ko jam tikrai nevalia daryti. Tarkim, jei mama neleidžia kišti į elektros tinką televizoriaus jungiklio, tai ir tėtis turi neleisti, ir seneliai.

Močiutė - mamos konkurentė?

Ar močiutės noras įtikti vaikaičiui kartais nekyla dėl konkurencijos? Ar ne geriau mažylį patikėti auklei? Su ja viskas paprasčiau, ji elgiasi taip, kaip reikalaujama, nekiša saldainių.

Konkurencija yra visur, kad ir kaip stengtumės to vengti. Tačiau būna, kad dėl savo atžalėlės meilės tėvai per daug konkuruoja. Kiekvienai mamai, pavyduliaujančiai dėl vaiko meilės, patartina su visa šeima (ir seneliais) ateiti pas psichologą pasikonsultuoti, kodėl taip yra, ir galbūt daugiau dėmesio skirti ne karjerai, o savo vaikui.

O jei močiutė kovoja su tėvais dėl vaikaičio meilės - vadinasi, ji nori įrodyti, kad jos duktė ar sūnus yra neteisūs. Konkurencija tarp anytos ir marčios yra natūrali, nes kovoja dėl vieno vyro. Anytai atrodo, kad atėjo kita moteris ir iš jos paėmė sūnų. Todėl nori įtakos nors jo vaikui. Siūlo saldainių, nors yra alergiškas ir jie kenkia sveikatai, aiškina mažyliui, kad jos virta košė skanesnė nei mamos... Tačiau lazda turi du galus, tėveliai neturėtų bijoti, jei močiutė kartoja, kad mama nieko nesugeba - nei košės išvirti, nei drabužėlio nupirkti. Sulaukęs 7-8 metų supras, kas yra kas. Toks gali būti finalas. Todėl būtų gerai pasitarti su psichologu.

Ko netenka vaikas, jei neturi močiutės arba retai su ja bendrauja?

Netektų šiltų jausmų, pasiaukojimo. Nenoriu teigti, kad tėvai nemyli savo vaikų. Myli, bet skubėdami tos meilės neparodo, dėmesio stoką dažnai dangsto daiktais ir žaislais, kad vaikas ramiau žaistų savo kambaryje ir netrukdytų žiūrėti televizorių. O močiutė turi laiko ir myli, bet jos meilės raiška kitokia. Nupirkusi saldainį ar žaislą, pasisodina vaikaitį ant kelių, su juo bendrauja, glosto. Ne tam, kad papirktų vaiką ar pelnytų dėmesio, o kad pamalonintų, nes žino, kad jis mėgsta saldainius. Vaiko jais nepapirksi, jis nemylės to, kuris duos daugiau skanėstų. Vaikas širdimi jaučia, kuris jam skiria daugiau dėmesio, kuriam reikalingesnis, ir renkasi šiltus jausmus bei meilę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Atviras skaitytojos laiškas: aš noriu pasakyti kai ką svarbaus šiuolaikiniams tėvams

Kiekvienas tėtis ir mama nori užauginti laimingą ir savimi pasitikintį vaiką. Tačiau neretai mūsų, tėvų, žodžiai gerokai skiriasi nuo mūsų pačių veiksmų. Kokias klaidas šiuolaikiniai tėvai daro dažniausiai? Vienos skaitytojos nuomonė.

Teo ir Ieva pristato: namuose gaminame ekologišką modeliną (1)

Kad ir kur bebūtume – ar svetur pas tėtį, ar namuose Kaune, ar sodyboje, visuomet pasigaminame mūsų taip mėgstamo ekologiško modelino. Su juo žaisti yra begalė būdų, o jį pagaminti vienas juokas!

Kurį Zodiako ženklą galima apibūdinti kaip „tobulas vaikas“

Jeigu mėgstate pavartyti horoskopus, jūsų dėmesiui – 12 Zodiako ženklų apžvalga: kurie iš jų tvirtą charakterį rodo nuo gimimo, o su kuriais lengviausia susitarti?

5 nieko nekainuojantys būdai, kaip sutvirtinti ryšį su vaiku

Kiekvienas iš mūsų norime būti dar geresniais tėvais savo vaikams, tačiau neretai nežinome nuo ko pradėti.

Vaikas nesitraukia nuo mamos: įprasta raidos dalis ar perdėtas jautrumas (2)

Dvejų metų vaiką auginanti mama klausia psichologės patarimo, kaip elgtis su itin jautria dukrele.

Patarimai, kaip nuo gimimo lavinti vaiko smulkiąją motoriką

Vaikas gimsta stipriai sugniaužtais kumščiais ir pirštus „išlaisvina“ tik paūgėjęs. Kaip namuose galime lavinti jo smulkiąją motoriką nuo gimimo?

Teo ir Ieva pristato: ne tik smagi, bet ir labai naudinga mankšta pėdutėms

Kad pėdų masažas teikia didelę naudą, žino visi. Jau nuo ankstyvosios kūdikystės siūloma masažuoti savo mažylių pėdutes, kuriose pilna aktyvių taškų, teigiamai veikiančių ne tik vaiko imunitetą, bet ir nuotaiką bei vystymąsi.

Kaip atskirti kokybišką žaislą vaikui nuo tokio, kuris gali būti netgi pavojingas

Kiekvieną dieną mūsų vaikai susiduria su įvairiausiais produktais, apie kurių galimą pavojų mažiesiems dažnai net nesusimąstome.

Patyrusios mamos patarimai: kaip keliauti su mažais vaikais lėktuvu

Keliaujame atostogauti, aplankyti seniai matytus draugus ar gimines, pakeisti gyvenimą. Dažnai kelionės iš žadančių daug džiaugsmo ir laimės, tampa pilnomis streso ir baimės, ypač keliaujant su mažamečiais vaikais.

Teo ir Ieva pristato: raidžių arba skaičių žvejyba

Kol už lango vasara, mėgaukimės jos teikiamomis gėrybėmis – šiltu oru bei žaidimais su vandeniu.

Teo ir Ieva pristato: gėlių teptukas, spalvų loterija ir kitos linksmybės lauke

Kaip smagu vasarą! Vabalų, paukščių ir kitų gamtos reiškinių stebėjimas, drugelių gaudymas, vandens pramogos – visa tai galima išbandyti vasarą gryname ore.

Kokia ji – tobula mama: interviu su psichologe

Ar prieš gimstant vaikučiui jums nešmėkštelėjo mintis: „Noriu būti tobula mama!"? Manau, jei būsite nuoširdi atsakydama, greičiausiai atsakymas bus „TAIP".

Teo ir Ieva pristato: lobio ieškojimas, piešimas pupelėmis ir kiti smagūs žaidimai vaikams (1)

Atostogos kaime - kaip gryno oro gurkšnis! Magiškas laikas, kai gali nerūpestingai siautėti ir dūkti saulės spinduliuose ar žaisti vandenyje.

Prieš keliaudami su vaiku atostogų, atminkite kai ką svarbaus

Kad kelionė į svečias šalis su vaiku būtų sklandi, svarbu tinkamai jai pasiruošti ir nepamiršti kelių svarbių aspektų.

Teo ir Ieva pristato: kai prireikia greitai užimti vaiką čia ir dabar (4)

Kiekvieną antradienį portale www.tavovaikas.lt svečiuojasi tinklaraštininkė Ieva ir jos sūnelis Teo, kurie dalijasi savo išbandytais smagiais žaidimais bei lavinimaosiomis veiklomis.