Karščiausios krikštynų mados Lietuvoje: kada, kur ir kaip švęsti, ką dovanoti

Krikštas – pirmasis sakramentas, kuris nuplauna gimtąją nuodėmę, ta proga ir rengiamos krikštynos.

Konsultuoja švenčių organizatorė Diana Sugintienė.


Tinkamiausias metas


Dabar tokie laikai, kai vaikai gimsta ir iki santuokos. Anksčiau ar vėliau žmonės nori įteisinti savo santykius ir dažnai daro bendras šventes jau gimus vaikui – vedybų pokylį ir krikštynas organizuoja tuo pačiu metu. Ir krikštynos dažnai tampa didesne švente nei vedybos, nes kai sulauki vaiko, tik tada supranti, kas iš tiesų yra didžiausias džiaugsmas ir stebuk­las.


Krikštynos – didelė gyvenimo šventė, nutinkanti tik kartą. Pastebiu, kad, ko gero, nėra tokio laiko, kuris būtų tinkamiausias krikštyti, kai tėvai nusprendžia, tada ir metas. Pasitaiko, tėvai palieka pačiam vaikui spręsti, ypač jei jie – skirtingo tikėjimo. Anksčiau, kai medicina dar nebuvo taip toli pažengusi, kūdikius krikštydavo tik gimusius, nes niekas negalėjo žinoti, kada Dievas „pašauks pas save". Ir dabar, jei vaikelis gimsta silpnesnės sveikatos, kunigas, kad pakrikštytų, kviečiamas ir į ligoninę, jei nieko bloga nenutinka, šventė organizuojama vėliau. Visi mes labai stiprūs ir drąsūs, bet kai nutinka nelaimė, šaukiamės ir Dievo.


Mados ir tendencijos


Spalvomis žaidžiama, kai krikštijamas vyresnis vaikas, kai pokylis ruošiamas kūdikėliams, tėvai paprastai renkasi tarp žydros ir rožinės, priklauso, kurios lyties šventės kaltininkas.


Dabar populiaru rinkti šventės temą. Teko organizuoti krikštynas, kurių tema buvo lėktuvėliai, nes vaiko senelio pomėgis – konstruoti lėktuvėlius. Gamtoje visi galėjo juos skraidinti. Krikštynos – geras metas atskleisti šeimos pomėgius, kai krikštijame vaiką, nebesame du laisvi jauni žmonės, o šeima, turinti savo pomėgius, veiklą, visa tai galime ir išnaudoti rengdami šventę. Kai krikštijame vyresnį vaiką, galima atsižvelgti ir į jo pomėgius, gal lanko kokį įdomų būrelį, gal ką nors ypatinga mėgsta. Jis taip pat gali pademonstruoti savo talentus.


Vida Press


Kur švęsti


Krikštynų pokylis paprastai nebūna ilgas, žinoma, tai priklauso ir nuo krikštijamo vaikelio amžiaus. Jei tai kūdikėlis, tėvai dar tikrai neturės nei jėgų, nei didžiulio noro rengti dideles triukšmingas vaišes, tiesiog organizuos pačią krikšto ceremoniją, pietus ir fotosesiją. Kai vaikai vyresni, linksmybės gali trukti ir ilgiau, bet tikrai ne iki išnaktų.


Tema: pelytė, zuikutis ir t. t.


Tėvai dažnai vadina savo vaikus įvairiausiais mažybiniais žodžiais – kiškučiai, meškučiai, kačiukai, pelytės, varlytės, saulutės ir pan. Toks žodis gali tapti krikštynų tema, puikiai atrodys aplinka, dekoruota saulutėmis ar kiškučiais. Kai sunku sugalvoti temą, visada klausiu, kaip šeima vadina savo vaikutį. Vienas tėtis savo dukrą švelniai šaukia „pelyte", tokios ir buvo mergaitės krikštynų dekoracijos. Gražu, miela ir labai vaikiška.


Klauskite vaiko


Kartais šventės idėjos galvojamos susitikus su tėvais, o kartais pamačius patį krikštynų kaltininką. Kartą išvydusi vieną mergaitę iš karto pagalvojau, kad jai reikia surengti krikštynas „Fėjų slėnyje". Jai, antrokei, šita šventė liks atmintyje, ko gero, visą gyvenimą, ji tėvams sakė nuo šiol žinanti, ką reiškia pabūti pasakoje. Aš pati tą šeimą atsiminsiu ilgai ilgai, nes šventės kaltininkė buvo paruošta, su ja pasikalbėta, mergaitei svarbiausia buvo apeigos bažnyčioje, ji puikiai suprato, ką jos reiškia, linksmosios pramogos – tik antraeilis dalykas Manyčiau, kad vyresnius vaikus taip ir reikėtų ruošti – paaiškinti, ką reiškia visa ši šventė.


Jei krikštijate paaugusį vaiką, tuomet jis jau gali pasakyti ir savo nuomonę, kokios šventės temos jis norėtų, o ją lemia kaip tik vaikų mados, vienu metu visos mergaitės ir net kai kurie berniukai buvo pametę galvą dėl Elzos, Anos ir kitų filmuko „Ledo šalis" herojų, kurį laiką vaikai galėdavo šimtus kartų klausytis „Despozito", mažyliai vis dar svaigsta nuo Kakės Makės spalvingų personažų.


„Akcijos atrakcijos"


Anksčiau krikštynos būdavo organizuojamos paprastai – susitari su šventiku, apskambini gimines, artimuosius, draugus, sukvieti į šventę, dabar jau gaminami specialūs tai progai skirti kvietimai, užsakomas ypatingas tortas, galvojamos atrakcijos, tik jos labiau skirtos vaikams nei suaugusiesiems.


Vaikams labai svarbus veiksmas, todėl tėveliai, jei tik gali, negaili pinigų įvairiausioms „akcijoms atrakcijoms" – ir cirko artistai gali būti kviečiami, ir animuotojai, ir chemijos laborantai, kad parodytų kokį stebuklą, ir magai... Sakyčiau, kad organizuodami krikštynas tėveliai kartais įsitraukia į savitas lenktynes, kartą pabuvę įdomiose krikštynose nori ir savo vaikams surengti ne mažiau įspūdingas.


Tikrai nereikėtų varžytis pinigais, kas daugiau ir brangiau. Svarbiausia – nepamiršti tikrosios krikšto esmės, o visa kita – smulkmenos, galite sau tai leisti – gerai, negalite, tai ir nereikia, svarbiausia, kad vaikelis tampa tikru Dievo vaiku.

Krikštynos – vaiko šventė ir tikrai nereikėtų daryti rimto suaugusiųjų pokylio su visais atributais.


Nuotraukos ir prisiminimai


Ir per vedybų, ir per krikštynų puotą kaip šventės prisiminimas labai svarbu nuotraukos. Reikėtų gerai apgalvoti vietą ir dekoracijas, prie kurių bus fotografuojama.


Jei šventė organizuojama renginių organizatorių profesionalų, dekoracijas galima sukurti, kokias tik nori, tam yra dekoruotojai. Tarkime, nurodžius temą „Kai mieste nemiega niekas" geras dekoruotojas gali sukurti visą pasaką: debesėliai, avelės, žvaigždelės ir t. t. Tiesiog vaikui surengi vieno vakaro spektaklį.


Kūdikiui tikrai nereikia tokių dekoracijų, jis to nesupras ir neprisimins, jam pakaks gražių ir spalvingų balionų, o jeigu ant jų dar priklijuotumėte mamos veidą – daugiau nieko ir nereikia (juokiasi). Dar patiems mažiausiesiems tinka muilo burbulų šou. Kūdikio krikštynų fotosesijai pakanka tiesiog gražios vietos.


Vida Press


Ką kviesti krikštatėviais


Gyvenimiška patirtis rodo, kad juos geriausia rinktis iš artimiausių giminių. Gyvenimas toks jau yra – žmonės keičiasi, kas būna draugai jaunystėje, gali tapti ir visai nedraugais.


Ko gero, reikėtų suvokti tikrąją krikšto tėvų užduotį, o ne „balinę", jie yra tam, kad padėtų tik­riesiems tėvams užauginti dorą krikščionį. Tokia bent jau anksčiau būdavo krikšto tėvų užduotis, o dabar renkamės juos vos ne tam, kad bažnyčioje ir per pokylį atliktų statistų vaidmenį... Kaip su jais neprarasti ryšio vėliau?


Mano patarimas tėvams – patys rodykite iniciatyvą bendraudami su krikšto tėvais, kvieskite į šeimos šventes, nepamirškite jų, antraip vaikai užauga ir lieka nuoskaudų, kad krikšto tėvai nedalyvavo jų gyvenime. Tų nuoskaudų dažniausiai lieka tik dėl materialių dovanų, girdi, krikšto tėvai mažai ką dovanojo. Bet jų užduotis ir yra kitokia – ne dovanų dovanoti, o rūpintis krikšto vaikų dvasiniu pasauliu, kad ir sekmadienį krikštavaikį nusivesti į bažnyčią. Krikšto mama tikrai turėtų būti savotiška fėja – ta, iš pasakų, kad vaikas žinotų, jog į ją galima kreiptis bet kuriais gyvenimo klausimais. Kartais juos ji gali padėti išspręsti net geriau, nei nuo kasdienio bendravimo pavargę tėvai.Ką dovanoti

Ko gero, krikštynų dovanos turėtų turėti išliekamąją vertę. Dovanokite Bibliją, tai vertinga ir kartu simbolinė dovana, vaiką ji lydės visą gyvenimą. Krikšto tėvai gali dovanoti ir krikšto rūbelius, jei jie bus geros kokybės, originalūs, gali būti perduodami iš kartos į kartą. Pažiūrėkite, kaip karališkosios šeimos krikštija savo vaikus, nors nesame aristokratai, bet galime iš jų pasimokyti, kaip kuriamos tradicijos. Jei krikštijate kūdikį, pasiūkite geros kokybės puošnų vadinamąjį vokelį, gali būti, jį paveldės kartų kartos.


Krikštynoms tinka viskas iš tauriųjų metalų – šaukšteliai, kryželiai, monetos, net čiulptukai. Dovanos krikšto proga tikrai turi būti vertingos – materialiniu ar dvasiniu požiūriu. Jei nėra pinigų stygiaus, pastebėjau, labai populiaru dovanoti briliantų. Kai kurie krikšto tėvai krikšto dukrai kasmet dovanoja po perlą. Jei šeima, krikštijanti vaikelį, nėra pasiturinti, giminės ir draugai gali paremti ir pinigais.


Vida Press


Krikšto sakramentas


Krikštas yra pirmasis Naujojo Testamento sakramentas, kurį Kristus davė visiems žmonėms, kad šie galėtų pasiekti amžinąją laimę. Krikštas yra sąmoningas sprendimas atsiliepti į Kristaus Evangelijos žinią ir tapti atsakingu jos skelbėju. Tai sprendimas būti išskirtine Dievo nuosavybe ir aktyviu tikėjimo žmogumi. Todėl šiam veiksmui reikia pasirengti – reikia ir žinių, ir ryžto. Kai krikštijami maži vaikai, jų vardu tėvai ir krikštatėviai pareiškia ryžtą ir norą, prisiima atsakomybę užauginti žmogų, kuris augdamas pats patvirtintų sprendimą.


Visus krikštytuosius sieja sakramentinės vienybės ryšys. Pakrikštytasis tampa gyvosios Bažnyčios nariu, pats tampa Bažnyčia. Krikštas panaikina pirmapradę kaltę (vadinamą gimtąja nuodėme) ir asmeninę nuodėmę (jei krikštijamas suaugęs žmogus). Krikštas žmogų padaro dieviškosios prigimties dalininku ir Dievo įvaikiu. Paprastai krikštija vyskupai, kunigai ir diakonai. Mirties akivaizdoje krikštyti gali ir pasaulietis, t. y. kiekvienas krikščionis.Gera mintis

Teko dalyvauti vienose krikštynose Didžiojoje Britanijoje, įdomu tai, kad svečiai sudeda dovanas į vieną krūvą, o kunigas jas palaimina, Lietuvoje tai dar labai retas dalykas, manau, tereikia paprašyti ir mūsų kunigai atliktų tokią prasmingą ceremoniją.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis