Iš ligoninės namo išsiųsta ir automobilyje pagimdžiusi jurbarkietė kaltų neieško

Žaibiškas gimdymas automobilyje. Pasirodo, taip būna ne tik kine. Ir ne tik Amerikoje, kur atstumai dideli, todėl pagimdyti greitkelyje tikimybė yra didesnė, negu, pavyzdžiui, Lietuvoje.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jurbarke gyvenanti Eglė Kimutienė savo istoriją pasakoja ramiai, tačiau jau vien jos klausantis kūnu laksto nuostabos šiurpuliukai... Visą nėštumą uoliai lankiusis pas gydytoją, pirmuosius sąrėmius pajutusi ir iš karto į ligoninę nuvažiavusi moteris pagimdė automobilyje. Kodėl taip nutiko, pasakoja pati Eglė, dvejų metų Pauliaus ir pusantro mėnesio Luko mama.

Pirmasis gimdymas buvo sklandus

Laiko pokalbiui Eglė suranda jau saulei temstant. Auginti du mažučius sūnus, nors ir padedant seneliams, nėra lengva. Pasakojimą apie neįprastą antrąjį gimdymą Eglė pradeda prisiminimais apie pirmąjį. Jis buvo niekuo neišskirtinis, toks, kaip ir daugelio pirmą kartą besilaukiančių moterų. Paulius, 54 cm ūgio ir 3500 gramų svorio pirmagimis, gimė prieš dvejus metus rugpjūčio 16 dieną. Eglė apie 10 valandų praleido ligoninėje, viskas vyko sklandžiai, tik likus iki gimdymo maždaug valandai sulėtėjo gimdos kaklelio atsivėrimas, tad teko suleisti vaistų. Nieko keisto ir neįprasto.

Tiesa, nors Eglė gyvena Jurbarke, gimdyti ji važiavo į Tauragę, esančią už 40 km. Jurbarke, kaip ir kituose Lietuvos rajonų centruose, dėl sumažėjusio gimstamumo buvo uždarytas gimdymo skyrius. Tad besilaukiančios moterys dabar gimdo kituose arčiausiai esančiuose gimdymo skyriuose – Tauragės, Raseinių, Kauno ar kt.

Iš ligoninės namo išsiųsta ir automobilyje pagimdžiusi jurbarkietė kaltų neieško
Pirmasis broliukų pasimatymas ligoninėje.
© Asmeninio albumo nuotr.

Antrojo gimdymo pradžia

Besilaukdama antrojo sūnaus, Eglė lankėsi pas gydytoją Tauragėje, čia ir vėl planavo gimdyti. Kai suėjo 40 nėštumo savaitė, vieną naktį moteris pajuto pirmuosius sąrėmius. „Apie antrą valandą nakties prasidėjo sąrėmiai, jaučiau juos maždaug kas 20 minučių. Ryte jie nurimo. Dieną vėl šiek tiek ėmiau jausti, tad su vyru nusprendėm važiuoti į Tauragės gimdymo namus. Iki jų - 40 km. Atvažiavus mane patikrino, pasakė, kad gimdos kaklelis atsivėręs 1 cm, vaikučio širdutė plaka gerai ir liepė važiuoti namo. Echoskopo tyrimo nedarė. Sakė, kad čia man paruošiamieji sąrėmiai, dar negimdysiu, liepė atvažiuoti tik tada, kai sąrėmiai bus kas 5-7 minutes. Grįžom namo.

Visą dieną pravaikščiojau kieme, nes buvo karšta diena ir Pauliukas maudėsi pripūstame baseine. Sąrėmiai užeidavo maždaug kas valandą. Naktį vėl pradėjau jausti juos maždaug kas 20 minučių. Pažadinau vyrą, jis man nuoširdžiai padėjo, užėjus sąrėmiams trynė nugarą, aš kvėpavau taip, kaip buvau išmokusi pirmojo gimdymo metu. Visą laiką matavau laiką tarp sąrėmių – jie užeidavo kas 20 – 17 minučių. Kaip nėra tų dažnėjančių sąrėmių, taip nėra. Paryčiais apie 5 valandą jaučiu, kad viskas, jau tuoj gims vaikas. Vos pritūpiu, jaučiu, kad norisi stumti.

Kai pasakiau vyrui sakau, kad jau tikrai tuoj gimdysiu, jis, prisiminęs gydytojos liepimą laukti sąrėmių kas 5-7 minutes, patikėjo ne iš karto. Taip su chalatu ir sėdau į automobilį, išvažiavom. Nuo Jurbarko nuvažiavus apie 5 km, jaučiu, kad jau gimdau. Jaučiu, kad vaiko galvutė ir petukai jau lenda. Beliko tik kelnaites nusimauti – ir gimė! Po pusantro stūmimo gimė sūnus, tiesiai į mano rankas įkrito".

Iš ligoninės namo išsiųsta ir automobilyje pagimdžiusi jurbarkietė kaltų neieško
Lukučio gimimo aplinkybės – itin netradicinės.
© Asmeninio albumo nuotr.

Stresas ir ramybė

Eglė tvirtina, kad tą akimirką ji nesutriko. Moters vyras yra karininkas, todėl moka susitvardyti ir taip pat elgėsi ramiai bei šaltai. „Vyras griebė telefoną skambinti į greitąją pagalbą, ką daryti. Aš paėmiau vaikutį, apglobiau jį ir laikiau prie krūtinės, žiūrėjau, ar neverkia. Gražutis toks, švarus, mažas... Greitosios pagalbos darbuotoja pradėjo klausinėti, ar virkštelė pulsuoja. Vyras tuo tarpu žaibiškai apsuko automobilį ir nuskubėjo į Jurbarko ligoninę. Mes ne nevažiavom, o skriejom, kai prisimenu, kaip vyras skubėjo, stebiuosi, kaip nepakilom į orą. Aš raminau jį, kad vaikas kvėpuoja, viskas gerai, kad važiuotų ramiau, nes taip ir užsimušti galima.

Atvažiavus į Jurbarko ligoninės priimamąjį, čia visi buvo sutrikę, nebuvo net ratukų pasiruošę, kad ištrauktų mane iš automobilio. Vyras suorganizavo lovą, ištraukė mane iš mašinos, paguldė ir nuvežė į priėmimo skyrių. Mačiau, kaip visi buvo apimti šoko. Man atrodė, kad viskas normalu – vaikas gimė, viskas gerai, o čia – tokia suirutė... Man vėliau sakė, kad gal aš šoką patyriau, kad taip ramiai į viską reagavau, bet mane iš tiesų buvo aplankiusi ramybė - vaikutis gimė, gyvas, sveikas. Net tokia mintis buvo šovusi, kad suprantu, kodėl kai kurios moterys namuose gimdo – savo aplinkoje, į savo rankas...

Jurbarke viena gydytoja ėmėsi mane „tvarkyti". Lyg kažką nujausdama, aš jos gal tris kartus paklausiau: „Ar tikrai man išvalėte placentą?", Ar tikrai jos neliko?". Jaučiau, kad kažkas ne taip, nors mane patikino, kad viskas gerai. Priimamajame išbuvau apie valandą, o tada su greitąja pagalba mane ir vaiką išvežė į Raseinių ligoninę".

Iš ligoninės namo išsiųsta ir automobilyje pagimdžiusi jurbarkietė kaltų neieško
Eglė be galo dėkinga vyrui už milžinišką pagalbą ir palaikymą.
© Asmeninio albumo nuotr.

Gimdymo kmplikacija

Iki Raseinių ligoninės panašus atstumas – 40 km. Važiuojant greitosios pagalbos automobilyje, Eglei pasidarė silpna: „Man norėjo duoti sūnelį, kad laikyčiau jį kelionės metu, bet buvau per silpna. Man kiekvienas kelyje pasitaikęs kalniukas pradėjo jaustis, jaučiu, kad silpna, norisi tik miego. Nuvažiavus iš karto atėjo skyriaus vedėja ir pamačiusi, kaip aš kraujuoju, ištarė: „Greičiau į operacinę". Davė narkozę, išvalė likusią placentą, susiuvo tarpvietę, kuri įplyšo gimdymo metu.

Pabudau reanimacijoje apie antrą valandą dienos. Čia palaikė dar kelias valandas ir perkėlė į palatą, kur radau vyrą su vaikiuku. Jis buvo išalkęs, tad daug valgė. Tiesa, kurį laiką buvo nerimo ir dėl jo, nes bevažiuojant iki ligoninės, jis šiek tiek sušalo. Bet viskas susitvarkė, ir nuo pirmadienio iki šeštadienio pabuvę ligoninėje, mes iškeliavome namo".

Kaip paaiškėjo, Lukutis gimė iš tiesų nedidelis, 48 cm ūgio ir svėrė 2650 gramų. Pagal Apgar skalę jį įvertino 9 iš 10. Kai Eglė pasiteiravo, kodėl 9, išgirdo atsakymą: „todėl, kad automobilyje gimė".

Eglė nežino tikslaus sūnaus gimimo laiko – buvo birželio 27, apie 7 valandą ryto. „Negalim tiksliai pasakyti, nes kai gimė, iš karto skambinom į Pagalbos tarnybą, bet šie skambučiai nefiksuoja laiko, todėl minučių tikslumu nežinom".

Eglės šeima yra be galo dėkinga Raseinių akušerijos ir gimdymo skyriaus vedėjai už ypatingą globą, rūpestį ir šiltumą. „Bendravo su manimi kaip su savo dukterimi, o išlydėdama apsikabino ir pasidžiaugė, kad mes abu su sūnumi išvažiuojam gyvi ir sveiki. Tokių atvejų būna tikrai retai - sako pašnekovė. – Po gimdymo taip nukraujavau, kad hemoglobinas nukrito iki 63, o nėštumo metu buvo puikus – 145. Teko perpilti kraują, o mano reta grupė, minusinė. Grįžusi iš ligoninės dar kurį laiką jaučiausi silpna, bet pamažu atsigavau. Iš tiesų šįkart jaučiuosi geriau, negu po pirmojo gimdymo. Nesvarbu, kad ir plyšau, siuvo, bet aš jau tą pačią dieną po siuvimo lotoso pozoje sėdėdama valgydinau vaikiuką. Ir vaikščioti, ir atsisėsti galėjau".

Iš ligoninės namo išsiųsta ir automobilyje pagimdžiusi jurbarkietė kaltų neieško
Paulius ir Lukas su mylinčiais tėvais.
© Asmeninio albumo nuotr.

Istorija su laiminga pabaiga

Šiandien Eglė sūnelį maitina savo pienu, jaučiasi gerai ir viską prisimena optimistiškai. Ji be galo dėkinga savo vyrui už didžiulį palaikymą ir pagalbą. Nelinkusi ieškoti kaltų, dviejų vaikų mama džiaugiasi laiminga savo neįtikėtinos gimdymo istorijos pabaiga. Nors baimės, aišku, būta. Ji iki šiol prisimena, kaip iš reanimacijos atvežta į palatą rado verkiantį vyrą: „Širdy buvo uraganas. Sunku buvo patikėti, kad visa tai nutiko mums. Dabar kai pagalvoju, gal buvo klaida, kad tąkart paklausėme gydytojos ir išvažiavome laukti sąrėmių kas 5-7 minutes, nes visgi ir atstumas iki ligoninės mums yra 40 km, o ir antras gimdymas greičiau vyksta, negu pirmas. Šiandien galiu save vadinti laimės kūdikiu, o birželio 27 švenčiam du gimtadienius - ir mano, ir vaiko."

Iš ligoninės namo išsiųsta ir automobilyje pagimdžiusi jurbarkietė kaltų neieško
Vyresnysis Eglės sūnus ką tik šventė 2 metų gimtadienį.
© Asmeninio albumo nuotr.

Veidai

S. Paltanavičius: mūsų didžioji klaida – manyti, kad vaikus auklėti ir ugdyti turime ne mes, o kažkas kitas

Viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie partizanų vaidmenį pokario laikotarpiu, apie valstybės simbolius ir jų vietą, apie emigraciją ir tėvynės meilę. Ginčai, nuomonės, pranešimai – visa tai veikia kiekvieną šeimą, kurios namuose bent kartais įjungiamas televizorius ar radijas.

Kristina Savickytė - Damanskienė turi tris patarimus visiems tėvams

Suaugusiųjų elgesys su vaiku didžiąja dalimi formuoja vaiko požiūrį į save ir aplinką, o vaikystės patirtys turi didelės įtakos jau suaugusio žmogaus gyvenimo kokybei.

Aktorė ir režisierė Ieva Jackevičiūtė apie motinystę: reikia įsiklausyti į savo prigimtį

Ieva Jackevičiūtė prieš šešerius metus buvo visur: vedė TV laidas, dalyvavo šokio projektuose, vaidino ir šoko didžiosiose Lietuvos teatro scenose, užsiėmė edukologine veikla. Šiandien, augindama 5,5 m. dukrą ir 2,5 m. sūnų, Ieva dalinasi savo motinystės patirtimi ir išgyvenimais, padėjusiais atrasti balansą tarp profesinės savirealizacijos ir namų gerovės.

Po motinystės atostogų į TV eterį grįžta Jurgita Jurkutė-Širvaitė

Viena ryškiausių ir mylimiausių televizijos laidų vedėjų Jurgita Jurkutė-Širvaitė kurį laiką buvo pasitraukusi iš viešumos.

Atvirai apie nevaisingumą prabilusios Gintarės namuose aidi vaikiškas juokas (1)

Knygos apie nevaisingumą „Kai atgimsta viltis" autorė komunikacijos specialistė Gintarė Jankauskienė (32 m.) su vyru Kęstučiu (39 m.) iš Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų pasiėmė globoti mažąją Vytautę (1 m. 2 mėn.).

Mirandą Kerr prajuokino jos sūnaus klausimas

Garsusis „Victoria's Secret“ angelas Miranda Kerr ir „Snapchat“ įkūrėjas Evanas Spiegelis netrukus taps tėvais.

Neeilinis 35 savaičių nėščiosios poelgis

Buvusi Olimpinių žaidynių čempionė plaukikė Libby Trickett (33) šį savaitgalį nustebino visus neįprastu rekordu, kurį pasiekė iki gimdymo likus mėnesiui.

Dainininkė Gintarė Karaliūnaitė pirmą kartą atvirai prabilo apie tai, ką patyrė (1)

Dainininkė G. Karaliūnaitė pirmą kartą atvirai: apie subyrėjusią trečią santuoką, patirtą smurtą ir kūdikio netektį.

Rimantė Kulvinskytė: kaip jūs nepradedate smaugti tokių tėvų? (1)

Maistas gali būti ir priešas, ir draugas. Tačiau kaip rasti teisingos mitybos raktą, kai yra ne tik priešprieša tarp veganų, vegetarų ir visavalgių, tačiau jų pateikiamos teisingos mitybos taisyklės prieštarauja viena kitai?

4 vaikų tėtis Nikas Vujičius pasidalijo įspūdingomis savo dvynukių nuotraukomis

Nikas Vujičičius su žmona Kanae augina keturis vaikus. Prieš mėnesį gimusioms dvynukėms šeima surengė pirmąją fotosesiją.

Atviras interviu su socialine globėja, kurios širdyje yra vietos nepagimdytiems vaikams (8)

Laikinoji socialinė globėja Almeda (27 m.) ir jos vyras Ernestas Tričius (30 m.) augina 9 mėnesių sūnų Polą ir 3 mėnesių globotinį Dominyką. Juos abu žindo savo pienuku.

Eglė Straleckaitė: „Dabar svarbiausia – neužbučiuoti"

Šokėja ir šokių mokytoja Eglė Straleckaitė–Daugėlė (25 m.) su vyru verslininku Justinu Daugėla (28 m.) augina dukrytę Vakarę. Atvirai – apie gimdymą ir žindymą bei motinystės pirmuosius žingsnius.

Vaikai, kurie užaugo su TAVO VAIKO žurnalu: kai svajonės pildosi

Viena populiariausių TAVO VAIKO žurnalo rubrikų - „Redakcijos kūdikis“. Visus metus redakcija stebi ir aprašo kūdikio vystymąsi nuo gimimo iki metų.

Svarbi detalė, kodėl princesė Charlotte darželį pradeda lankyti būtent dabar

Dveji su puse metų. Toks amžius pasirodė idealus pradėti lankyti vaikų darželį Didžiosios Britanijos princesei Charlotte.

Giedrės gyvenimą pakeitęs gimdymas įkvėpė imtis naujos veiklos Lietuvoje

Su dviejų vaikų mama Giedre Šopaite – Šilinskiene susipažinau „Reach for change" organizuotoje konferencijoje „Kurkime geresnį pasaulį vaikams". Iš visų pranešėjų jos pasakojimas įstrigo labiausiai – buvo asmeniškiausias ir jautriausias.