Lietuvoje dirbančios dulos daro viską, kad gimdymą moteris prisimintų kaip gražų įvykį

Jau kuris laikas Lietuvoje gimdančios moterys gali naudotis dulų pagalba. Apie tai kalbamės su dulomis Vilma Kraelskaite bei Lina Gabrijolavičiene.

Ar yra kokie reikalavimai moterims, kurios nori tapti dulomis: amžius, išsilavinimas, gimdymų skaičius ir pan.?


Lina: formalių reikalavimų nėra. Visame pasaulyje tai – neformalus išsilavinimas, paprastai jį pasirenka kitą išsilavinimą turinčios moterys. Šiuo metu Lietuvoje yra dulų teisininkių, literačių, akušerių, verslo ir valstybės įmonėse dirbusių moterų.


Kokią pagalbą teikia dulos moterims iki, per ir po gimdymo?


Lina: dula gali padėti savo žiniomis: papasakoti besilaukiančiai moteriai ir jos šeimai apie tai, kas yra gimdymas, kokia įprasta jo eiga, ko galima tikėtis iš savęs bei kitų gimdymo metu. Ji gali vesti grupinius ar individualius mokymus, pasirengimo gimdymui grupes.


Ji gali pagelbėti ir fiziškai – gimdymo metu ir po jo: kartais tai būna masažas, kartais – palaikymas už rankos ar sustiprinimas žvilgsniu, stiklinės vandens padavimas ar vaikelio nuprausimas. Taigi visa tai, ko reikia gimdyvei ir (ar) jos šeimos nariams.


Dar dula geba palaikyti emociškai, suprasti bei tinkamai atliepti gimdančios moters ir jos vyro išgyvenimus, būsenas, padėti lengviau, šviesiau, pozityviau per jas pereiti.


Dulos darniai dirba kartu su nėštumą bei gimdymą prižiūrinčiais medikais. Profesionalūs medikai siekia užtikrinti nėštumo ir gimdymo saugumą, o dulos siekia, kad gimdyvė jaustųsi saugi ir rami nėštumo bei gimdymo metu ir po jo, kad pasitikėtų šiuo laikotarpiu savimi ir šalia esančiaisiais.


Kiekvienas žmogus ir jo poreikiai yra skirtingi, todėl ir dulų teikiamos paslaugos labai įvairios. Dar nėštumo metu abi pusės išsiaiškina, kokios ir kiek pagalbos moteriai reikia, sukuria ir puoselėja savitarpio supratimo ir pasitikėjimo atmosferą. Paprastai besilaukianti moteris ar šeima susipažįsta su dula 6 - 8 nėštumo mėnesį. Iki gimdymo jos susitinka keletą kartų, kalbasi apie artėjantį gimdymą, ko jame tikėtis, ką reikėtų žinoti, grynina gimdymo viziją ir sudaro gimdymo planą. Paskui dula vyksta kartu į gimdymą ir būna su moterimi tiek, kiek jai to reikia. Mažiausiai vienas susitikimas po gimdymo skirtas aptarti gimdymo patirtį, patarti kūdikio priežiūros klausimais.


Koks yra dulų santykis su ligoninėse dirbančiais medikais - gydytojais, akušerėmis? Ar visur jus įsileidžia noriai?


Lina: dulos Lietuvoje pradėjo aktyvią veiklą tik 2013 metais – tai labai nauja, tad ir santykiai kuriasi šviežiai. Vieni pokyčius priima lengviau, kiti – kiek įtariau. Kai kurios ligoninės turi nustatytas vidaus tvarkas, kad į gimdyklą leidžia vieną lydintį asmenį, o prie operuojamos moters Lietuvoje negali likti niekas, išskyrus medicinos personalą. Pasaulyje ne visur yra taip – atliekant cezario operaciją, kai kur gali būti ir artimieji. Yra buvę ir atvejų, kai mamos rankos yra pirmos, kurios tokios operacijos metu vaiką paliečia.


Sprendžiama kūrybiškai ir žmogiškai, atsižvelgiant į tai, kad ir dulų, ir medikų tikslas yra tas pats – padėti gimdančiai moteriai. Džiugu, kai tarp dulų ir akušerių mezgasi šilti draugiški santykiai, ir kai kurios akušerės apsidžiaugia, kad gimdyvė atvyksta su dula. Tuomet jos gali būti ramios, kad ta moteris turi palaikymą, ir daugiau dėmesio gali skirti kitoms gimdyvėms, kurių dažniausiai turi kelias. O pačią vaikelio užgimimo akimirką dirbame kaip komanda, kur visi – ir medikai, ir dula, turi savo funkcijas.


JAV, kur šiuolaikinis dulų judėjimas prasidėjo, dabar yra ligoninių, kurios turi etatines, valstybės apmokamas dulas.


Kokie yra gimdymo su dulomis privalumai?


Lina: pasauliniai tyrimai rodo, kad dulos dalyvavimas lemia geresnę mamos ir vaiko sveikatą, mažesnę baimę ir skausmą, trumpesnį gimdymą, mažesnę cezario operacijos tikimybę, mažesnį poreikį nuskausminamiems vaistams, mažiau medicininių intervencijų, sėkmingiau užmegztą ryšį su naujagimiu, ilgesnį žindymą. Taip pat mamos geriau vertina savo gimdymą ir geriau jaučiasi po jo. O tai turi tiesioginį ryšį su mažesne pogimdyminės depresijos tikimybe, geresniais poros santykiais, geresniu pačios moters savęs, kaip mamos ir moters, vertinimu ir pasitikėjimu. Ilguoju laikotarpiu gimdymo tikslas nėra vien tik "sveika mama, sveikas vaikas". Ši patirtis yra viena svarbiausių moters gyvenime – patyrusi gimdymo nuoskaudų ar traumą ir neturėjusi galimybės jų perdirbti, moteris nešiosis šią žaizdą visą gyvenimą. Kiek močiučių, tetų ir mamų net ir po penkiasdešimties metų su smulkiausiomis detalėmis prisimena tai, kas vyko joms gimdant – net jei tai buvo grubus žodis, šaltas prisilietimas ar svetima baimė, tai lieka jų pasąmonėje ir kūno atmintyje, formuoja žalojančias nuostatas ir elgesį.


PSO rekomenduoja kiekvienai gimdyvei turėti gimdymo palydovą.


Vilma: apibendrintų statistinių duomenų iš Lietuvos kol kas neturime, o padėkų sulaukiame išties daug. Moterys dėkoja už tai, kad masažu, prisilietimu palengviname sąrėmių skausmą; už tai, kad iš anksto supažindiname su ligoninės tvarka ir tuo, ko joje tikėtis; už dvasinį palaikymą, kai jau, atrodo, nebetenka vilties; už atrastą ir sustiprintą tikėjimą savo galia.


Ką žino dula, ko nežino pati moteris, kuri ruošiasi gimdymui skaitydama literatūrą, lankydama nėščiųjų kursus ir pan.?


Lina: dula nėra taip emociškai įsitraukusi į šį konkretų gimdymą, kaip moteris ir jos vyras. Ji gali mokėti įvairaus masažo, akupresūros technikų, palengvinančių intensyvius išgyvenimus. Būdama dėmesinga moteriai, ji gali be žodžių suprasti, kada tai naudoti, o kada pakanka tiesiog ramiai būti šalia ir tiesiog dalintis savo ramybe – liudyti, kad tai, kas vyksta su moterimi, yra normalu ir natūralu. Gal tai yra sunkiai apibrėžiama žodžiais, tačiau kiekvienas iš mūsų yra pajutęs, kaip mes galime perimti kito žmogaus būseną – galima įsivaizduoti panikuojančią minią ar taikų iškilmingą mitingą, prisiminti, kaip jaučiamės šalia besąlygiškai besidžiaugiančio vaiko ar pikto pardavėjo – kitų nuotaikas mes gerai jaučiame ir lengvai perimame. O gimdymo metu moters nusiteikimas daro tiesioginę įtaką gimdymo veiklai.


Sakoma, kad pasiruošimo gimdymui kursus išklausęs vyras jaučiasi tarsi žaidėjas, gavęs teorinį paruošimą ir išleistas į stadioną su profesionalų futbolininkų rinktine.


Be to, dulos tarpusavyje dalinasi naujausiomis žiniomis iš tarptautinių gimdymo srities konferencijų, tyrimų medžiaga ir kitais šaltiniais.


Matydama konkrečios šeimos poreikius, dula gali padėti pasirinkti gimdymo vietą – ji žino ligoninių specializaciją (tarkim, kurios turi Naujagimiui palankios ligoninės statusą), įprastą daugelio ligoninių tvarką, kitą informaciją, kuri ne visada paprastai prieinama.


Kiek kainuoja šeimai dulos pagalba? Iš skeptikų stovyklos dažnai girdisi priekaištų, kad tai "dar vienas biznis" ir pinigai mokami už „orą".


Lina: aptarti bendradarbiavimo sąlygas tikrai būtina iš anksto – prašyti dulos paslaugų verta tik tuomet, kai yra tarpusavio pasitikėjimas ir susikalbėjimas. Neaptartas atlyginimas bus tarsi tas dramblys kambaryje. Dulos savo darbą vertina individualiai, apytikrės paslaugų kainos – nuo 200 eurų. Be susitikimų, palaikymo, patarimų, informacijos į tai įeina ir įsipareigojimas būti pasiekiamai telefonu bei galėjimas dalyvauti gimdyme tuomet, kai jis prasideda – tai gali būti bet kada naktį, dulos vaiko gimimo dieną, kažkada maždaug pusantro mėnesio ribose. Jei dula supranta, kad, tarkim, gimdymas gali prasidėti jos atostogų metu, ji iš anksto pasirūpina pavaduojančia dula ir supažindina šeimą su ja.


Kai kurios dulos savanoriauja – teikia nemokamas paslaugas Krizinio nėštumo centre. Besimokančios ir praktiką atliekančios dulos dirba nemokamai.


Kada kilo dulų judėjimas Europoje ir kokiose šalyse jos itin aktyvios?


Lina: šiuolaikinis dulų judėjimas prasidėjo JAV maždaug 1970-aisiais, supratus emocinio palaikymo, kurio negali užtikrinti medicinos sistema, svarbą gimdymo sėkmei. Nuo to laiko jis augo, plėtėsi, dabar dulos aktyviai veikia praktiškai visose Vakarų kultūros šalyse. Jos ne tik lydi moteris per nėštumą ir gimdymą, bet ir leidžia knygas (pvz. Dominique Sakoilsky iš JK – „Septynios džiugaus gimdymo paslaptys" ir kt), apmoko kitas dulas, kuria filmus (pvz. Debra Pascali-Bonaro iš JAV – „Orgasmic Birth" ir kt), veda seminarus bei dirba kitus darbus gimimo ir gimdymo srityje.


Vilma: rugsėjo mėnesį Barselonoje vyko Europos dulų tinklo susitikimas, kuriame teko dalyvauti. Įdomu išgirsti Europos dulų pasakojimus, kaip jų šalyse per 10 – 15 dulų darbo metų jos tampa neatsiejama gimdymo sistemos dalimi: moterys ieško dulų paslaugų, ir medikai įvertina dulų pagalbą.


Visai neseniai bendravote su dulomis iš Latvijos, kokių įspūdžių pasisėmėte susitikime su jomis? Kokia situacija yra Latvijoje?


Lina: į Vilnių buvo atvykusios Elvira Jansonė, psichologė, akušerė ir dula, ir Linda Rozenbaha, sveikatos portalo redaktorė, knygos "Laukimosi džiaugsmas ir gimdymo stebuklas" autorė ir dula. Elvira turi apie 500 gimdymų patirtį abiejose savo rolėse. Kaip akušerė, ji priima gimdymus natūralaus gimdymo centre ir namuose, kaip dula dirba ir ligoninėse.


Latvijoje yra du natūralaus gimdymo centrai, kuriose gimdymus priima tik akušerės (ty, ne gydytojai ginekologai). Nustatyta, kad tokie centrai turi būti ne toliau nei pusvalandis kelio iki ligoninės, jei prireiktų medicininės pagalbos. Latvės sakė, kad prireikus iki jos važiuojama privačiu transportu. Į klausimą, ar tai saugu, ar naujagimiai ir mamos nemiršta, nepatiria sveikatą žalojančių komplikacijų ji atsakė, kad patyrusi akušerė gali iš anksto nustatyti, kad gimdymas vyksta ne itin sklandžiai arba galimos komplikacijos, ir paruošti moterį pervežimui į ligoninę. Latvijoje, kaip ir daugumoje kitų Europos šalių, reglamentuotas ir gimdymas namuose, kurį prižiūri akušerės. Per metus taip gimdo apie 300 moterų. Namuose gimdymus priima 7 akušerės. Tam pakanka tradicinio išsilavinimo ir pageidavimo, jokių kitų reikalavimų nėra.


Pasirenkamos paslaugos ten kainuoja – gimdymas namuose arba gimdymo centre – apie 750-1000 eurų, o jei moteris nori cezario operacijos be medicininių priežasčių, tai oficialiai kainuoja 2000 eurų (operacija atliekama ligoninėje).


Lietuvoje, skirtingai negu daugelyje Europos šalių, nėra įteisinta moters teisė gimdyti namuose prižiūrint medikui. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu ir ar tai turėtų įtakos dulų veiklai?


Lina: gimdymas yra ne tik fiziškai, bet ir emociškai, dvasiškai itin intensyvus pergyvenimas. Kad gimdymo patirtis, kuri lydi moteris visą gyvenimą, būtų kuo geresnė, moteris turi gimdyti ten, kur jaučiasi visapusiškai saugi. Kur tai yra – priklauso nuo pasaulėžiūros, įsitikinimų, patirties.


Visoje Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, JAV ir daugelyje kitų pasaulio šalių gimdymas ne stacionare yra reglamentuotas ir šeima gali rinktis jai tinkamiausią variantą. Lietuvoje yra šeimų, kurios gimdo namuose, yra patyrusių specialistų, kurie nori joms padėti, tad gimdymo vietos pasirinkimo reglamentavimas yra laiko klausimas.


Vilma: dula gerbia kiekvienos moters pasirinkimą, kur gimdyti. Užsienyje dulos dalyvauja gimdymuose ligoninėje, gimdymo centre ir namuose. Kadangi šiuo metu Lietuvoje kvalifikuotos akušerės ar gydytojai negali teikti pagalbos namuose, Lietuvos Dulų asociacija neskatina dulų dalyvavimo planuotame gimdyme namuose be medicininės priežiūros. Visgi labai tikimės, kad greitu metu tokia pagalba taps prieinama, tam tereikia politinės valios ir naujos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo redakcijos.


Kalbininkai Lietuvoje siūlo žodė "dula" keisti į "gimdyvės padėjėja". Tačiau tai nėra tikslu, nes dula padeda ne tik gimdyvei, bet ir jos vyrui. Koks yra dulų santykis su vyrais, dalyvaujančiais gimdyme?


Lina: asociacija veiklos pradžioje išsamiai svarstė pavadinimą ir nusprendė rinktis iš senovės graikų kalbos kilusį žodį "doule", kuris reiškia moters patarnautoją. Jis yra tapęs tarptautiniu ir naudojamas visame pasaulyje, tad ir mums atrodo prasmingas, tikslus, trumpas. Kol kas – naujas, bet ir dūzgės, išmanieji, asmenukės ir kiti besikeičiančio gyvenimo realijas atspindintys žodžiai rado savo vietą gyvojoje kalboje.


Klausimas apie vyro ir dulos vaidmenis yra vienas dažniausių, kurį užduoda. Gal pagrindinis skirtumas – kad dula nėra taip emociškai įsitraukusi į šeimos laukimąsi ir gimdymą, nėra šeimos dalis ir gali dalyvauti labiau kaip stebėtoja, pagalbininkė, patarėja, palaikytoja, o ne dalyvė. Man atrodo svarbu ir tai, kad dula yra moteris ir gali giliau suprasti, kas vyksta su vieną stipriausių gyvenimo pokyčių išgyvenančia moterimi. Dula nepakeičia nei vyro, nei medikų: jis yra šeimos pagausėjimo laukiantysis, medikai daro apžiūras ir teikia medicinines paslaugas, o dula yra ta, kuri viso gimdymo metu yra su moterimi ir dėl moters. Ji turi laiko ir gebėjimų palaikyti emociškai – padėti nurimti, įsijausti, "atjungti protą", atsiduoti vykstančiam procesui jaučiantis saugiau ir užtikrinčiau. Akušerės pas gimdyvę gali ateiti kas porą valandų, vyras gali nemokėti tiesiog būti šalia savo gimdančios moters ir nieko nedaryti ar paprasčiausiai pavargti, o dula nedalo savo dėmesio, yra jį sukoncentravusi į vieną moterį.


Dula gali padėti vyrui – galbūt tiesiog nuraminti, galbūt patarti, kaip padėti žmonai – nueiti nupirkti šokolado ar pašnibždėti jam žodžius, kuriuos, jos manymu, moteris norėtų iš jo išgirsti. Laiku ir tinkamai pasakyti "mūsų vaikelis jau visai čia pat, matau jo galvytę, liko visai nedaug" ar "esi mano karalienė, žaviuosi tavo galia" o gal paprasčiausias "tu pavarai!" gali būti tas pastiprinimas, kurio ir tereikia perlipti paskutinį slenkstį. Be to, vyras dažnai būna fiziškai stipresnis – jis gali tapti ramsčiu moteriai per sąrėmius ar tuo metu, kai vaikelis slenka gimdymo takais žemyn tam, kad padėtų jai išlaikyti kūną patogiausioje pozoje. Esu girdėjusi ką tik pirmą vaiką pagimdžiusios moters susižavėjimą savo vyru ir jo stipriomis rankomis, kurios ją laikė taip ir tiek, kai jai reikėjo, nepaisydamos savo patogumo. Tokia patirtis – tai galimybė sutvirtinti, pagilinti poros tarpusavio ryšį, atrasti naujų žavinčių kito savybių.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis