Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

11 įdomiausių faktų apie placentą ir nėštumą

Apvaisintam kiaušinėliui skverbiantis į gimdos ertmę, maždaug 7–10 parą, pradeda formuotis ląstelės, kurios vėliau dalijasi į vaisiaus organizmo užuomazgą ir būsimos placentos ląsteles.

Placenta – tai organas, kuris aprūpina vaisių mikroelementais, baltymais, angliavandeniais ir kitomis svarbiomis medžiagomis, esančiomis mamos organizme. Tuo pačiu metu ji yra ir „plaučiai“ – kartu su mamos krauju atkeliauja deguonis. Placenta atlieka ir šalinimo funkciją, nes per ją vaisius atiduoda mamos organizmui anglies dvideginį ir kt. medžiagas. 


Placenta yra ir barjeras, saugantis vaisių nuo užkrečiamųjų ligų, nereikalingų medžiagų. Štai todėl kai kurie mamos vartojami vaistai, pvz., insulinas, vaisiaus nepasiekia. 


Placenta gamina ir nėštumui reikalingus hormonus, pvz., chorioninį gonado tropiną, kurio pirmais nėštumo mėnesiais sparčiai daugėja. Kaip tik jį gana anksti šlapime aptinka nėštumo testas. Kitas hormonas – placentinis laktogenas, reikalingas vaisiaus raidai (veikia panašiai kaip augimo hormonas augančio žmogaus organizme), skatina krūtis ruoštis pieno gamybai. Placenta išskiria ir hormonus, kurie įprastai gaminami moters kiaušidėje per ciklą: nėštumo vystymuisi būtiną progesteroną (todėl nėščiosios organizme jo daugėja) ir estrogeną, kuris užtikrina gimdos kraujotaką, augimą. Šie hormonai yra svarbūs ir gimdant.


Placenta dažniausiai prisitvirtina prie gimdos dugno ar sienelės. Rečiau „prisikabina“ apatinėje gimdos dalyje ar net dengia jos kaklelį. Taip būna moteriai, sirgusiai ligomis, kurios pažeidė gimdos gleivinę (pvz., uždegimu), buvo nutraukusi nėštumą, patyrė persileidimą ir reikėjo atlikti abraziją (gimdos išgrandymą). Placenta gali „įsikurti“ žemai, jei moteriai buvo atliktas cezario pjūvis ar šalinta mioma. 

 

Labai tiksliai pamatuoti placentos plotą ir dydį labai sunku net ir pasitelkus ultragarso aparatą. Bet atliekant echoskopiją iš placentos storio, išburkimo galima įtarti tam tikrus vaisiaus sutrikimus. 


Placentoje, dažniausiai jos centre, yra virkštelės tvirtinimosi vieta. Kartais virkštelės kraujagyslės tvirtinasi placentos šone ar net pačiuose dangaluose. Tuomet placentos funkcija gali būti nepakankama.


Nustačius, kad placenta yra žemai, moteriai nereikėtų išsigąsti, jog gali kraujuoti. Atliekant echoskopiją po kelių mėnesių placenta dažniausiai randama tinkamoje vietoje. Jei vis dėlto ji „nepašoko“ aukščiau, moteris įspėjama apie galimo makšties kraujavimo. Jai paaiškinama, kad pasirodžius kraujingų išskyrų bet kuriuo paros metu kreiptųsi į medikus. Tai požymis, kad placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės. 


Atliekant vaisiaus ultragarsį tyrimą, visada įvertinami placentos pokyčiai, vadinami placentos branda. Kuo didesnis nėštumas, tuo daugiau jos kraujagyslėse susikaupia kalcio, ryškėja kotiledonai (placentos dalelės) ir placenta atrodo tarsi dėmėta. 


Placentos branda (senėjimas) prasideda 37–38 nėštumo savaitę ir apykaitinis jos paviršius mažėja. Placentos ir vaisiaus branda nėra tiesiogiai susijusios. Būna, kad subrendęs vaikelis gimsta laiku, nors ultragarsu placenta atitinka tik antrąjį brandos laipsnį arba gimsta neišnešiotas vaikelis, nors placenta ultragarsu atrodo jau subrendusi. 


Gimus kūdikiui placenta turi atsiskirti nuo gimdos per kelias ar keliolika minučių. Tačiau kai viena ar kelios jos dalelės priauga prie gimdos sienelės, po gimdymo dalis placentos gali likti gimdos ertmėje. Todėl užgimus placentai dar gimdykloje ją apžiūri akušeris ar gydytojas. Jei kyla dvejonių, ar placenta vientisa, ranka patikrinama gimdos ertmė. Tai skausminga, todėl moteriai skiriama nuskausminamųjų vaistų. Jei placenta negimsta, visa būna priaugusi prie gimdos, dar maždaug pusvalandį leidžiama gimdą sutraukiančių vaistų ir laukiama, kol atsiskirs. Jei tai neįvyksta arba moteris gausiai kraujuoja, suleidus nuskausminamųjų placenta atskiriama ranka. 


Pagimdžius išnešiotą kūdikį placenta sveria šeštadalį jo kūno svorio, apie 500–600 g. Placentos, kuri dažniausiai būna skritulio formos, skersmuo būna 10–20 cm, o sienelės storis sudaro 2–3 cm. Jos apykaitinis paviršius vidutiniškai siekia net apie 14–15 m2. Šį kambario dydžio plotą sudaro tarpgaurelinės ertmės – gaureliai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?