Agnė:
„Veda mane į operacinę cezariui ir akušerė, sustojusi prie durų operacinės, sako: „Na, pabučiuokit, kad viskas gerai būtų". Vyras toks sutrikęs... Žengia žingsnį link jos... Akušerė jau nesulaikė juoko, sako: „Tai ne mane, žmoną pabučiuokit“. Vyras vėliau sakė: „Nu, keista kažkaip atrodė, kad bučiuot reiks ją, bet ką aš žinau, gal visada taip daro?..“ Aš iš to juoko sienom ramsčiausi, kol nuėjau iki operacinės“.
Kamilė:
„Mano gimdymas truko 14 valandų, visą laiką pratylėjau ir dar šlapią rankšluostį ant veido užsidėjus buvau, sunkiom akimirkom tiesiog mėgstu būti „tyliai su savim“. O kai atėjo didysis momentas, į gimdyklą įėjo kokie 8 gydytojai rezidentai, akušerė sako jiems: „ Štai, pažiūrėkit, 14 valandų, o ji dar nė žodžio nepratarė!“
Alina:
„Gimdžiau ankstuką. Žodžiu, personalo pilna gimdykla, pora stūmimų ir jau kūdikis gydytojos rankose. „Oi, kokia graži mergytė“, – sako priėjusi akušerė. Žodžiu, tvarko toliau mane, leliuką. Išvežant dar privežė su inkubatorium, parodė mano Gabytę, tokia graži, su rožine kepuryte. Džiaugsmo ašaros ir panašiai... Praeina gal 10-15 min, įbėga į palatą sesutė ir sako: „Mes labai atsiprašome, bet pas jus berniukas gimė. Dabar Ajui 2 metai“.
Renata:
„Aš esu natūraliai ryža ir kai laukiausi pirmo berniuko, labai nenorėjau, kad gimtų raudonplaukis. Gimdymo metu gydytoja sako: „Stumk, jau matau galvutę“. O aš sakau: „Pasakykit, kokie plaukai, nes jeigu ryžas, nestumsiu“. Sūnus gimė tamsiaplaukis, antra dukra taip pat. Na, o trečio jau pati norėčiau ryžulio“.
Ieva:
„Aš savo mergaitę, nors ir po daug valandų, bet pagimdžiau lengvai. Pamenu, kad po visko atstūmė man neįgaliojo vežimuką, kad nuvežtų iki palatos. „Čia dabar!“, sakau. – Nereikia... Nueisiu tikrai pati, gerai jaučiuosi“. Tai ji man į parankę ir nuėjom. Tai galvojau po to, ar čia tie kitų gimdymai tokie sunkūs būna, ar kaip. Viskas mums truko šiaip nei daug, nei mažai – 17 val., bet baisulinio nuovargio nesijautė“.
Renata:
„Kai man nubėgo vandenys namie, vyras paskambino savo draugui, gyvenusiam kitoj laiptinėj. Sako: „Vanduo bėga jau“. Kadangi vandenys pradėjo bėgti 23.30, draugas, pakilęs iš miegų, nuėjo į virtuvę, atsuko čiaupą ir sako vyrui: „Nu jo, bėga ir pas mane“.
Jurgita:
„Kai gimdžiau dukrytę, likus nedaug laiko iki „finišo“ pasikeitė pamaina ir atėjo toks man nemalonus gydytojas vyras... Jis, galbūt, nieko blogo ir nedarė, bet taip erzino savo komentarais.... Galų gale pagimdžiau paskutines minutes galvodama ir skaičiuodama – ar išėmus savo kairę koją iš stovo pataikyčiau jam įspirti ( jis stovėjo man iš kairės ). Dabar prisimenu, tai toks juokas suima, o tada labai rimtai ketinau jam įspirt, kad užsičiauptų, nes kalbėt negalėjau“.
Irena:
„Aš kai trečią vaiką pagimdžiau, tai paprašiau parodyt, kaip ta placenta atrodo. Iškėlė ją akušerė į viršų, o vyras ir sako: „Va, galėsi ant veido tept“ (na, kremai būna su placenta). O aš jam sakau: „Galėsi ant galvos užsidėt kaip kepurę, gal plaukai ataugs“ (vyras plikas)“.
Indrė:
„Vyras pirmame gimdyme dalyvavo ir visą laiką po to sakydavo: „Ko ten bijot, viskas ten labai gerai, jokių baisybių ir pan.“. Antras gimdymas. Akušerė pasiėmė instrumentą prakirpt vaisiaus vandenims, tai vyras, pamatęs kokį daiktą kiš į mane ir, kad darys su juo kažką, nualpo. Visi sulėkė vyro gaivint. Galvoju, joooo, man jau gimdyt, o čia dar bėdos. Gydytoja klausia, ar vyras pirmam gimdyme irgi nualpo. Pasakiau, kad ne, viskas buvo sklandžiai. O gydytoja ir sako: „Dar net nebaisiausia dalis, o tas guli jau išvirtęs“. Tai ir pikta buvo, ir juokas ėmė.“
Eglė:
„Ne taip viskas sklandžiai pas mus ten vyko... Vis kalbėjau, klausinėjau, ką man daryt. Tai gydytojas ir sako: „Tu mažiau kalbėk, greičiau pagimdysi“.
Donata:
„Po ilgo stūmimo, kai viskas baigta, daktarė sako: „Na, štai, dabar beliko susiūt“. O aš tokiu nustebusiu balsu paklausiau: „O kada spėjote nukirpti?“ (Nes tiek skaudėjo, kad nesupratau, jog man kirpo).
Vilija:
„8 ryto prasidėjo sąrėmiai. Išvažiavom į ligoninę abu su vyru nevalgę. Gimdykloj sesutės savo reikalus tvarkosi, aš guliu, laukiu, skausmai nepakeliami. Vyras stovi šalia ir sako: „Gal gali paskubėt, labai valgyt noriu...“ Sesutės pradėjo juoktis. Kai pagimdžiau, vyras man sako: „O tu kotletukų valgysi?“ Sesutės vėl kikena ir klausia vyro: „Tėveli, o iš kur jūs būsit, kad toks linksmas?“ Tada viena mane siuva, antra vaiką tvarko, trečia varto popierius ir sako: „Dabar supratau, ko vyriškis toks linksmas, taigi jam žmona gimtadienio proga dukrą padovanojo“.
