Iš mamos laiško: "Turiu dvi mergaites, vienai 7 m., kitai 5 m. Mūsų didžioji yra labai padūkusi. Mažesnioji buvo ramesnė, bet matau, kaip ima pavyzdį iš vyresnėlės ir pradeda atsikalbinėti, jai sunku kažką pasakyti, iš karto kimba į atlapus. Su vyresnėle jau kalbamės griežtai, nejaugi reikės pradėti tai daryti ir su mažąja? Kokiu būdu sudrausminti vyresnėlę, kad nerodytų neigiamo pavyzdžio mažajai?"
Atsako psichologė Kristina Valkauskienė iš VšĮ Psichologinės sveikatos centro:
Miela Simona, džiaugiuosi, kad pasidalinote savo rūpesčiu. Suprantu, kad netinkamas dukrų elgesys kelia nerimą, ir kai mažoji pradėjo elgtis taip, kaip vyresnė sesė, suvaldyti situaciją tapo dar sunkiau. Esate teisi sakydama, kad mažoji mokosi iš sesers. Turbūt ji mato ir naudą, kurią gauna vyresnioji netinkamai elgdamasi.
Visas vaikų elgesys yra tikslingas. Kartais jie netinkamai elgiasi matydami, kad gali gauti tai, ko nori (pvz., tėvai, nenorėdami patirti gėdos dėl vaiko rėkimo parduotuvėje, kaskart nuperka jam norimą daiktą). Tokiu atveju reikėtų šeimoje nusistatyti taisykles, aiškias leistino ir neleistino elgesio ribas ir nuosekliai to laikytis.
Pavyzdžiui, vakare, temstant, kviečiate vaiką grįžti į namus, tačiau sulaukiate atsikalbinėjimų, riksmų, garsaus verkimo. Jei nusileisite ir leisite dar pabūti lauke, vaikas pamatys, kad savo elgesio pagalba pasiekė norimo rezultato ir tai, tikėtina, kartosis dar ne kartą. Tačiau įsivaizduokite, jog iš anksto sutarėte, kad 9 valandą vaikas pakviestas turi grįžti į namus (prieš tai paaiškinus, kodėl tai svarbu - temsta, nesaugu, reikia išsimiegoti prieš rytojaus pamokas), ir jei to nesilaikys, kitą dieną tiesiog nebeišeis į kiemą.
Atėjus laikui grįžti vaikas gali priešintis, atsikalbinėti, nesutikti eiti į namus, tačiau jei tėvai laikosi to, kas sutarta (t.y., kitą dieną į kiemą išeiti nebus galima), vaikas ne tik nepasieks savo tikslo, bet ir patirs savo netinkamo elgesio pasekmes, o tai tikėtina, sumažins tokio elgesio pasikartojimą ateityje.
Taip pat dažnai nutinka, kad vaikas netinkamu elgesiu siekia tėvų dėmesio. Kai gimė Jūsų mažoji, vyresnėlei buvo dveji metukai. Šeimoje atsiradusi sesė atėmė didelę dalį tėvų dėmesio, kuris seniau buvo skiriamas tik jai vienai. Ar gali būti, kad Jūsų dukrelė savo elgesiu išmoko gauti tėvų dėmesį, nesvarbu, kad ir neigiamą?
Tokiu atveju rekomenduojama, jei tik įmanoma, ignoruoti netinkamą vaiko elgesį, tačiau nuolat pastebėti ir labai skatinti vaiką tuomet, kai jis elgiasi tinkamai. Taip pat labai svarbu skirti laiko pokalbiams, bendroms veikloms su vaiku, ir nebūtinai tai turi būti pramogos, kurioms reikia daug laiko ar pinigų. Gaminkite, eikite apsipirkti, skaitykite knygas kartu. Svarbu, kad vaiko dėmesio poreikis būtų patenkintas, jis jaustųsi mylimas ir reikalingas, jokiu būdu ne blogesnis už brolį ar sesę.
Ne visai suprantu, ką turite omenyje sakydama, kad su vyresnėle kalbatės griežtai ir nenorėtumėte to daryti su mažąja. Jei tai šaukimas, bausmės - šios priemonės nėra efektyvios. Pradžiai gali atrodyti, kad tai veikia, tačiau ilgainiui tėveliai pastebi, kad tai ne tik nepadeda, bet ir labai silpnina ryšį, gadina santykį su vaiku. Jei kalbėjote apie aiškias taisykles ir ribas, kurias nustatote vyresnėlei, skatinu ir toliau tai daryti abiem dukroms. To vaikams reikia. Nors dažniausiai sukelia pasipriešinimą, ribos suteikia saugumo jausmą.
Linkiu Jums sėkmės. Netinkamas vaikų elgesys - iššūkis tėvams, bet kadangi kreipiatės pagalbos, domitės, stengiatės, tikiu, kad Jums pavyks.
