Klausimas psichologui: pamilau vyrą, kuris turi vaikų

Skaitytojos klausimas specialistui: kaip kurti santykius su vyru, kuris yra našlys ir turi dvi mažametes dukteris?

Marija klausia:

„Patarkite man, kaip nebūti piktąja pamote? Bendrauju su vyru (negyvename kartu), kuris yra našlys ir augina 2 mažametės mergaites. Su mergaitėmis sutariam labai gerai, bet yra keblumų tada, kai aš apsilankau jų namuose.

Mergaitės nori žaisti su manimi, nori, kad būčiau jų kambaryje, jei nueinu į tėčio kambarį, iškart atbėga ir nusitempia mane atgal arba nori, kad būtume visi kartu. Matau, kad draugas dėl to suirzta, o mergaitės irgi pyksta, jei tėtis gauna visą dėmesį, o ne jos. Dviese retai kada galime pabūti, nebent suguldžius jas į lovas ir joms jau užmigus. Tačiau ir tada būna, kad kartas nuo karto jos atsliūkina naktimis pas tėtį į lovą. Bijau kad jos negalvotu, jog bandau atimti tėtį iš jų ir kad nepradėtų manęs nemėgti."

Atsako Gediminas Tumėnas, psichologijos studentas, Individualiosios psichologijos konsultantų programos dalyvis (www.ipi.lt).

Laba diena, Marija. Jūsų susirūpinimas mergaitėmis, santykiu su jomis, su vyru, bei savimi, yra pirmas geras žingsnis kelyje į sprendimą. Jums rūpi. Be to, tai, kad pasiryžote bendrauti su vyru, netekusiu žmonos ir turinčiu dvi dukrytes, yra labai kilnus sprendimas.

Manau, kad pirmiausia svarbu įsisąmoninti situacijos realumą: mergaitės yra netekusios mamos. Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar mergaitėms namuose suteikiama erdvė gedėti, t. y. išgyventi jausmus, susijusius su mamos praradimu, kalbėtis šia tema kartu su tėčiu ir būti priimtoms su savomis mintimis bei jausmais kokie jie bebūtų. Jeigu ši tema namuose yra „tabu", tai gali prisidėti prie mergaičių nerimastingumo. Netekties neįmanoma atsisakyti, išstumti ar nuneigti, ją būtina išgyventi.

Ši patirtis privalo tapti šeimos istorijos dalimi ir integruotis į šeimos gyvenimą per bendrus, artimus, palaikančius tarpusavio pokalbius bei ryšį.

Pokalbiai gali būti sunkūs, vaikai gali užduoti sunkius, egzistencinius klausimus, į kuriuos neturite atsakymų, tačiau tai yra natūralus ir reikalingas netekties išgyvenimo procesas, kai jūsų dalyvavimas šalia yra svarbiausias. Jeigu tėčiui (ir Jums) vis dar sunku apie tai kalbėtis, tuomet rekomenduočiau kreiptis profesionalios pagalbos.

Normalu, kad mergaitės išgyvena skaudžią netektį ir didelę motiniškos meilės stoką. Jos siekia artumo, švelnumo ir nerimauja, ar tikrai jis bus pasiekiamas, pastovus. Tai, kad jos siekia ryšio su Jumis, yra dar vienas geras ženklas, rodantis, kad mergaitės jus įsileidžia ir kad Jūs gebate kurti mylintį santykį. Jos mato ir jaučia Jūsų meilę tiek joms pačioms, tiek jų tėčiui, bei aktyviai jos siekia.
Netektį išgyvenę vaikai neretai nerimauja dėl to, ar jų „nepaliks" ir kitas suaugusysis. Pastovų tėčio buvimą mergaitės gali protu suvokti, tačiau baimė netekti abiejų tėvų gali būti didesnė, užvaldanti. Jeigu netektis yra neišgedėta, jausmai gali būti dar sunkesni. Naktį, t. y. tokiu metu, kai mažiau išorės stimulų, intensyviau pajaučiamos emocijos, baimė gali padidėti dar labiau. Tuomet mergaitėms norisi atbėgti pas tėtį į lovą: jos siekia įveikti netekties baimę ir jausti tėčio buvimą šalia, kuris užtikrina saugumo jausmą.

Būtent saugumo jausmas, patiriamas per artimą, pastovų ryšį su suaugusiuoju, yra tai, kas gali užtikrinti mergaitėms vidinį stabilumą, būti mažiau priklausomoms nuo buvimo šalia, mažiau alkanoms meilės. Svarbu, kad tėtis (ir Jūs) galėtumėte skirti mergaitėms tikro laiko kartu. Tokio, kuriame visi užsiimate bendra veikla ir skiriate pilną dėmesį mergaitėms be jokių išorės trikdžių (telefoninių chat'ų, pokalbių, namų ruošos darbų ir pan.). Tikras laikas kartu gali padėti užpildyti tuštumą, atsiradusią po mamos netekties. Nepamirškite, jog šią tuštumą jaučia ne tik mergaitės, bet ir jų tėtis, kuriam netektis yra nė kiek ne mažiau skaudi. Gali būti, kad tarp jų vyksta konkurencija dėl motiniškos, moteriškos meilės, kurią Jūs galite jiems suteikti.

Mergaitės šiandien kviečia Jus praleisti laiką kartu, tikrą laiką. Drąsiai dalyvaukite tame. Tik jauskite, kiek galite skirti dėmesio ir meilės mergaitėms, o kada jau norite pabūti viena ar su vyru. Mergaitės turi žinoti, kad tėtis (dabar jau – ir Jūs) esate ir būsite šalia. Tą galima joms sakyti netgi atviru tekstu. Tik jei jau sakyti, tai tik su meile.

Kitas svarbus aspektas, galintis padėti išspręsti šią situaciją – aiškios ribos santykiuose. Jūs mergaitėms esate nauja mama, vyrui – nauja partnerė. Labai svarbu, kad būtų aptartas aiškus vaidmenų pasiskirstymas naujojoje šeimos sudėtyje ir aiškios santykių ribos. Mergaitės turi gauti tikro laiko iš tėčio ir iš Jūsų, tačiau turi ir žinoti, kada yra laikas, kai tėtis ir Jūs būnate kartu. Tos ribos turi būti iškomunikuotos, visiems suprantamos ir nuoseklios. Pastovumas bei struktūra taip pat gali padėti sukurti stabilumo ir saugumo jausmą mergaitėms. Primenu, kad judviejų buvimą kartu jos toleruoti galės tuomet, kai žinos, kad ir joms yra skiriamas laikas, tikras laikas. Taip pat turėtų būti susitarta dėl pasekmių pažeidžiant ribas. Jos taip pat turi būti aiškios ir logiškos, tačiau jokiu būdu ne baudžiančios. Bausmės ir griežtumas tik didins vaikų nerimą ir priklausomybę nuo suaugusiųjų. Šioje vietoje svarbiausia yra išlaikyti priimantį, lygiavertišką santykį.

Privalau paminėti dar vieną svarbų dalyką, susijusį su ribomis: Jūs su vyru turėtumėte atvirai aptarti judviejų santykį ir jo perspektyvą. Dar vienos mamos atsiradimas ir išėjimas mergaitėms bus pakartotinė trauma, todėl šioje vietoje būtinas atviras ir nuoširdus pokalbis apie judviejų santykį. Jeigu patys jaučiatės neramiai dėl santykio ateities, tuomet bet kokie bandymai mergaitėms sukurti stabilumo jausmą bus nevaisingi (jos aiškiai pajaus judviejų neužtikrintumą). Jeigu jaučiate, kad kol kas norisi pabūti vyrui tik drauge ir nesijaučiate pasiruošusi įsipareigoti ilgalaikiam santykiui, tuomet rekomenduočiau pasimatymus organizuoti atskirai nuo mergaičių. Jeigu esate pasiruošę kurti šeimą, tapti ir žmona, ir mama, tuomet norisi palinkėti, kad tai taptų gražiausia Jūsų gyvenimo kelione.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis