Anot Rūtos Julijos Klovaitės, Krizinio nėštumo centro psichologės, gali būti, kad „norą ar poreikį dirbti iki gimdymo lemia pasikeitęs požiūris į moterį, motinystę, nes tai, kas kažkada buvo nepriimtina, dabar tampa priimtina ir net siekiamybe. Šiai laikais svarbu moteriai kažką veikti, daryti karjerą, būti visuomeniškai ir pan. Tokią tendenciją pastebiu ir galbūt kaip tik dėl to moterys nebeslepia, kad joms tai svarbu, dirbdamos iki gimdymo nesijaučia kaltos, kaip kad būdavo anksčiau.
Gali būti, kad slėpti pokyčius, ilgai dirbti, neiti atostogų moterį „spaudžia“ aplinka, pavyzdžiui, neigiamas darbdavio požiūris į nėščias darbuotojas, neva pagimdys, žindys, vaikai sirgs, koks čia darbas? Krizinio nėštumo centre besilankančios moterys, jeigu dirba ilgėliau ar net iki gimdymo, tai dažniausiai tik dėl to, kad pritrūksta darbo stažo iki išmokos arba yra vienos, be partnerių, kurie padėtų finansiškai, todėl pačios turi pasirūpinti savimi ir vaikeliu“.
R. J. Klovaitė portalui „Tavo vaikas“ yra sakiusi, jog nemananti, kad sprendimas, eiti ar ne atostogų, susijęs su didesne ar mažesne meile būsimam kūdikiui: „Juk net ir atostogaujanti moteris gali būti įsitraukusi į įvairias veiklas. Gali būti, kad moteris puikiai geba sutelkti dėmesį ir į darbą, ir į save, realizuoti save ir tuo pat metu save saugoti, išlaikyti pusiausvyrą visose gyvenimo srityse. Juk svarbiausia yra ne kiekybė, o kokybė. Kitai moteriai su naujais iššūkiais ir pokyčiais gali būti sunku tvarkytis net ir nedirbant kitų darbų.
Pasikartosiu: tai priklauso ir nuo asmenybės. Tai, kad moteris dirba, nėra blogai, svarbiausia, kaip ji jaučiasi dirbdama, ar išgyvena gerus jausmus, yra laiminga. Moteriai svarbu neprarasti savojo „aš“. Būti mama – svarbu, būti žmona – svarbu, bet save realizuoti taip pat yra labai svarbu. Nėštumas – ne liga ir jeigu moteris gerai jaučiasi, nėštumas sklandus, dirbdama jaučiasi laiminga, o ne „besiaukojanti“, jei darbas nėra sunkus fiziškai, tai nėščioji tikrai gali daug.
Būdama laiminga ir savimi patenkinta, tikėtina, ji atras jėgų ir noro skirti laiko sau, patirti nėštumą, suvokti jį, kurti santykį su partneriu ir pan. Žinoma, būna kraštutinumų, kai moteris neigia nėštumą, sunkiai priima kūno ir būsimo gyvenimo pokytį, slepia nėštumą nuo šeimos ir kolegų, dirba iš paskutinių, nes tai padeda jai negalvoti apie save ir kūdikį, tarsi pasislėpti už veiklos. Tačiau jeigu mama tikrai nori vaikelio, tai nieko blogo, kad dirba“.
Gydytojos akušerės ginekologės Ingridos Kravčenkienės nuomone, pagrindinis nėščios moters darbas visgi yra nėštumas: „Nėštumo ir gimdymo atostogų neinanti moteris, mano nuomone, yra ta, kuri savo pečiais nori paremti ne tris, o visus keturis namų kampus, - „Tavo vaikas“ teigė ji. - Tai nėra blogai. Antra vertus, kad moteris neranda laiko sau, o visa atsiduoda darbui, turbūt labiausiai priklauso nuo to, kaip ją auklėjo.
Turėdama galimybę dirbti net ir paskutinėmis nėštumo savaitėmis moteris gali gerai jaustis ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, ypač jei darbas išties mėgstamas, teikia džiaugsmo ar net yra galimybė dirbti namuose. Juk viena nėščioji sėdi ant sofutės ir siuvinėja staltiesę, o kita sėdi ant sofutės ir tvarko bylas. Kodėl gi ne? Kas kita, jei tas darbas yra fiziškai sunkus, pavyzdžiui, aštuonias valandas per dieną ji turi stovėti prie staklių. Tokiu atveju esu griežta ir sakau, kad taip elgdamasi moteris neatsižvelgia ir net pažeidžia savo kūdikio interesus. Labai svarbu tinkamai susidėlioti vertybes.
Mano nuomone, pagrindinis nėščios moters darbas yra nėštumas. Nuo to, kaip ji šį darbą dirbs, priklausys, kaip gimdys, ką pagimdys ir kaip augins. Mokslinių tyrimų apie tai, kokią įtaką kūdikiui ir mamai turi sprendimas eiti arba ne nėštumo ar gimdymo atostogų, yra labai nedaug. Pastebėta, kad moterys, kurios yra užsibrėžusios dirbti iki gimdymo, dažniau gimdo prieš laiką, gimdymai dažniau baigiasi cezario pjūvio operacija, o naujagimiai gimsta mažesnio svorio. Tai lemia patiriama įtampa, fizinis krūvis, poilsio trūkumas, netinkama, nepakankama mityba (valgoma per mažai, ne laiku, o kada papuola ir pan.). Taigi, atostogų nauda akivaizdi.
Tyrimai taip pat parodė, kad akivaizdžiausia nauda pastebima išėjus atostogų likus keturioms savaitėms iki gimdymo. Atostogų išėjus anksčiau, t. y. ilgesnių nėštumo atostogų (šešios savaitės ir ilgiau), tokia akivaizdi nauda nepastebėta. Žinoma, svarbu ir tai, kaip moteris „atostogauja“. Jei į darbą neina, bet, pavyzdžiui, namuose yra dar du vaikai ir ji juos prižiūri, verda valgyti, tvarko namus ir t. t., tai tokios atostogos turėtų būti prilygintos darbui.“
