Kuo pavojingos ligos skirtingais nėštumo trimestrais?

Šaltasis ir tamsusis metas ne tik nepatrauklus ir nekeliantis džiaugsmo: šiuo periodu įžūliai sukrutę visokiausi virusai taip ir taikosi paguldyti į ligos patalą. Kam jau kam, o nėščiajai sirgti tikrai nereikėtų. Kaip to išvengti, kalbamės su gydytoja ginekologe Ingrida Kravčenkiene.

Užsikrėtus bet kokia virusine liga, vaisiui pavojingiausia aukšta motinos temperatūra, nes viruso placenta paprastai nepraleidžia. Hipertermija veikia vaisių, ypač nėštumo pradžioje. Aukšta temperatūra nėra blogai pačiai motinai, tai – imuninis atsakas į virusus (jie „iščirškinami“ ir sunaikinami), tačiau negerai vaisiui, kuris nėra motinos kūno dalis.


Nėščiosios neturėtų sirgti, dėl to visais laikais, visose kultūrose jos buvo itin saugomos. Jos galėdavo neiti į maldos namus ir kitas masinio susibūrimo vietas, nes per ilgus amžius buvo pastebėta, jog tai pavojinga ir motinai, ir jos palikuoniui. Ši žinia buvo perduodama iš kartos į kartą.


Kuo pavojingos virusinės peršalimo ligos skirtingais nėštumo trimestrais?


I Pirmasis nėštumo semestras (iki 12–13 sav.): infekcijos gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, kai kuriuos apsigimimus – veido skaidos trūkumus, hidrocefaliją (kai skystis kaupiasi galvos smegenyse) ir kitus nervų sistemos pažeidimus.


II Antrasis nėštumo semestras (13–27 sav.): peršalimas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, sutrikdyti vaisiaus vystymąsi.


III Trečiasis nėštumo semestras (nuo 28 sav.): persirgtos virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti vaisiaus vandenų padaugėjimą ar sumažėjimą ir taip stipriai pakenkti vaisiaus vystymuisi, be to, gali nukentėti ir placenta.


Šiame trimestre susirgus virusine liga pavojinga ir pačiai būsimajai mamai. Kadangi padaugėja kraujo kiekis, persitvarko visa organizmo sistema, dėl to į bet kokią infekciją ji reaguoja daug sunkiau. Tai gali sukelti komplikacijų, susijusių su pačios nėščiosios sveikata. Ji sunkiau serga, kyla grėsmė, kad prisimes naujų ligų. Nėščia moteris jau ir taip apsunkusi nuo paties nėštumo.


Ar tikrai nėščioji su virusais „tvarkosi“ ilgiau? Su virusais nėščioji kovoja ne ilgiau, o sunkiau. Moteris savo organizme augina vaisių, o jis yra šioks toks svetimkūnis, todėl, kad jame – ne tik moters genetinė medžiaga. Kitaip tariant, vaisius – ne visai motinos kūno dalis. Tam, kad organizmas neatmestų to „svetimkūnio“, būsimos mamos organizme veikia tam tikri apsauginiai mechanizmai, tad nėščios moters imuniniai mechanizmai šiek tiek prislopinti.


Gripas


Kiekviena moteris, kuri laukiasi ar planuoja tai daryti, turi būti labai atsakinga ir pasiskiepyti. Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, turėtų vakcinuotis, ypač tos, kurios patenka į padidintos rizikos grupę, pavyzdžiui, serga astma, autoimuninėmis ligomis. Moksliniai tyrimai įrodo, kad skiepai apsaugo nuo gripo komplikacijų, kurios pavojingiausios pačiai motinai bei jos vaisiui. Gripo vakcina nekelia pavojaus besilaukiančioms moterims. Atminkite, nėščiosios, kaip ir pensininkai, yra padidintos rizikos grupėje dėl to, kad jų imunitetas silpnesnis.


Vakcinuotis reiktų kasmet, nes gripo virusas mutuoja, todėl pernykštė vakcina gali būti visiškai nebeveiksminga. Gera žinia ta, kad žmonės turi kaupiamąjį imunitetą, vieną kartą persirgęs, kitą kartą, vaizdžiai tariant, tos pačios rūšies gripu nebesirgsi. Dėl gripo komplikacijų nėščiajai gali grėsti įvairiausių širdies ir plaučių ligų komplikacijos. Gerai tai, kad tokio tipo virusas vaisiui beveik nepakliūva.


Didžiausią poveikį būsimam kūdikiui turi motinos karščiavimas. Vienas pagrindinių dalykų susirgus gripu – mažinti karštį. Nuo 37,5 laipsnių derėtų susirūpinti ir save stebėti, pasiekus 38, jau reikėtų mušti temperatūrą. Būtina gerti gydytojo paskirtus vaistus, antipiretikus ir neleisti karščiui pakilti aukščiau 38 laipsnių. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tos, kurios sirgdamos gripu sugebėjo reguliuoti karščiavimą vaistais ir nuolat gėrė folio rūgštį, siekdamos užkirsti kelią vaisiaus nervų sistemos defektams, joms ir jų palikuonims gripo pasekmės buvo minimalios.


Susirgus gripu, pirmajame trimestre didelė savaiminio persileidimo rizika, o vėlesniuose trimestruose – priešlaikinio gimdymo grėsmė. Kyla klausimas, ar motinai persirgus vaikas įgauna imunitetą? Egzistuoja įvairios nuomonės: jeigu vaisius ir įgyja imunitetą konkrečiam virusui, jis yra labai trumpalaikis. Kai kuriais duomenimis, kūdikiui motinos įsčiose įgyto imuniteto pakanka maždaug trims jo gyvenimo mėnesiams.


Vėjaraupiai


Ši virusinė infekcija taip pat labai paplitusi, nes plinta oro lašeliniu būdu. Vėjaurapiai pavojingi tuo, kad jais sergantis žmogus gali platinti užkratą dvi dienas, iki jį išberia. Jeigu nėščioji, tarkime, turi vyresnį vaiką, kurį veda į darželį ar mokyklą, ten jai gresia didelė tikimybė užsikrėsti vėjaraupiais. Jų inkubacinis periodas yra 15 dienų, vadinasi, tu užsikrėtei, bet dar to nežinai, o virusas jau dirba savo juodą darbą. Tos nėščiosios, kurios neturi imuniteto vėjaraupiams (nepersirgo vaikystėje, nėra skiepytos), ypač pažeidžiamos. Tyrimais nustatyta, jog apie 20 proc. moterų, susirgusių šia liga, išsivysto plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi. Bauginantys faktai! Vėjaraupiai itin pavojingi naujagimiams, siūlyčiau nekviesti svetimų žmonių apžiūrėti tik gimusio lėliuko. 


Citomegalo virusas


Vienas iš „populiaresnių“ virusų, nes apie 60 proc. moterų yra persirgusios ir turi imunitetą. Šis virusas pasireiškia lengvais peršalimo simptomais, tačiau yra nepaprastai pavojingas nėščiajai, nes, susirgus pirmajame nėštumo trimestre, labai dažnai sukelia persileidimus. Citomegalo virusas perduodamas per kūno skysčių kontaktą. Naujagimis gimdamas gali užsikrėsti šiuo virusu. Jis pavojingas tuo, kad pasireiškia nebūtinai iš karto. Citomegalo virusas gali netikėtai atkusti per pirmuosius trejus gyvenimo metus ir sukelti klausos pažeidimų.


Raudonukė


Ši viruso sukelta liga pavojinga, nors daugeliui gali praeiti visiškai be simptomų – maždaug 25–50 proc. žmonių. Ir jie vis tiek yra užkrečiami, o nėščiajai susirgus raudonuke pasekmės gali būti liūdnos, ypač ūmiai užsikrėtus pirmajame nėštumo trimestre. Užsikrėtus iki 12 savaičių nėštumo, vaisiaus pažeidimo rizika – 50 proc. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, didelė grėsmė ją pasičiupti sukiojantis tarp vaikų. Mažieji dažniausiai ja lengvai perserga.


Hepatitas – A, B, C


Hepatitas A labiau paplitęs Pietų šalyse, pas mus pasitaiko rečiau, nėštumui nėra labai grėsmingas. Nuo hepatito B geriausia yra pasiskiepyti, visoms nėščiosioms atliekami šio viruso tyrimai. Jei susirgimas yra latentinis, jis paprastai nėštumui įtakos neturi, tik reikia nuolat stebėti, kaip funkcionuoja kepenys. Hepatitas C plinta per kūno skysčius, tad pasistenkite būti atsargesni.


Herpeso virusas


Viena iš penkių moterų yra šio viruso nešiotoja – I tipo (lūpinis), II tipo (genitalinis). Virusas migruoja į nervinius audinius: jei nėra aktyvus, nėra ir labai pavojingas, tik kartais pasireiškia. Užsikrėtus šiuo virusu trečiame trimestre, didelė tikimybė gimdant perduoti šią nemalonią „dovanėlę“ savo lėliukui, todėl tokiu atveju patariama gimdyti atliekant cezario pjūvį.


Naudingi patarimai


Pačioms pasiskirti vaistukų, kaip sakė teta Bronė ar kaimynė Marytė, tikrai nereikėtų, bet kreiptis į gydytoją ir vartoti tokius, kokius jis paskirs, būtina. Jeigu gydytojas sako, kad neapsieisite be antibiotikų, vadinasi, taip ir yra. Nepamirškite sveikos mitybos, ypač kryžmažiedžių. Įvairiausių kopūstinių, gražgarsčių ir kitų žalių lapų, nes šis maistas lemia mūsų mikrobiomo būseną, o šis tiesiogiai veikia imunitetą. Ribokite savo keliones viešuoju transportu, taip pat ir lėktuvu, ypač per gripo sezoną. 


Reklama perša gražų vaizdelį: jei blogai jautiesi, paimk kokio stebuklingo vaisto ir gyvenk kaip įprastai. Tokių stebuklų nebūna, o tie, kurie tuo tiki ir veržiasi į viešumą, elgiasi neatsakingai toliau platindami virusą ir taip sukeldami pavojų didžiausioms rizikos grupėms, tarp kurių yra ir besilaukiančios moterys. Įsigykite medicininių kaukių ir jas nešiokite, nes dauguma virusų plinta oro lašeliniu būdu, dažniau plaukite rankas ir gerkite kuo daugiau šiltų skysčių.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis