Vėlyvos motinystės pliusai ir tykantys pavojai

Akivaizdu, jog per paskutiniuosius keliasdešimt metų moterų gimdymo amžius pasikeitė - dabar labiau stebina ne gimdanti trisdešimt penkerių metų moteris, o dvidešimtmetė. Tai lemia kelios objektyvios priežastys: šiais laikais tuokiamasi vis vėliau, daugelis moterų po mokslų ir studijų siekia įgauti profesinės patirties ir įsitvirtinti darbo rinkoje.


Daugėja skyrybų, tuo pačiu - antrą kartą sudaromų santuokų, ir tai taip pat skatina vėliau gimdyti. Dar viena vėlyvų nėštumų priežastis - nauji gydymo metodai leidžia vaikų trokštančioms poroms jų susilaukti po ilgų nevaisingumo metų.


Tačiau faktas, kad tikimybė moteriai pastoti bėgant metams mažėja. Vyresnėms nei 35 metų moterims vis dažniau pasitaiko ciklų be ovuliacijos, be to, lieka vis mažiau kiaušialąsčių, o ir jos apvaisintos vis rečiau įsitvirtina į gimdos gleivinę arba tiesiog nebesivysto. Kiekvienos moters organizmas yra individualus, visgi manoma, kad greičiausiai moteris pastoja būdama 24 - 26 metų.


NAUJIENA: žurnalą TAVO VAIKAS jau galite pirkti internetu. Įsigyti galite ir senesnių žurnalų. SPAUSKITE ČIA.


Kokie gresia pavojai?


Vyresnės negu 35 -erių metų moterys, besilaukiančios mažylio, yra priskiriamos rizikos grupei ir joms rekomenduojama gydytojo genetiko konsultacija. Prenataliniai genetiniai tyrimai nėra privalomi, bet medikų pareiga informuoti nėščiąsias dėl jų galimybės. Prenatalinė diagnostika siūlo galimybę nustatyti tam tikras vaisiaus ligas, tarp jų ir genetinius Dauno, Edvardso sindromus, dar ankstyvoje nėštumo stadijoje.


Moterims, kurios pirmą kartą gimdo perkopusios 38 metus, dvigubai dažniau daromas Cezario pjūvis, nors ši operacija tikrai ne visada yra būtina. Toks didelis Cezario pjūvių skaičius tarp vyresniųjų nėščiųjų, matyt, slepia medikų baimę, kad vaisiui visgi gali kažkas nutikti, o ir pati moteris, lyginant su kiek jaunesnėmis, vėliau gali sunkiau pastoti dar kartą.


Su amžiumi gimdymo skausmai tikrai netampa stipresni, o ir gimdos kaklelio atsidarymo fazė nepailgėja. Nėra dažnesni ir netaisyklingos vaisiaus padėties, priešlaikinio placentos atsiskyrimo ar netaisyklingos jos padėties atvejai. Vis dėlto su vyresnėmis gimdyvėmis gydytojai elgiasi ypač atsargiai. Kaip jau esame rašę, vyresnės moterys dažniau nei jaunos serga inkstų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač arterine hipertenzija. Neretai šios ligos paskatina įvairias nėštumo komplikacijas, tarkim, nepakankamą placentos funkciją, sulėtėjusį vaisiaus augimą, priešlaikį gimdymą, atsidalijusią placentą, preeklampsiją.


Vyresnes moteris taip pat kur kas dažniau nei jaunas vargina endokrininės sistemos ligos, tarkim, sutrikusi skydliaukės ar angliavandenių apykaita. Taip pat moksliškai įrodyta, kad nėščiosioms per 35 m. yra didesnė tikimybė susirgti gestaciniu diabetu, vadinamąja laikinąja cukralige, kuri moteris kamuoja tik per nėštumą. Diagnozavus šią ligą, nėščiajai būtina laikytis specialios dietos, kartais gali būti skiriamas gydymas insulinu.


Vėlyvosios motinystės pliusai


Labai daug kas priklauso nuo moters organizmo, jos gyvenimo būdo iki pastojimo, fizinio aktyvumo, tad daug moterų, pastojusių po 35 m. amžiaus sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius ir skaičiuoja tik motinystės vėlesniame amžiuje pliusus. Paprastai vėlyvasis nėštumas yra kruopščiai planuojamas, vaikelis laukiamas, nėštumo metu laikomasi visų gydytojų nurodymų, paskirtu laiku lankomasi pas gydytojus ir atliekami visi rekomenduotini tyrimai. Atsakingesnės yra ne tik vyresnės nėščiosios, bet ir jau tapusios mamomis.


Jos sako, kad yra labiau kantresnės, niekur neskubančios (karjera padaryta, finansinis stabilumas užtikrintas), todėl gali ramiau ir labiau užtikrintai auginti kūdikį. Jos nesijaudina dėl kiekvienos smulkmenos, yra labiau pasitikinčios savimi. Tokios moterys daugiau dėmesio skiria vaikučio ankstyvajam lavinimui ir ugdymui.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis