Net dvidešimt metų buvo atliekami moksliniai tyrimai, kai buvo nagrinėjamas streso poveikis žmogui. Iš pradžių stebėtos nėščiosios, vėliau jų kūdikiai, vaikai ir paaugliai.
Pastebėta, kad ilgalaikis stresas tiesiogiai atsiliepia kūdikio ūgiui. Tų nėščių moterų, kurios nuolat nerimavo, jaudinosi, patyrė stresą, kūdikiai gimsta mažesni, galima sakyti, trumpesni. Gali būti (bet nebūtinai) ir mažesnio svorio, jie blogiau įvertinami pagal APGAR skalę. Taip pat tokie naujagimiai gimsta mažesnės galvos apimties, t. y. ir mažesnės smegenų apimties.
Taip pat buvo nustatytas gilaus mamos streso ir vaiko protinio sutrikimo bei emocijų, dėmesio sutelkimo sutrikimų ir hiperaktyvumo ryšys, taip pat jiems buvo būdingi pažintinės raidos sutrikimai. Tai paaiškinama padidėjusiu streso hormonų – kortikotropino, kortizolio ir androgenų kiekiu.
Per daug streso hormonų sutrikdo vaiko pažintinio vystymosi gebėjimus, tuomet sunkiau vystosi kalba, sumažėja galimybė suprasti ir atsirinkti mokymosi turinį. Tai ypač žalinga mergaitėms. Berniukams ilgalaikis gilus mamos stresas ikimokykliniame amžiuje gali sutrikdyti nervinių ląstelių raidą, o to pasekmė gali būti, pavyzdžiui, disleksija (skaitymo ir rašymo sunkumai) ar net rimtesnės psichikos bėdos.
Visą straipsnį apie tai skaitykite vasario žurnalo "Tavo vaikas" numeryje. O žurnalą nusipirkti (kaip ir ankstesnius numerius) galite internetu (PIRKTI), taip pat turime nuostabių prenumeratos pasiūlymų ir dovanų (PRENUMERUOTI).
