Mano gimdymo istorija: nesėkmingas bandymas pilve apversti kūdikį

Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Ingai.

Sunkus nėštumas

Sveiki, noriu papasakoti savo gimdymo istoriją. Norėjau natūralaus gimdymo, bet likimas man iškrėtė pokštą.

Pirmi trys nėštumo mėnesiai buvo košmariški, visą laika praleidau ant sofos ir tualete. Blogumas buvo nežmoniškas, pykindavo net nuo vyro kepamų bulvių. Netekau 10 kg, gydytoja įtarė dehidrataciją. Kadangi gyvenu Norvegijoje, gydytoja tik liepė gerti daug vandens, apie jokius medikamentus neleido net pagalvoti.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Autisto mama Eglė: pripažinti, kad vaikas kitoks, yra sunku
Kas Lietuvos vaikus daro nelaimingiausius pasaulyje?

Antras trimestras buvo geriausias, kartais nesijausdavau, kad laukiuosi.

Trečias trimestras taip pat buvo nelengvas. Sunku miegoti naktimis. Tempdavo pilvą, skaudėdavo nugarą, pūškuodavau kaip pingvinas. 

Visą nėštumą mane prižiūrėjo sesutė, su ja aptarėm visus gimdymo ypatumus: kad norėčiau gimdyti vandenyje, be jokių nuskausminamųjų, kuo natūraliau.

Nesėkmingas bandymas apversti kūdikį pilve

36 savaitę akušerė pastebėjo, kad mano mergytė pilvelyje sėdi kaip princesė soste. Gavau siuntimą į ligoninę - bandys apsukti kūdikėlį. Prisiskaičiau, kad tai gali būti pavojinga vaisiui, bet ligoninėje gydytojai papasakojo visą sukimo procesą, tad sutikau.

Sukimas buvo labai skausmingas, viena gydytoja bandė suimti vaisiaus užpakaliuką ir galvytę, vienu metu sukti jį, o kita gydytoja visą proceso laiką stebėjo įvykius echoskopu.

Sukimas nepavyko, nes mano kūdikio užpakaliukas buvo giliai įsitvirtinęs mano klubuose. Tad su gydytojais nusprendėme, kad man geriausiai būtų daryti Cezario operaciją.

Ne paslaptis, kad jie man siūlė pačiai gimdyti, net ir esant vaisiaus sėdmenų pirmeigai, bet aš griežtai pasakiau „ne".

Tą dieną jaučiausi labai blogai. Nežinau, kodėl, gal dėl to, kad negalėsiu pati natūraliai pagimdyti savo vaiko ir nepajusiu to tikro gimdymo jausmo, o gal tiesiog bijojau operacijos.

Operacijos diena

Operacija man buvo paskirta 15 val., bet palatoje jau gulėjau nuo 9 val ryto su kraują valančia lašeline. Tada man netikėtai ėmė skaudėti vieną inkstą, gydytojai nutarė, kad vaisius man užspaudė inkstą, todėl operaciją atkėlė viena valanda anksčiau.

Nuvežė mane į operacinę, atėjo su manimi susipažinti visos seselės ir gydytojai, kurie bus operacijos metu, o jų tikrai buvo nemažai. Padarė pusinę nejautrą, vyras sėdėjo šalia. Operaciją pradėjo 14.45, o savo vaiko verksmą išgirdau 14.56. Buvo nepakartojamas jausmas išgirsti vaiko balselį, pradėjo ir man byrėti džiaugsmo ašaros. Ją mums parodė ir nunešė nuvalyti, pasverti, o po kelių minučių savo mergaitę jau laikiau ant krūtinės. 

Dabar dukrytei du mėnesiai, auga labai sparčiai, turi didelius žandus. O aš jaučiuosi puikiai, nejaučiu jokių pilvo skausmų, tik reikia atsargiai kelti svorius.

Manau, kad nesvarbu, kaip pagimdysi, svarbiausia, kad būtų sveikas vaikutis ir mama.

Inga

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis