Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Dviejų vaikų mama imasi Lietuvoje neįprasto verslo (FOTO)

Dviejų vaikų mama Dovilė Ščebedienė imasi verslo, apie kurį Lietuvoje iki šiol neteko girdėti. Ji pati kuria ir parduoda žindymo (maitinimo) papuošalus, skirtus mažus vaikučius auginančioms moterims. Kviečiame iš arčiau susipažinti su Dovile ir jos kūryba.

Dovile, papasakokite apie savo šeimą ir ką veikėte iki gimstant vaikučiams.

Esu kilusi iš nedidelio miestelio Žiežmarių, kuris yra pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno. Ten praleidau visą savo vaikystę ir paauglystę, kol baigiau mokslus. Po mokyklos gyvenau Vilniuje, mokiausi Socialinės pedagogikos, tačiau pagal specialybę niekuomet neteko dirbti. Kol studijavau, teko dirbti pardavėja, apskaitininke, renginių organizatore ir panašiai.

Baigusi mokslus iškeliavau ieškoti laimės į Angliją, kur ją ir suradau – savo vyrą Liną. Ten gimė ir mūsų pirmas vaikas, sūnus Justas, kuriam šiuo metu jau 3,5 metų. Jis mūsų protinguolis, visuomet judantis, kaip prisuktas motoriukas. Jau nuo dviejų metukų jis pradėjo kalbėti ilgiausiais sakiniais, neilgai trukus išmoko visas spalvas, žino visą abėcėlę ir moka skaičiuoti. Kiekvieną dieną mus stebina ir išmoksta vis naujų gudrybių ir išdaigų!

TAIP PAT SKAITYKITE:
Vaikas rėkia ir neklauso tėvų: ką patars psichologė
10 klausimų apie motinystę 1,2 ir 3 vaikų mamoms

Kai Justui buvo metukai, nusprendėme grįžti į Lietuvą, nes norėjosi vaiką auginti namuose, tarp artimųjų.

Prieš 1,5 metų gimė antras vaikelis – dukrytė Milda. Nuo pat pirmųjų dienų dukrytė stebino ne tik savo gražiom akytėm, bet ir stipriu charakteriu. Pirmasis pusmetis buvo labai sunkus - pilvo diegliai, nuolatiniai ožiukai, anksti pradėję dygti dantukai... Situacija kiek pagerėjo dukrytei pradėjus šliaužioti, metukų laiko pradėjo vaikščioti pati ir tapo labiau savarankiška. Dabar Milda jau tikra mažoji gudruolė, viską labai gerai supranta, pradeda kalbėti savo kalba (ir ne tik!), daug juda ir yra labai aktyvi.

Labai džiaugiuosi gražia ir sveika šeima, tai yra didžiausias ir svarbiausias dalykas mano gyvenime!

Kokių naujų patirčių jums suteikė motinystė?

Motinystė mano gyvenimą pakeitė 360 laipsnių kampu: išmokau tokių dalykų, apie kuriuos anksčiau net nežinojau, patyriau jausmų, kurių anksčiau niekuomet nejaučiau. Pagaliau pradėjau suprasti visus savo mamos pamokymus, pasakymus ir "perdėtą" jaudinimąsi, kai išvykdavau iš namų.

Nors motinystė yra labai sunkus ir atsakingas darbas, pasinėriau į ją visu pajėgumu. Stengiausi visur suspėti, viską padaryti, kad tik butų patenkinti ir mes su vyru, ir vaikai.

Jei ne vaikai, nebūčiau susidomėjusi rankdarbiais, kas po truputį ir atvedė mane prie dabartinės veiklos.

Kaip kilo jūsų verslo idėja?

Verslo idėja kilo visai netikėtai, apie maitinimo/žindymo papuošalus nieko nežinojau, kol netyčia radau Amerikos gamintojų nuotraukų ir susižavėjau jų išvaizda bei nauda. Ieškojau, kas panašius daiktelius gamina Lietuvoje, tačiau nieko neatradau. Taip ir kilo mintis užpildyti tuščią nišą – pradėjau juos gaminti pati.

Papasakokite daugiau apie juos, nes tikrai neteko daug girdėti apie jų naudą ir paskirtį.

Maitinimo/žindymo karoliai - tai yra papuošalai, skirti dėvėti mamoms maitinimo arba žindymo metu, kad vaikutis turėtų ką tampyti su rankytėmis ir žaisti. Kol vaikiukai visai maži, jie dažniausiai valgydami miega, o štai paaugę kimba visur, kur tik gali pasiekti – žnaibo kaklą, tampo mamai plaukus, kiša pirštukus į burną ir pan. Tiek natūraliai, tiek dirbtinai maitinanti mama yra tai patyrusi.

Papuošalai taip pat padeda dantukų augimo periodu, kai vaikai viską deda į burnytę - kadangi karoliai gaminami iš natūralių medžiagų, vaikai drąsiai gali jų paragauti ir taip kasytis, kasytis, kasytis.

Papuošalai yra naudingi tiek mamoms, tiek vaikams. Mama visuomet gali būti pasipuošusi nesibaiminant, kad vaikas užsigaus į jos papuošalus, o vaikai visuomet turi į ką įsikibti, ką pakramsnoti ir patampyti.

Apie savo papuošalus galėčiau pasakoti tik gerus dalykus, tačiau mano klientės jau atrado ir vieną minusą – labai sunku išsirinkti vienus karolius, kai yra tokia gausa spalvų ir dizainų.

Iš ko juos gaminate?

Eco Teething papuošalai gaminami tik iš ekologiškų medžiagų - neapdirbtų buko arba kadagio medžio karoliukų ir 100 proc. medvilninių siūlų. Karoliukai yra apneriami siūlais su vąšeliu, o tam prireikia daug laiko ir kruopštumo. Vienus karolius pagaminti užtrunku apie 3-4 valandas. Kol kas viską darau pati: parenku ir perku medžiagas, kuriu modeliukus, derinu spalvas, neriu, fotografuoju, talpinu nuotraukas į savo el. parduotuvę, siunčiu užsakymus ir t.t.

Ar karoliai skirti tik mamoms, kurios augina kūdikius?

Nors jų pagrindinė paskirtis - maitinimo/žindymo papuošalai, tačiau visi karoliai puikiai tinka ir ne mamoms. Visos mėgstančios natūralius ir aplinkai nekenksmingus papuošalus gali drąsiai juos nešioti. Papuošalai prisiderina prie drabužių ir tinka įvairiomis progomis - tiek nešioti namuose, tiek pasipuošti šventėms. Puikiausias to įrodymas - V&V Boutique kalėdinė kolekcija, kurioje puikavosi ir mano papuošaliukai. Šiuo metu sukūriau ir keletą papuošalų modelių mažoms mergaitėms (tinka nuo 3 metukų). Ateityje dar planuoju pasipildyti asortimentą ir čiulptukų laikikliais, tačiau naujoves palieku kitiems metams – šventiniu laikotarpiu stengiuosi kuo daugiau laiko skirti šeimai ir vaikams.

Kadangi sukūrėte žindymo/maitinimo papuošalus, norisi paklausti, kokia buvo jūsų asmeninė žindymo patirtis?

Mano žindymo patirtis nėra ilga ir sėkminga: su pirmu vaikeliu tiesiog nebuvau nei fiziškai, nei morališkai tam pasiruošusi, nežinojau, kaip ką daryti: kaip taisyklingai laikyti, kaip dažnai maitinti ir pan. Kadangi per pirmąjį mėnesį jis priaugo labai mažai svorio, Anglijos daktarai rekomendavo primaitinti mišinėliais.

Su dukryte situacija buvo kiek kitokia: visą nėštumą daug skaičiau, domėjausi, lankiau kursus, tikrai tikėjau, kad sėkmingai maitinsiu bent antrąjį vaikelį, tačiau ir čia aplankė nesėkmė. Dukrytė gimė nors ir laiku, tačiau mažo svorio, daktarai darė daug papildomų tyrimų, kuriems ji turėjo būti „pasisotinusi", ko niekaip nepavyko išpildyti. Galiausiai pačios sesutės ją primaitino dirbtiniu maisteliu dar ligoninėje. Koją pakišo ir begalinis skausmas žindymo metu, kurio tiesiog fiziškai neištvėriau. Dabar prisiminus net ašarą išspaudžiu, vis atrodo, kad galėjau daryti kažką kitaip, labiau pasistengti, tačiau yra kaip yra.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?