Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Ko tėvai labiausiai pasiilgsta gimus kūdikiui?

Gimus kūdikiui gyvenimas niekada nebebus toks kaip anksčiau. Vaikai atneša daug džiaugsmo ir atradimų, tačiau taip pat šio to reikia atsisakyti. Paklaustos mamos prisipažįsta, ko joms labiausiai trūksta atsiradus pirmagimiui.

Aušra, dvynukų mama:


„Labai pasiilgstu tvarkos namuose. Vaikams šiek tiek ūgtelėjus namai tapo viena didele žaidimų aikštele. Visur pilna žaislų, ant baltų sienų ir langų iki žemės matosi pirštų antspaudai, apie interjero dekoravimą stilingais aksesuarais net nėra ką kalbėti. Nors vaikai vakare ir susirenka savo žaislus (arba bent dalį jų) ir gerai suprantu, kad vaikai tėra vaikai – dar kelerius metus kitaip nebus. Tačiau pasiilgstu grįžus namo rasti išpuoselėtus ir tvarkingus namus, kai gali ištiesti kojas ir po darbo pailsėti, o ne pulti tvarkytis.“


Rasa:


„Galvojau, kad pasiilgstu SAVO GYVENIMO, kai tik buvo gimus pirmoji dukra. Bet laikui bėgant supratau, kad tas laikas namie ir yra mano gyvenimas - pradėjau dirbti laisvai samdomą darbą, apie kurį visada pasvajodavau, bet nedrįsdavau keisti profilio (tai galėjau daryti vakarais ir savaitgaliais arba per vaiko pietų miegą). Pradėjau studijuoti nuotoliniu būdu užsienio universitete. Išsisprendė visos egzistencinės dilemos, pasitikėjimas savimi šovė iki debesų - vaikai ir ne kas kitas padėjo man atrasti save, žengti pirmuosius žingsnius svarbių pasikeitimų link. Aišku, tai reiškia, kad nesėdėjau ant sofos su ledų kibiru, serialų nežiūrėjau. Bet ir nesikankinau - priešingai. Nors persilaužti buvo labai sunku, balansavau ant depresijos ribos - atseit va, baigėsi viskas, užsidariau namie. Ne, mielosios, iš tiesų tas buvimas namie - galimybė. Jau neskaitant to, kad darote vieną milžinišką ir be galo svarbų darbą: auginate žmogų“.


Laura:


„Tikriausiai visos mamos su tuo susiduria, bet pasiilgau ramybės tualete. Dabar gamtinius reikalus turiu atlikti arba su žiūrovu, arba skubinama sūnaus beldimo į dūris. Suprantu, kad tai gana juokinga, bet ramus pasėdėjimas tualete yra tapusi vos ne viena iš svajonių.“


Silvija:


„Kai laukiausi paskutiniuosius mėnesius nuolat miegodavau. Tada labai graužiausi, kad esu kaip lokys žiemą, bet draugės, jau turinčios vaikų, patarė dėl to nesikrimsti, nes gimus mažylei miego truks. Taip ir yra. Toks vaizdas, kad nuo tos dienos kai gimė mano dukrytė aš gerai nemiegojau nei vienos nakties. Iš pradžių nemiegojau dėl streso po gimdymo, paskui dėl mažylės pilvo diegliukų ir maitinimo kas kelias valandas, vėliau dėl dygstančių dantų... Visa tai tęsiasi jau pusantrų metų ir vienintelė mano svajonė šiuo metu – nuvykti kur nors kelioms dienoms ir visą laiką pramiegoti.“


Rima:


„Abi mano dukrytės jau lanko darželį, yra gana savarankiško ir leidžia naktimis miegoti. Rodos visi vargai kaip ir baigti. Tačiau vis dar jaučiuosi kaip voverė rate – ryte skubi į darželį ir darbą, po darbo į darželį ir namo. Atrodo, kad kiekvieną dieną skubu ir lekiu. Jei noriu susitikti su drauge ar į parduotuves, turiu iš anksto įspėti vyrą, kad jis paimtų vaikus. Pasiilgstu spontaniškumo, kai nereikėdavo skubėti, po darbo galėdavau eiti kur tik noriu ir bet kada grįžti namo.“


Šarūnė:


„Labai trūksta laiko sau ir tylos. Kartais taip norisi ramiai paskaityti knygą arba tiesiog savaitgalį patinginiauti lovoje. Tačiau turi keltis, nes reikia paruošti valgyti trims žmogeliukams , su jais žaisti ir bendrauti. Puikiai suprantu, kad jei nutarėme turėti tiek vaikų, dabar esame atsakingi, kad jie augtų laimingi. Taip pat žinau, kad dar keli metai ir jiems nebereiks tiek daug mamos ir tėčio, tada atsiras draugai, savi pomėgiai, o galiausiai išvyks studijuoti.“


Viltė:


„Esu seksuali moteris, bet po sūnaus gimimo mūsų su vyru intymus gyvenimas šiek tiek aprimęs. Pasiilgstu tų laikų, kai galėdavome mylėtis kada norime ir kur norime. Dabar reikia laukti kol vaikutis užmigs, o ir patys kartais jam užmigus būname jau tokie pavargę, kad tikrai nesinori mylėtis. “


Ieva:


„Labiausiai pasiilgau tylos, ramybės, švaros, privatumo, draugų ir artimųjų. Niekada nemaniau, kad režimas tarp 4 sienų yra toks sunkus. Suprantu, kad negaliu skųstis kai jau priimtas sprendimas, bet nesitikėjau, kokią didžiulę vienatvės kainą reikės sumokėti už savo svajonę.“


Dovilė:


„Ne veltui sakoma, kad gimus vaikui žmonės subręsta. Išties po dukrytės gimimo tapau gerokai atsakingesnė, tačiau taip pat įgijau ir daugiau baimių. Neramina mintis, kas bus jei aš arba mano vyras sunkiai susirgsime arba prarasime darbus. Šiek tiek pasiilgstu to laisvės ir nerūpestingumo jausmo, kai galėdavai daryti ką nori, važiuoti kur nori ar mesti darbą, jei nepatiko.“


O ko labiausiai iš „anų“ laikų pasiilgstate jūs? Laukiame minčių komentaruose!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?