Raudonos vėliavėlės. Kada jau būtina kreiptis į specialistus?

Jei ant kūdikio odos pamatome bėrimų – tuoj skambiname pediatrui. Jei vaikas vemia, viduriuoja – taip pat iškart ieškome gydytojo pagalbos. Ir tai labai natūralu, juk tėvai, net ir prisiskaitę įvairios literatūros, straipsnių ar informacijos interneto forumuose, vis vien dažniausiai nerizikuoja sprendimo priimti patys ir gydytis savarankiškai. 

Kliaujamės specialisto, t. y. gydytojo, patarimais. O kaip atsitinka, jei trejų sulaukęs mažylis dar nekalba? Kalba nerišliai? Jei dvejų metukų vaikas neatsiliepia į vardą arba kalba tik kai nori, o prašomas pakartoti užsirakina devyniomis spynomis? Ar tada jau kreipiamės į logopedą? Ar dar bandome palaukti ir žiūrėti, kaip bus toliau? Tam, kad nepraleistumėte svarbių momentų vaiko kalbos raidoje, pateikiu „raudonas vėliavėles“. Jei situacija jums artima ar net labai gerai pažįstama – nebelaukite ir kreipkitės pagalbos.


Konsultuoja logoterapeutė Viktorija Bartkevičienė, www.zuikiuola.lt


Pusantrų metukų…


… vaikas neatsiliepia į vardą


Jeigu mažylis neatsiliepia į vardą, kitus aplinkos garsus, garsius trinktelėjimus, galime įtarti klausos problemas, raidos sutrikimus. Kuo anksčiau atpažįstama problema, tuo lengviau galime ją spręsti, mažinti ar visai ištaisyti pasekmes.


… nenori kartoti garsų, nemėgdžioja gyvūnų garsų


Jeigu jūsų mažylis nelinkęs atkartoti, daugiau mėgsta tylėti, klausytis, tai nebūtinai rodo kalbos sutrikimą. Gal sulėtėjusią kalbos raidą. Vis dėlto, kiek yra skirtingų vaikų, tiek ir skirtingų atvejų. Norėdami plėtoti kalbos raidą, turėtume padėti vaikui suaktyvinti atkartojimo įgūdžius arba rasti priežastį, dėl ko vaikas kartoti nelinkęs. Plačiau apie tai pakomentuoti galės būtent logopedas.


… nesupranta prašymų (niam niam, ateik, išsižiok ir pan.)


Šis momentas išduoda, kad gali strigti mažylio kalbos suvokimas. Tik pasitarę su specialistu, žinosite, ar dėl to reikėtų nerimauti, ar vis dėlto pakaks atlikti nurodytų užduočių namuose ir taip savarankiškai ugdyti mažylio įgūdžius, plėsti žodyną, ugdyti suvokimą.  


… nemėgdžioja gestų (pvz., ate ate, duok penkis), neatkartoja veiksmo (ploti, belsti ir pan.)


Vaikas nenori kartoti žodžių. Ar jis nori atkartoti veiksmą? Tai kelias, kurį turi praeiti jūsų tuoj dvimetukas, jei nori mokytis kalbėti ilgesniais nei vieno žodelio sakiniais. Gal stringa smulkioji motorika? Tik specialistas jums pakomentuos vaiko elgesį ir atsakys, ar toks veiksmų nekartojimas kelia problemų, ar dar galite laukti ir skatinti atkartojimus namuose. Specialistas tikrai parodys, kokie žaidimai tiks būtent jūsų atveju.


… nesidomi žaislais


Apskritai, vaikų smalsumas yra genetiškai užkoduotas, įprastai jo nereikia skatinti ar kitaip versti vaiko išsiaiškinti, kas slepiasi dėžutėse, stalčiuose ar lentynose. Tad jei pastebite, kad vaikas pasyvesnis, nesidomi žaislais arba domisi tik specifiniais (toks gali būti ir žaidimas, pvz., rikiavimas), vertėtų pasikonsultuoti su specialistu.


… nereaguoja į garsus, neatsisuka į garso pusę


Kaip su vardu, taip ir su garsais – refleksiškai atsisukame į tą pusę, iš kurios sklinda garsas. Kur garsiai sudužo lėkštė ar kas paskambino į duris? Ten pasukame ausį. Jeigu matote, kad vaikutis nesidomi garsais ir į garso pusę neatsisuka, galime įtarti klausos ar raidos sutrikimą. Būtinai pasitarkite su specialistais.


Dvejų metų vaikas…


... nesako dviejų žodžių junginių


Kad būtų paprasčiau suprasti, ar vaiko kalba vystosi tinkamai, savikontrolei vertinkite taip: vieni metai – vienas žodis, dveji metai – du žodžiai, treji metai – trys ir t. t. Vadinasi, jei vaikutis, sulaukęs dvejų, dar nesako tokių junginių: „mama, duok“, „noriu apapa“, „duok gerti“ ir panašių frazių, tai gali būti iškelta „raudona vėliavėlė“ dėl kalbos raidos sulėtėjimo. Dar kartelį pasikartosiu: kiekvienas vaikas individualus ir kalbos raida taip pat, tad geriausia tartis su specialistais ir gauti rekomendacijų tolesniam darbui arba, jei yra būtinybė, dirbti kartu su logopedu.


… nerodo prašomų daiktų (paveikslėlių, kūno dalių)


„Parodyk, kur katė. O kur šuo? O kur namas? Va, namas! Puiku!“ – taip ir panašiai mokome kalbos ir suvokimo mažylius. Nebūtinai knygutėse, juk ir aplinkoje, kieme galime žaisti tą patį žaidimą. O jeigu dvejų sulaukęs vaikutis neklauso ir nerodo prašomų paveikslėlių ar daiktų? Tada reikėtų sunerimti. Gali būti, kad mažylio pasyvus žodynas dar nėra pakankamas, kad galėtų jums parodyti tinkamą paveikslėlį, gal jam sunkiau su kalbos suvokimu, gal prasčiau girdi? Atvejų yra įvairių. Geriausiai jums į tai atsakys ir situaciją pakomentuos specialistas.


… nerodo pirštuku


Įprasta, kad, nemokėdamas kalbėti, vaikutis imasi piršto ir visur vedžioja tėvus, tuo pirštu rodo, ko jam reikia ir ką jam paduoti. O jei nerodo pirštu ir niekaip nesugalvoja, kokios komunikacijos priemonės imtis? Pasitarę su specialistais, tikrai rasite atsakymų, kodėl ir kaip vaikui galite padėti.


… nemėgdžioja aplinkoje matomų veiksmų


Mama verda valgyti? Mažylis irgi bando kažką maišyti puode. Mama tvarkosi? Žiūrėkit, tuoj ir mažylis žaidime imituoja siurbimą, šlavimą ar dulkių valymą. Šiuo mėgdžiojimo periodu labai patogu vaiką mokyti įvairių žodelių, garsų mėgdžiojimo, eilėraštukų ar pirštelių žaidinimų. Jeigu vaiko žaidime tokio kartojimo užuomazgų nematote, taip pat galite tartis su logopedu. Po konsultacijos gausite ne tik patarimų, bet ir platesnį kalbos vertinimą.


Nuo dvejų iki trejų metų vaikas netaria K, G, V, F, T, D, P, B garsų


Šie lengvos artikuliacijos garsai įprastai atsiranda ir atsipainioja iki trejų metų, mažyliui tyrinėjant savo kalbos padargus, žaidžiant garsais ir imituojant aplinką. Tai normaliai įvyksta iki trejų metų. Jei dar girdite „tatė“ vietoje „katė“ arba „dal“ vietoje „gal“ – logopedo pagalba tikrai pravers. Žaidžiant įvairius artikuliacinius žaidimus, garselius nesunkiai grąžinsite į vietas.


Trejų metų vaikas…


… kalba sava kalba


Kaip matote, iki trejų metukų mažylis jau susikrauna nemenką kalbos bagažą: žodyną, motoriką, garsus, suvokimą. Tad jei mažylis vis dar neaiškiai šnekasi su šeimos nariais, bendrauja tik jam (arba dar mamai) suprantama kalba, reikėtų pasitarti su logopedu ir padėti vaikui aiškiai ir rišliai komunikuoti ir su kitais žmonėmis (vaikais darželyje, seneliais, draugais). Trejų metų vaikučiai tikrai turi daug ką papasakoti, paaiškinti ir išsiaiškinti, o sulėtėjusi kalbos raida užrakina labai daug durų.


… painioja skiemenis vietomis


Ne „kamuolys“, o „makalys“, ne „kiškis“, o „šiškis“ ir kitokie mažųjų kalbos perliukai tikrai gali prajuokinti ir didžiausią surūgėlį. Kad ir kaip mielai tai skambėtų, nereikėtų skatinti tokio netaisyklingo žodžių tarimo, atkartojant „makaliukas“. Priešingai, reikėtų kartoti taisyklingą variantą. Jei mažyliui vis tiek sunkiai sekasi atkartoti žodį taisyklingai, kaip ką tik išgirdo tėvelius sakant, pasikonsultuokite su logopedu dėl girdimojo vaiko suvokimo lavinimo ir ugdymo.


… kalba negramatiškais sakiniais


Daugelis gramatinių netaisyklingumų yra labai tikėtini būtent iki vaikui sulaukus trejų, trejų su puse. Jau vėliau derinti daiktavardį su būdvardžiu ar skaitvardžiu (graži katė, didelis pilvas, dvi vazos, du šunys ir pan.) tikrai turėtų be vargo. Jeigu vaikui sekasi sunkiau – nedelskite ir pasikonsultuokite su logopedu.


… kalbėdamas liežuvį laiko tarp dantų


Manote, kad tai išaugama? Anaiptol. Tai ne tik neišaugama, bet dar ir stipriai gadina taisyklingą vaiko sukandimą. Tarpdantinė liežuvio pozicija išduoda apie silpnus liežuvio ar artikuliacinius raumenis, galimai silpną smulkiąją motoriką. Šis sutrikimas ne išaugamas, o taisomas, koreguojant liežuvio padėtį ir stiprinant raumenis. Ir tik kartu su logopedu.


Link ketverių dar negirdite garsų Š, Ž, Č, L, S, Z


Šie garsai jau sunkesnės artikuliacijos, tačiau jei vaikas sulaukė ketverių metų, o minėti garseliai išėję iš rikiuotės, padėti gali aktyvios artikuliacinės mankštos, siekiant išmokyti taisyklingos liežuvio ir lūpų padėties, foneminės klausos lavinimas bei logopedo, tėvų ir vaiko bendradarbiavimas, sustatant viską į vietas.


Vaikas kalbėdamas užstringa, tęsia garsus, girdite pasikartojančius skiemenis ar ilgas tylos pauzes

Arba kitaip – jei girdite vaiką mikčiojant. Jaunesniame amžiuje pradėjus korekcinį darbą, galima stipriai sumažinti užsikirtimus, išmokyti vaiką kontroliuoti kvėpavimą, tarimą ir kitų korekcijos paslapčių. Reikėtų paminėti, kad padėti gali ne tik logopedas, bet ir neurologo bei psichologo komanda.  


Jeigu jūs turite kitų nusiskundimų, klausimų ar neaiškumų, drąsiai kreipkitės į logopedą dėl konsultacijos. Anksčiau suteikta pagalba vaikui gali stipriai sumažinti ar visiškai ištaisyti esamą sutrikimą, nepaliekant liekamųjų reiškinių vėlesniam laikui.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis