Sterilūs namai – dažniau sergančių vaikų priežastis?
Peršalimas, kosulys ar užgulusi nosis – dažni palydovai atšalus orams, tačiau yra vaikų, kurie ligų ar jų komplikacijų dažniausiai išvengia, o yra tokių, kurie, atrodo, sugeba pasigauti kiekvieną virusą ar bakteriją. Tad, ką daryti, kai, nepaisant geros priežiūros, vaikas suserga bent kartą per mėnesį ir serga bent porą savaičių?
„Žinoma, visada norisi rasti priežastį, kodėl vaikai serga – atrodytų, ją eliminuojame ir viskas – ramu. Tačiau taip nėra. Vaiko (kaip ir suaugusiojo) polinkis sirgti priklauso nuo jo imuninės sistemos, kuri, kaip ir pirštų antspaudai, yra unikali. Jeigu vaiko mityba yra pilnavertė, jis dažnai būna lauke, gauna būtinų vitaminų ir yra auga emociškai saugioje aplinkoje su daug meilės, labai tikėtina, kad jo organizmas su virusais ar bakterijomis gebės susidoroti geriau nei itin steriliai auginamo ir be šaliko ar kepurės atvėsus orams neišleidžiamo vaiko. Ir čia yra didysis paradoksas, kuris „nulaužia“ daugumą tėvų“, – pastebi E. Landsbergytė-Bukauskienė.
Kaip teigia vaikų gydytoja, dažniausiai tie vaikai, kurie auginami sterilioje aplinkoje, kuriems draudžiamas bet koks nukrypimas nuo tėvų įsivaizduoto sveiko gyvenimo būdo („neik į lauką be pirštinių – per šalta“, „neik į lauką, nes per karšta“, „nevalgyk sausainio nuo grindų“, „nedaryk to ar kitko“) serga daug dažniau. Pasak jos, tai puikiai iliustravo Covid-19 pandemija: kai vaiko aplinkoje viskas nuolat buvo dezinfekuojama, kai jo rankos buvo plaunamos kas valandą ir nebuvo galimas kontaktas su kitais vaikais, suvaržymams atlaisvėjus, vaikų ligų šuolis buvo siaubingai didelis – vaikų organizmas buvo jau „pamiršęs“ ligos sukėlėjus arba dar nespėjęs su jais susipažinti, todėl jam kliuvo labai didelis krūvis, kurio rezultatas buvo dažnesnis nei įprastai sirgimas.
„Ši taisyklė galioja ir kitais gyvenimo atvejais: jeigu tėvai perdėtai saugo vaiką nuo virusų ar bakterijų, jo organizmas nėra susipažinęs su aplinkoje esančiais ligų sukėlėjais, todėl, kartą slapčia paėmęs sausainį nuo žemės ar suvalgęs neplautą obuolį, su juo vaikas gali susirinkti visus įmanomus užkratus. Kaip ir pabendravęs su kitu sloguojančiu vaiku, todėl derėtų vaiko imunitetą pamažu „treniruoti“. Ir, nors tėvams tai kelia siaubą, vaikams sirgti 10–12 kartų per metus yra normalu – tai yra būdas, kaip vaiko imunitetas formuojasi, kad vėliau galėtų atpažinti ligos sukėlėjus. Bet, tai nereiškia, kad visi vaikai tiek ir serga. Vaiko imunitetas gali būti prastas tada, kai nuolat sergama ilgiau nei dvi savaites ir kiekvienas susirgimas baigiasi vizitu į ligoninę, nes ligos eiga yra sunki ir prireikia gydymo antibiotikais“, – sako gydytoja E. Landsbergytė-Bukauskienė.
Vaiko imunitetą reikia auginti kaip gėlę
Kaip pastebi vaikų ligų specialistė, kiekviena šalis turi savo tipinius virusus, todėl, persikėlus gyventi į kitą šalį, dažnai iš naujo įvairiomis ligomis perserga ir vaikai, ir nuo jų užsikrėtę tėvai. „Vaikų darželiuose ir mokyklose taip pat nuolat „gyvena“ tai šaliai būdingi ligų sukėlėjai, tačiau ne visus juos galima identifikuoti – virusų šeimas sudaro daugybė skirtingų potipių ir kiekvienas jų gali sukelti įvairiausius ligos simptomus. Be to, vaikas tuo pačiu virusu gali apsikrėsti keletą kartų. Dažniausiai pasireiškiantys darželio ir mokyklos ligų simptomai – sloga, kosulys ir temperatūra. Tai – vaikų ligų klasika. Tačiau yra ir ne tokių standartinių susirgimų: enterovirusinė infekcija – kitaip vadinama delnų, padų ir burnos liga, kai šiose vietose pasireiškia bėrimas, vėjaraupiai, adenovirusinė infekcija, kai pūliuoja akys ir yra stiprus gerklės skausmas, panašus į tonzilitinį, laikosi aukšta temperatūra, dažnai vaikai dar ir paviduriuoja. Užbėgsiu už akių – visiškai išvengti šių ligų nepavyks, nes tai tas pats, kaip norėti peršokti paauglystės periodą. Vaikas turi šį dažno sirgimo periodą tiesiog išaugti“, – sako projekte „13 klasė“ kalbėjusi gydytoja E. Landsbergytė-Bukauskienė.
Ji vaiko imunitetą sulygina su gėle – pasak jos, kai kurių žmonių namuose gėlės auga natūraliai gerai – be ypatingos priežiūros, tačiau dauguma atvejų taip nėra. Taip ir su vaiko imunitetu: tėvai turi paruošti „dirvą“ – pasirūpinti, kad vaikas gautų vitamino D, valgytų subalansuotą maistą – daug daržovių ir vaisių, žuvies ir mėsos, pieno produktų, nemažai laiko leistų lauke, nes ten – grynas oras ir visa flora bei fauna, su kuria augančio vaiko organizmas turi susipažinti. Ir, žinoma, labai svarbu, emocinė vaiko aplinka ir psichologinis jo gerbūvis.
„Jeigu vaikas dėl vienų ar kitų priežasčių jaučiasi emociškai nesaugus, didelė tikimybė, kad jis sirgs dažniau nei jo bendraamžiai, todėl laiku pastebėjus psichologinius pokyčius ir juos išsprendus, galima daliai susirgimų užbėgti už akių. Jeigu tokių problemų vaikas neturi, kitas svarbus veiksnys, lemiantis jo sveikatą – subalansuota mityba. Žinoma, ne visi dabartiniai vaikai mėgsta brokolius, avokadus, pomidorus ir visas kitas daržo gėrybes. Tokiu atveju derėtų į jų mitybą įvesti papildomų vitaminų, tačiau tai neturėtų būti tėvų sprendimas – būtinus vitaminus po tyrimų turėtų paskirti šeimos gydytojas“, – pabrėžia vaikų gydytoja.
Vaiką užklupo sloga – ką daryti?
„Jeigu vaikui dėl vienų ar kitų priežasčių nosis užburko, svarbu ne tik valyti, plauti nosį, bet ir palaikyti jos gleivinę drėgną, kad nosis savo funkcijas atliktų tvarkingai. Taip pat svarbu vaiko nevesti į darželį, jeigu jam sloga jau prasidėjo – ja gali užsikrėsti likę klasės draugai, nes žaisdami vaikai palaiko gerokai mažesnį atstumą vienas nuo kito nei suaugusieji. Ir nekartokite klaidos, kurią, gydydamiesi slogą, dažnai darome patys – skalaudami vaiko nosį, nepiktnaudžiaukite per stipriu druskos tirpalu. Kadangi vaiko nosies gleivinė jautri, o druska – agresyvus abrazyvas, ir taip slogos varginama gleivinė gali dar labiau išsausėti, tad geriausia tai daryti su specialiai tam pritaikytais tirpalais“, – pataria ji.
Nors viršutinių kvėpavimo takų infekcija su gera priežiūra dažniausiai pasibaigia savaime, deja, tam tikrais atvejais ji gali komplikuotis, todėl verta stebėti vaiko elgesį ir skubiai kreiptis į gydytoją, jeigu:
● Vaikui pakilo aukšta temperatūra, kuri laikosi ilgiau nei 2–3 dienas, o nukritus temperatūrai vaikas yra vangus, mieguistas.
● Vaiko kvėpavimas padažnėja, jis tampa triukšmingas arba yra labai varginantis kosulys.
● Jeigu vaikas skundžiasi skausmu, ypač, jei kalbama apie ausų skausmą.
● Atsiranda odos bėrimai, ypač, jei atsiranda neblykštantis bėrimas.
● Sloga trunka ilgiau nei savaitę ir dinamikoje negerėja.
● Vaikas tampa vangus, mieguistas, sunkiai pažadinamas.
● Vaikas atsisako gerti skysčius ir mažėja šlapimo kiekis.
● Vaikas pradeda gausiai viduriuoti ir/ar vemti.
● Sloga suserga naujagimis.
