Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Tymai ir raudonukė: ką svarbu žinoti apie šias užkrečiamąsias ligas

Tymai ir raudonukė – ligos, kadaise nusinešusios ne vieną gyvybę, vėl plinta po visą Europą.

Sergamumas tymais šoktelėjo, nes daugelis tėvų ėmė vengti skiepyti vaikus, todėl Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) šių metų Imunizacijos savaitės tema skelbia apie dviejų ūmių infekcinių ligų – tymų ir raudonukės – likvidavimą ir siekia atkreipti visuomenės dėmesį į skiepų nuo šių užkrečiamųjų ligų svarbą.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro pediatrė Lilija Žirgulienė teigia, kad ši tema itin aktuali, mat jei visuomenė ir toliau atsisakys skiepų – susirgimų atvejų ir pavojingų komplikacijų tik daugės.

Atsisakyti skiepų – pernelyg rizikinga

PSO iškėlė tikslą iki 2018 metų išnaikinti tymus visame pasaulyje, tačiau vien Lietuvoje 2015 metais šia liga sirgo 51 asmuo. Kokie veiksniai daro įtaką tymų ir raudonukės atsinaujinimui ir kaip visuomenė gali prisidėti prie itin svarbaus tikslo siekimo – šių vaikučiams itin pavojingų ligų išnaikinimo?

Lilija Žirgulienė sako, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, jog pastaraisiais metais dėl atsiradusio judėjimo prieš vakcinas Lietuvoje mažėja skiepijimų. Tai reiškia, kad sudaroma galimybė plisti tymų ir raudonukės ligų sukėlėjams. „Jei tėvai atsisako skiepyti vaikus, prisiima atsakomybę, kad tikimybė jų vaikams susirgti šiomis ligomis padidėja, o kartu jie gali užkrėsti ir kitus", – sako L. Žirgulienė. Tačiau, pediatrės teigimu, pastebima, kad žmonės jau pradeda suprasti, jog vakcinos yra vienintelė efektyvi priemonė nuo šių ligų.

Jei nežinote savo skiepijimo būklės arba esate skiepyti tik vieną kartą, turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti. Pasiskiepijus sukuriamas specifinis imunitetas nesukeliant ligos. Paskiepijus tymų vakcina, vyksta imuninė reakcija, panašiai kaip esant infekcijai, tačiau nesergama.

Užsikrėsti labai paprasta

Tymais užsikrečiama oro lašeliniu būdu, per kvėpavimo takų sekretu užterštas rankas ir aplinkos daiktus. „Kadangi tymų virusas plinta oro lašeliniu ir aerozoliniu keliu, užsikrėsti tymais labai paprasta. Netgi bendraujant, pabuvus toje pačioje patalpoje, kur yra infekuotas tymų virusu žmogus. Išėjus iš patalpos, virusas dar gali likti joje. Kadangi tymų bėrimas atsiranda tik po paros ar dviejų, atsiradus pirmiems simptomams (temperatūrai, kosuliui, akių junginių uždegimui), žmogus tiesiog nežino, kad platina virusą. Todėl virusas išskiriamas į aplinką iki pirmųjų stiprių ligos simptomų atsiradimo ir pačios ligos metu keturias–septynias dienas", – pasakojo L. Žirgulienė.

Pirmieji tymų simptomai: karščiavimas (iki 40 laipsnių), sloga, kosulys, akių junginės uždegimas. Vienas pagrindinių požymių – bėrimas, prasidedantis veido srityje ir po truputį plintantis po visą kūną. Kai pakyla temperatūra, žmogus gali pradėti vemti, netekti sąmonės, prasidėti traukuliai. Įtarus, kad vaikutis užsikrėtė tymais, L. Žirgulienė pataria kuo skubiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir vengti kontakto su kitais žmonėmis. „Tymai – pavojinga liga, nes gali sukelti komplikacijas: plaučių, vidurinės ausies uždegimą, viduriavimą, encefalitą ar net mirtį, tad delsti negalima", – sako pediatrė.

Raudonukė pavojingiausia nėščiosioms

Šia liga dažniausiai serga vaikai nuo vienerių iki septynerių metų. Tačiau raudonuke gali užsikrėsti ir ja nepersirgę paaugliai ar suaugusieji.

Raudonukė – ūminė infekcinė liga, kuria užsikrečiama nuo sergančiojo. Ligą sukelia virusas, plintantis oru kalbant, čiaudint ar kosint, kai į sveiko žmogaus viršutinius kvėpavimo takus patekęs sukėlėjas su krauju išplinta po visą organizmą. Pirmieji ligos požymiai pasirodo praėjus 14–24 dienoms nuo užsikrėtimo. Po to atsiradęs bėrimas trunka 2–3 dienas, o jam išnykus, oda nepleiskanoja, nelieka randų ar kokių nors dėmių. Kartą susirgus raudonuke, ji nebesikartoja. Vaikai, sergantys raudonuke, gydomi tik simptomiškai – duodant vaistų nuo temperatūros, jei reikia, nes specifinio gydymo nėra. Apsisaugoti nuo raudonukės galima tik skiepijantis. Paskiepyti vaikai raudonuke neserga ir negali šio viruso platinti aplinkiniams.

„Kadangi vaikai serga lengvai, neretai sirgdami eina į darželį ir mokyklą, tad gali užkrėsti nėščias moteris. Todėl ypač svarbu, kad vyresni vaikučiai šeimoje būtų paskiepyti dar prieš planuojant nėštumą", – sakė L. Žirgulienė. Pediatrė pabrėžia, kad liga ypač pavojinga nėščioms moterims (jei jos nesirgo), nes gali pažeisti besiformuojančius vaisiaus organus. Kilus menkiausiam įtarimui, kad nėščia moteris serga raudonuke, turi būti atliekami specifiniai kraujo tyrimai. Moterys, kurios nežino, ar yra persirgusios raudonuke ir ar yra skiepytos, turėtų būtinai pasitikrinti dar prieš pastodamos ir pasiskiepyti.

Kada reikia skiepyti?

Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 m. Įskiepijus dvi tymų vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga. Pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių vaikai skiepijami du kartus nuo tymų, parotito, raudonukės: pirmąjį kartą, kai vaikas sulaukia metų ir trijų mėnesių, antrąjį – šešerių septynerių metų. Skiepijama trijų komponentų (tymų, parotitinės infekcijos, raudonukės) – MMR gyva susilpninta vakcina. „Aš visuomet paaiškinu, kokio šalutinio poveikio galima tikėtis po skiepo, kokia reakcija yra pavojinga ir ką tokiu atveju daryti. Džiaugiuosi, kad per mano 31 metų darbo praktiką tėvai nė karto nesikreipė dėl šalutinio skiepų poveikio vaikučiams ir nebuvo situacijų, kad po skiepo reikėtų sunerimti", – pasakojo L. Žirgulienė.

Pasak pediatrės, kiekvienas organizmas į skiepą reaguoja skirtingai. Gali pakilti temperatūra, parausti skiepijimo vieta, vaikas gali būti neramus, tačiau šios reakcijos dažniausiai praeina per vieną–tris dienas. Paskiepytas du kartus vaikas įgyja imunitetą visam gyvenimui, tad ilgalaikę apsaugą suteikia tik skiepai.

„Dabar daug žmonių keliauja su vaikais, o mažyliams ir patiems suaugusiesiems, patekus į kitą aplinką, padidėja rizika užsikrėsti raudonuke ir tymais bei šią ligą platinti grįžus į Lietuvą, tad rekomenduojama nepamiršti pasiskiepyti ir prieš vykstant į svečias šalis", – patarė L. Žirgulienė. Ji ragina tėvelius peržiūrėti savo vaikų skiepijimo nuo tymų kalendorių ir nerizikuoti sveikata tų, kurie mums yra patys brangiausi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?