Mama, kasdien pavalgydinanti 3200 vaikų: „Mano mažieji košės makalošės nevalgo“

„Neretai tėvai, augindami vaikus susiduria su situacija, kad mažieji arba iš viso nevalgo, arba jų apetitą sužadina tik kvapo ir skonio stiprikliai. Būtent tokia asmeninė patirtis prieš aštuonis metus pakeitė ne tik mano šeimos gyvenimą“, – pasakoja maistą ugdymo įstaigoms tiekiančios įmonės „Confetti“ bei valgyklos visiems įkūrėja Aneta J.Borkovska, darželių auklėtojų bei mokyklų vadovių neretai vadinama mama, maitinančia tūkstančius vaikų.

Reiklūs vertintojai


Anetos sveikatai palankios mitybos kelionė prasidėjo iš poreikio.


„Pati auginau ikimokyklinio amžiaus vaiką ir mačiau, kad tiek jis, tiek jo bendraamžiai mielai valgytų mėsytę, grikius, daržoves, kitus produktus, jei tik jie būtų aiškiai bei išradingai patiekti. Supratau, kad mažojo mityba niekas kitas nepasirūpins, jei ne mes patys. Juk, jei matai, kur galima padaryti kitaip, reikia ne kritikuoti, o spręsti situaciją. Taip viskas ir prasidėjo“, – kaip gimė sveiko maisto vaikams idėja dalinasi pašnekovė.


A.J.Borkovska patikina – mažieji ekspertai yra labai reiklūs – jiems maistas turi būti ir gražus, ir skanus. Vaikai retai arba visai nevalgo jiems nepažįstamų produktų ar tokių patiekalų, kurių sudedamųjų dalių negali pamatyti bei identifikuoti. Su šypsena Aneta priduria – „košės makalošės“ daugumai mažųjų degustuotojų visiškai nepatinka.


„Jiems priimtinai patiekti sveiką maistą tikrai reikia fantazijos. Blynai yra mėgstamiausias vaikų patiekalas – turime specialų įrenginį – robotą, kuris, pagal mūsų sudarytas receptūras, pats kepa įvairius skanius bei sveikesnius gardėsius. Juos ruošiame be riebalų, kartais – be paprastųjų miltų arba su priedais, pavyzdžiui, špinatais“, – pasakoja Aneta.


Sunkiausiai vaikai valgo žuvį, todėl virtuvės meistrams tenka gudrauti. Pavyzdžiui, pateikiant iš jos patiekalą, kartu pasiūloma citrinos, laimo, žalumynų, daigų, kad mažieji patys kažkiek galėtų prisiliesti prie gaminimo – išspausti sulčių ant žuvies gabaliuko, paragauti jį su žalumynais ir be.


Saldumynams – taip!


„Mums labai svarbi ingredientų kokybė, dirbame su ūkininkais, daug ką auginame patys. Ne kiekvienas virėjas moka skaniai ruošti maistą, laikytis aukštų higienos reikalavimų ir gaminti vaikams, todėl savo kolektyvą labai vertinu, – sako A.J.Borkovska, – Esame ir vieni pirmųjų, pasiūlę ne tik pagrindinį dienos maistą be pridėtinio cukraus bei cheminių priedų, bet ir pradėję ruošti sveikesnius desertus. Vasaros metu turime tokią tradiciją – pasiūlome vaikams paragauti mūsų darbuotojų miške rinktų uogų!“.


Vaikų mėgstami skanėstai
Vaikų mėgstami skanėstai
Eglės Juozaitytės nuotr.


A.J.Borkovskos įsitikinimu, sveikatai palankūs gali būti ne tik užkandžiai ir pagrindiniai patiekalai, bet ir desertai. Autorinius tokių skanėstų receptus jos komanda yra paruošusi, o mažieji jau yra įpratę prie guminukų iš natūralių sulčių bei tortų be priedų.


Mėgstamiausių saldumynų sąraše dominuoja ledų, braškiniai, varškės ar spanguolių tortai, bananų tartaletė bei apelsinais kvepiantis pyragas. Desertų favoritais vadinami ir be jokių priedų, tik iš natūralių produktų – vandens, želatinos, sulčių, jogurto, varškės, kokosų pieno pagaminti guminukai.


„Jų visada būna ir mūsų namuose, ir vaikų šventėse. Bus ir per Mamos dieną“, – sako A.J.Borkovska.


Jos komanda vaikams ne kartą ugdymo įstaigose rengė įvairias edukacijas – pasakojo, kartu gamino, rodė. Tai, anot pašnekovės, tikrai pasiteisino ir dabar morkų šiaudeliai, pjaustyti sezoniniai vaisiai, žalumynai, natūraliai paruošta mėsytė ar blynai be miltų yra mažųjų itin pageidaujami patiekalai.


Svarbus šeimos palaikymas


A.J.Borkovskos teigimu, vienas didžiausių šių laikų iššūkius yra alergijos įvairiems maisto produktams. Pastarąjį dešimtmetį ir Lietuvoje, ir kitose šalyse specialistai fiksuoja didėjantį sergamumą alerginėmis ligomis. Pasaulinių tyrimų duomenimis, vien maistui alergiški yra apie 6–8 proc. iki 3 metų vaikų, 3–5 proc. vyresnių vaikų ir 1,5–3 proc. suaugusiųjų.


„Žmonėms, turintiems alergiją maistui, net ir labai nedidelis tokio maisto kiekis gali sukelti alerginę reakciją. Jos simptomai gali būti labai skirtingi – nuo švelnių iki labai sunkių, pasireiškiančių nuo kelių minučių ar net kelių valandų laikotarpyje“, – pasakoja dietologė Eglė Markovska.


Anot jos, alergija maistui dažniausiai apima šiuos simptomus: liežuvio, burnos ar veido patinimas, kvėpavimo pasunkėjimas, žemas kraujo spaudimas, viduriavimas, vėmimas, dilgėlinė, niežtintis bėrimas. Pati sunkiausia alerginė reakcija – anafilaksija. Ji gali būti pavojinga gyvybei. Jai užklupus pažeidžiamos kelios organizmų sistemos – odos, kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo. Būdingas anafilaksinis požymis – viso kūno dilgėlinė, patinimas, dėl gerklų patinimo ar bronchų spazmo sutrikęs kvėpavimas. Taip pat gali prasidėti ir spazminiai pilvo skausmai, viduriavimas, sunkiais atvejais – išsivystyti anafilaksinis šokas, žmogus gali prarasti sąmonę.


Alergijos, pasak dietologės, maisto produktams gali būti labai įvairios. Dažniausios: pieno ar glitimo turintiems produktams, kiaušiniams, riešutams, žuviai ir jos produktams. Kai kurios sėklos, sezamas, garstyčios yra dažnai pasitaikantys alergenai.


„Jei Jūsų vaikas turi alergiją, serga cukriniu diabetu ar bet kokia kita liga, kuomet reikia riboti tam tikrų produktų suvartojimą, siūlyčiau tų produktų atsisakyti visai šeimai. Pakaitalų šiomis dienomis yra labai daug, tad padėti vaikui ir maitintis visiems vienodai nesudarys didelių nepatogumų, o vaikas tikrai tai įvertins ir jam tą daryti bus lengviau. Svarbiausia tokiu būdu jis jaus didelį palaikymą iš šeimos“, – rekomenduoja E. Markovska.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis