Kokybinis poreikių vertinimo tyrimas buvo atliktas LRK Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus ir Vilkaviškio miestų skyriuose. Tyrime dalyvavo 104 žmonės ir beveik pusė jų – ukrainiečiai, o kiti – pagalbą ukrainiečiams teikiantys LRK darbuotojai, savanoriai, psichologai.
Daugiausiai sunkumų patiria vyresnio amžiaus žmonės, negalią turintieji ir vienišos mamos
Daugiausiai sunkumų Lietuvoje gyvenantys Ukrainos žmonės patiria sveikatos, užimtumo, būsto srityse. Ribotos galimybės dirbti dėl sveikatos, šeiminės padėties, didesnės paslaugų ir produktų kainos lemia finansinius nepriteklius. Labiausiai pažeidžiamose situacijose atsiduria senjorai, žmonės, turintys negalią, vienišos mamos, auginančios vaikus. Prieiga prie sveikatos priežiūros iššūkių kelia sergantiems lėtinėmis ligomis, negalią turintiems žmonėms, tik pagimdžiusioms moterims bei nedirbantiems ir sveikatos draudimo neturintiems žmonėms. Užimtumas iššūkiu tampa moterims, kurios vienos augina vaikus, kas apriboja jų galimybes dirbti, žmonėms, esantiems arti pensinio amžiaus, taip pat regionuose gyvenantiems žmonėms, kur labiau ribota darbo pasiūla. Būstą sunkiau išsinuomoti auginantiems vaikus arba turintiems augintinių. Ribotos finansinės galimybės lemia apsigyvenimą nedideliuose būstuose, kuriuose trūksta erdvės ir privatumo, kas taip pat neigiamai veikia žmonių savijautą. Nustatyta, kad senjorai ir nedirbantys žmonės susiduria ir su maisto trūkumu.
Karo baisumų patyrimas lemia saugumo jausmo trūkumą – žmones gąsdina karą, bombardavimą primenantys garsai: fejerverkai, besileidžiantys lėktuvai, šaudymo pratybos, išgyvenama dėl karo baigties, ateities, nerimaujama dėl artimųjų, likusių Ukrainoje, saugumo. Vienišumo jausmas būdingas vieniems atvykusiems senjorams. Antrinę traumą sukelia dalinimasis arba ieškojimas informacijos apie karo eigą – žmonės negali atsitraukti nuo telefono, su baime ir nerimu nuolat seka informaciją. Tyrimo dalyviai dalinosi, kad ukrainiečius neretai kamuoja gėdos ir kaltės jausmas, kad išvyko iš Ukrainos. „Šalia jau minėtų įvairių patiriamų jausmų ir emocijų, susijusių tiek su tebevykstančiu ginkluotu konfliktu Ukrainoje, tiek su nerimu dėl ateities čia, Lietuvoje, atlikę tyrimą išsiaiškinome, kad ryškėja potrauminio streso sutrikimų, depresijos, nerimo simptomai, žmonės dalinasi, kad patys patiria arba jų artimame rate yra žmonių, patiriančių miego sutrikimus, panikos atakas, turinčių psichosomatinių požymių ar savižudiškų minčių. Tai tik patvirtina, kad psichosocialinė pagalba žmonėms iš Ukrainos dabar yra ypač aktuali“, – apibendrina LRK Psichikos sveikatos programos vadovė Eglė Samuchovaitė.
Samuchovaitė pažymi, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti ir iš Ukrainos atvykusiems vaikams: „Šalia, deja, bet įprastų Lietuvos mokyklose patyčių ar smurto, Ukrainos vaikai patiria įtampą su rusakalbiais vaikais, kalbos barjerą, nepritapimą, izoliaciją. Panašu, kad vaikams taip pat ryškėja potrauminio streso sutrikimo požymiai, tėvams sunku atpažinti simptomus, sunkiau su vaikais susikalbėti, vaikai bijo likti namuose vieni. Su dar didesniais sunkumais susiduria vaikai, turintys negalią, autizmo spektro sutrikimą“.
Iššūkius stengiasi įveikti bendruomenėse
Nustatytos tokios pagrindinės kliūtys gauti reikiamą psichosocialinę pagalbą: specialistų, ypatingai vaikų psichologų, trūkumas; ilgos psichologo laukimo eilės; psichologų, kalbančių rusų kalba trūkumas; neatlieptas tęstinių paslaugų poreikis; informacijos apie prieinamas nemokamas paslaugas trūkumas ir psichologo paslaugų stigma. „Psichologo pagalbos stigma buvo pastebėta ypatingai suaugusiųjų tarpe – minėti atvejai, kai žmonės įsižeisdavo nukreipus psichologo konsultacijai, neigdavo, kad tokia pagalba jiems reikalinga, tačiau reikia pastebėti, kad kur kas lengviau tėvai kreipiasi psichologo pagalbos savo vaikams“, – pažymi Eglė Samuchovaitė.
Daugelį patiriamų sunkumų žmonės iš Ukrainos stengiasi įveikti bendraudami arba užsiimdami įvairiomis veiklomis savo bendruomenėje. Anot E. Samuchovaitės, paklausti, kaip dorojasi su stresu, tyrimo dalyviai dažniausiai minėjo tarpusavio palaikymą, dalinimąsi išgyvenimais, laiko leidimą kartu. Žmonėms taip pat padeda stresą įveikti ne tik įvairūs sporto, rankdarbių užsiėmimai, dalyvavimas renginiuose, mokymuose, šventėse, bet ir įprasti buities ar žemės ūkio darbai.
Atsakydami į klausimą, kas teikia viltį galvojant apie ateitį, Ukrainos žmonės dažniausiai minėjo vaikus, tikėjimą, kad karas pergale baigsis greitai ir galės grįžti namo, šalių teikiama pagalba Ukrainai. Taip pat vertinama prieinama pagalba Lietuvoje ir žinojimas, kad kažkam rūpi, atrastas mėgstamas darbas, kalbos mokymasis.
