Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Apie didelę šeimą svajojanti Simona: vaikas tikrai nėra priežastis užsidaryti tarp keturių sienų

Kūrybingas mamas pristatanti mūsų portalo rubrika KURIANTI MAMA laukia jūsų. Jeigu norite, kad apie jūsų veiklą sužinotų daugiau žmonių, užsukite pas mus ir užpildykite anketą (ją rasite čia). Šiandien pas mus svečiuojasi Simona.

Susipažinkime, Simona.

Mūsų šeimos istorija prasidėjo prieš 8 metus, kai su vyru dar mokėmės mokykloje. Nuo pat pirmų dienų nebijojom svajoti, kurti ateitį, planus, kurie po truputį virto realybe. Galbūt todėl, kad abu su vyru esame vienturčiai, visuomet svajojome apie didelę šeimą. Šiuo metu auginame 1,8 metų dukrytę, vardu Amelija.

Asmeninis albumas

Jos gimimas buvo lyg didžiausios svajonės išsipildymas. Be galo norėjome vaikų, o pirmagimės gimimas prilygo stebuklui. Dabar laukiame ir antrojo vaikelio, kuris pasaulį išvys rugsėjo mėnesį. Visai neseniai sužinojome, kad Amelija turės broliuką, su kuriuo, tikime, augti bus daug smagiau. Tai ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko nusprendėme nedaryti didelio metų skirtumo tarp vaikų. Galbūt galvočiau kitaip, jei su dukryte būtų buvę sunku, tačiau nuo pat pirmų mėnesių ji mus tiesiog lepino... Ir išsimiegame gerai, ir pakeliauti spėjame, tiek po Lietuvą, tiek po užsienio šalis. Tikiuosi, ir po antrojo vaikelio gimimo mūsų šeimos gyvenimo ritmas išliks toks pat. O šiuo metu jis labai aktyvus, dukrytė daug mokosi, kasdien atranda kažką naujo, todėl stengiamės nesėdėti vienoje vietoje ir kai tik yra galimybė, sugalvojame kažką įdomaus: einame, keliaujame, piešiame, kuriame, dainuojame, šokame, gaminame, pažindinamės su gamta, gyvūnais ir t.t..

Asmeninis albumas

Nuo pat mokyklos baigimo domėjausi grožio industrija. Turiu kirpėjos ir manikiūrininkės profesijas. Kelerius metus dirbau šį darbą, dalyvaudavau seminaruose bei konkursuose, tačiau gimus dukrytei tapo aišku, kad greitai į darbus grįžti negalėsiu. Visuomet mano prioritetas buvo šeima, todėl norėjau visą savo laiką skirti vaikui.

Praėjus keliems mėnesiams po dukrytės gimimo pradėjau galvoti apie papildomą veiklą, kuri leistų išreikšti save, būtų maloni širdžiai bei kuria galėčiau užsiimti tuomet, kai turiu laisvo laiko.

Asmeninis albumas

Visuomet stebėdavausi girdėdama nuomonę, kad gimus vaikui gyvenimas sustoja, neva nebelieka laiko nei sau, nei buičiai. Tik grįžus namo iš ligoninės viską spėjau pasidaryti. Ir namus susitvarkydavau, ir maistą pagamindavau. Aišku, buvo dienų, kai buvo sunkiau, tačiau prireikus padėdavo vyras. Kadangi dukrytė miegodavo gerai, naktį gerai išsimiegojusi būdavau pilna jėgų dienos darbams. Dar nė karto neprireikė pagalbos iš aplinkos, viską savo šeimoje spėjame susitvarkyti patys.

Papasakokite apie savo veiklą, kurios ėmėtės būtent gimus dukrytei?

Pati kūrybinės veiklos idėja kilo ne iš karto. Pirmiausia atsirado noras kažką daryti, o ne vakarus leisti prie televizoriaus ar skaitant knygą. Norėjosi daryti kažką, kas leistų išreikšti save, bei duotų apčiuopiamų rezultatų. Išbandžiau ne vieną kilusią idėją, kol atsirado ta, dėl kurios neliko abejonių. O ji atsirado visai netikėtai. Norėjau kažkaip papuošti savo mažylės kambarį ir kilo idėja dekoracijas pasidaryti pačiai. Pati stebėjausi, kaip stipriai tai įkvėpė, ir kiek minčių bei naujų idėjų kilo pradėjus daryti pirmuosius darbus.

Asmeninis albumas

Pats kūrybinis procesas teikė daug gerų emocijų, o ir pirmieji rezultatai tikrai nenuvylė. Pirmiausia darbus pamatę artimieji negailėjo pagyrų, todėl pasitikėjimas savimi tik dar labiau išsaugo.

Kadangi artėjo Kalėdos bei Naujieji metai, nusprendžiau ir dovanėles mažiesiams padaryti taip pat pati. Išsiuntinėjau savo rankdarbius visiems artimiesiams, draugams, kurie turi mažylius po visą Lietuvą, keli iškeliavo ir į užsienio šalis. Na, tuomet viskas ir prasidėjo...

Kai pradėjau gauti padėkas bei pagyras už gautas dovanas, nebenorėjau sustoti. O ir idėjų buvo pilna galva, kurias iš nekantrumo kartais net ir naktimis bandydavau įgyvendinti.

Susikūriau puslapį „Popi fell“ (rasite ČIA), čia nuo pat pradžių galėjau įgyvendinti savo idėjas, kurdavau pakabinamas ar pastatomas vaikų kambarių dekoracijas, vardinukus, dekoratyvines pagalvėles, lavinamuosius žaisliukus. Dabar savo idėjoms pritrūksta laiko, dažniau tenka daryti tai, ko nori rankdarbį užsakantis žmogus.Galbūt tai ir yra sunkiausia, kai reikia ieškoti būdų, kaip išlaikyti užsakymo esmę, tačiau nekopijuoti ir kiekvienam darbui suteikti savų detalių.

Asmeninis albumas

Kol kas plėstis neplanuoju, kadangi už kelių mėnesių laukia nauji rūpestėliai, o gimus sūnui visus planus reikės dėliotis iš naujo. Žinoma, dabar minčių bei svajonių yra labai daug. Ateitį tikrai norėčiau sieti su šia sritimi, kurti naujus rankdarbius bei džiuginti mažylių ir jų tėvelių širdis.

Asmeninis albumas

Norėčiau atidaryti mažą, jaukią parduotuvėlę, kurioje būtų galima įsigyti mano darbų, galbūt bendraminčių kuriamų įvairesnių gaminių vaikams, jų žaidimams bei kambarių jaukumui. Galbūt ateityje norėčiau užsiimti ir pačiu vaikų kambarių dekoravimu ir įrengimu, kad galėčiau ne tik kurti mažas detales tose stebuklingose erdvėse, bet ir nuo pradžios iki pabaigos įgyvendinti kiekvienos šeimos sumanymus, kurių dėka mažylių kambariuose apsigyventų pasakos.

Asmeninis albumas

Kaip sekasi suderinti veiklą su motinyste?

Vaikas, jo norai ir poreikiai - visuomet pirmoje vietoje. Pirmiausia – žaidimai, lauko pramogos, kelionės, o jau tuomet mama užsiima darbais. Laikas bėga labai greitai, taip gera visuomet būti šalia ir matyti bei džiaugtis dukrytės kasdieniais pasiekimais. Tačiau jei yra noro, esant laisvam laikui, galima ir įmanoma suderinti viską. Tikiuosi dar ilgai nenuleisti rankų ir spėti derinti visas savo svajones.

Asmeninis albumas

Ko palinkėtumėte kitoms mamoms?

Tapus mama, gyvenime atsiverčia naujas, visiškai nepažįstamas puslapis. Mamoms palinkėčiau kiekvieną akimirką atiduoti savo mažyliui. Nepastebėsite, kaip pradėsite ilgėtis tų visai mažyčių rankučių ir kojyčių, kurios taip greitai užauga, pirmojo susitikimo jaudulio bei visų pirmųjų kartų.

Žinoma, kiekviena diena atneša kažką naujo, savaip malonaus ir gražaus, tik reikia suspėti tuo pasidžiaugti. Tačiau tai nereiškia, kad kasdien reikia sėdėti namuose, apsivertus buities darbais.. Vaikas tikrai nėra priežastis užsidaryti tarp keturių sienų, čia kaltas nusiteikimas bei paties savęs ribojimas. Tereikia nebijoti judėti pirmyn bei priimti gyvenimo siunčiamus iššūkius. Klausykite, ką sako Jūsų širdis, ir, manau, tuomet pasirinksite tinkamai.

Jei jaučiate, kad reikia pagalbos, prašykite jos, jei nesinori nieko, tik džiaugtis pirmaisiais metais su mažyliais, pirmyn, tai Jūsų laikas, o jei širdyje turite svajonių, ir visuomet gyvenate mintimis, kaip jas įgyvendinti, niekuomet neabejokite savimi ir nebijokite bandyti. Jei kažkas nepavyksta, visuomet yra neribotas bandymų pradėti iš naujo skaičius. Galų gale, atrasite save ir įgyvendinsite savo svajones, tereikia bandyti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?