Sporto klubų „Impuls“ plaukimo akademijos trenerė Asta Misiūnaitė, turinti ilgametę darbo su vaikais patirtį, dalijasi savo įžvalgomis apie dažniausiai tėvų daromas klaidas bei pataria, kaip lengviau ir greičiau išmokyti vaikus prisijaukinti vandenį.

Per daug pagalbinių priemonių

Dažnai tėvai į pagalbą pasitelkia pripučiamus ratus, rankoves ar liemenes, tačiau, pasak A. Misiūnaitės, maudytis ir mokytis plaukti yra du skirtingi dalykai.

Maudynėms ir pramogoms baseine ar atvirame vandenyje tinka įvairūs pripučiami žaislai, ratai, plūdurai ir pan., tačiau mokytis plaukti idealiu atveju reikėtų be jokių pagalbinių priemonių. Jei plaukimo treneris nusprendžia, kad jų reikia, geriau tinka plaukimo lentelės ar specialios vandens lazdos.

Trenerė labiausiai nerekomenduoja plaukimo rato – iš jo vaikas gali iškristi ar su juo apsiversti. Jei vaikas maudosi su rankovėmis, taip pat reikia būti atsargiems – pasirūpinti, kad plaukiojant ar šokinėjant į vandenį jos nenusmuktų, na, o liemenė turi būti tinkamo dydžio, antraip ji smukčios arba varžys judesius.

Mokytis pradedama atvirame vandenyje

Anot plaukimo trenerės, mokytis plaukti vis dėlto geriau baseine, kur aplinka kontroliuojama, saugesnė: pastovi vandens temperatūra, žinomas gylis, lygus dugnas, nėra povandeninių srovių ir bangų. Jūrą ir ežerus geriau iš pradžių palikti maudynėms.

Kai vaikas jau moka panerti ar bent truputį išsilaikyti virš vandens ir paplaukti, galima plaukimo pratimus pasikartoti ir atvirame vandenyje.

Netinkamai kvėpuojama

A. Misiūnaitė pabrėžia, kad plaukiant taisyklingai kvėpuoti yra nepaprastai svarbu; tai moka net ne visi suaugusieji. Specialistės teigimu, profesionalūs plaukimo treneriai pirmosiose pamokose visada moko vaikus taisyklingai kvėpuoti: išnirus iš vandens įkvėpti pro burną, o panirus iškvėpti pro nosį.

Beje, vaikui rekomenduojama būti su plaukimo akinukais: paniręs po vandeniu jis galės atsimerkti ir jausis drąsiau.

„Plauk arba skęsk“

Kartais tėveliai, norėdami apsaugoti vaiką, padaro jam meškos paslaugą – nuolatiniu bauginimu:„nelįsk“, „nebrisk“ ir pan. atgraso jį nuo vandens.

„Impuls“ plaukimo akademijos trenerė labiau pritaria tokiai praktikai, kai vaikai nuo mažų dienų drauge su tėvais maudosi, taškosi, žaidžia, smagiai pratinasi prie vandens: „Aš pati dažnai maudydavau savo sūnėnus – kai jiems buvo vos dveji metukai, nardydavome vonioje, pilstydavomės vandeniu, žaidėme žaislais. Jie vandenį prisijaukino dar vonioje!“

Pasak A. Misiūnaitės, klaidingas ir priešingas požiūris, kai vaikas stumiamas į vandenį, taikant radikalų „plauk arba skęsk“ metodą. Daugybė vaikų šitaip išgąsdinami ir paskui ilgai net nesiartina prie vandens. Tuomet treneriui tenka pirmiausia mokyti vaiką įveikti baimę ir prisijaukinti vandenį.

Pradedama mokytis per anksti ir tikimasi greito rezultato

Pasak trenerės, geriausia mokyti plaukti 6-7 metų vaikus. Tokio amžiaus vaikai jau gerai suvokia, kad atėjo ne žaisti, o mokytis plaukti, greitai išmoksta atikti specialius pratimus. Žinoma, galima mokyti ir 3-5 metukų vaikučius, tačiau jiems reikia šiltesnio, seklaus vandens, o pamokos turėtų turėti daug žaidimo elementų.

Taip pat labai svarbi motyvacija – reikia, kad vaikai imtų mokytis plaukti ne todėl, kad to nori tėvai, o todėl, kad jiems smagu ir jie gerai supranta, koks naudingas šis įgūdis. Vyresni vaikai paprastai geriau žino, kodėl nori išmokti plaukti.

A. Misiūnaitė pridūrė, kad reikia ir kantrybės – tėveliai dažnai tikisi, kad, smagiai bežaisdamas vandenyje, vaikas greitai išmoks plaukti. Pasak specialistės, iš tiesų žmogus laikomas mokančiu plaukti, kai nesustodamas gali nuplaukti bent 400 metrų, moka plaukti bent trimis skirtingais būdais ir be baimės įšokti į vandenį. Šiems įgūdžiams reikia laiko: 1-2 metų reguliarių treniruočių. Dažniausiai rekomenduojamos bent dvi plaukimo pamokos per savaitę.

Netinkama technika

Net patys neblogai mokėdami plaukti, tėvai ne visada geba perduoti žinias vaikams. Jie nežino, nuo ko pradėti, kaip teisingai paaiškinti techniką, kartais ir patys, to nenutuokdami, plaukia netaisyklingai. Tarkime, dažnai pasitaiko, kad vaikus tėvai moko plaukti iškėlus galvą – toks metodas nėra taisyklingas.

Žinoma, jei esate buvęs plaukikas ir turite žinių, reikalingų pradėti mokyti kitus – pirmyn. Tačiau, jei nesate šios srities ekspertas, A. Misiūnaitė pataria vaiko mokymą patikėti profesionaliems treneriams. Jie suteiks vaikui tvirtus pagrindus, supažindins su taisyklinga technika, pastebės klaidas, išmokys prisijaukinti vandenį ir pajusti plaukimo džiaugsmą.