Parodos kūrėjai – rašytoja Kotryna Zylė bei dailininkas ir scenografas Antanas Dubra pristato 10 interaktyvių objektų. Kiekvienas objektas turi savo ypatingą istoriją. Visas jas pasakoja kūrėjų sugalvotas personažas – mokslininkė Emilija. Emilijos pasakojimas dokumentuotas – kiekviena istorija turi realią datą, aplinkybes, kuriomis atsirado, ir emocinį foną. Mokslininkės Emilijos patirtis įgarsino aktorė Aistė Lasytė, garso režisierius – Martynas Gailius.
Būtybių kabinetas lankytojams atsivers kaip būtybių liudijimų kolekcija. Joje – ir milžiniška deivės Žemynos užauginta saulėgrąža, ir Giltinei liežuvį kirpusios žirklės, ir velnio batas su pypke, ir sugedęs Milžino dantis, ir vaikiškas megztinis su tarp siūlų įstrigusiu Baubo nagu, ir inkubatorius su Aitvaro kiaušiniu bei kiti objektai, kuriuos galima ne tik apžiūrėti, bet ir pačiupinėti.
Parodą inicijavęs skaitymo skatinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas Justinas Vancevičius sako, kad idėją sukurti tokią parodą įkvėpė Kotrynos Zylės knygos vaikams, pasakojančios apie mitologines būtybes, įpinančios mitologinius pasakojimus į šiuolaikinį naratyvą. „Iš pradžių galvojome, kad paroda bus apie Kotrynos knygas, tačiau vėliau supratome, kad galime išnaudoti progą ir sukurti dar vieną mistinį pasakojimą, pristatyti mitologiją jaunajai kartai patrauklia forma ir priemonėmis.“
Rašytoja, parodos bendraautorė Kotryna Zylė pabrėžia, kad parodos dokumentika nėra tik kūrėjų sumanyta. Parodą konsultavo dvi folklorą ir mitologiją tyrinėjančios mokslininkės – dr. Asta Skujytė-Razmienė iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir dr. Dagrún Ósk Jónsdóttir iš Islandijos universiteto. Taigi paroda visai netikėtu būdu žaidžia jungtimis tarp Lietuvos ir Islandijos folkloro. Kotryna Zylė įsitikinusi, kad mitologijos ir tautosakos temų laukas – puiki terpė kelti klausimus apie praeities ir dabarties visuomenės skirtumus bei panašumus, mokslo, žinių keičiamą realybės suvokimą, emocinio intelekto lavinimo svarbą. „Galime mokytis suprasti ir pažinti ne imituodami, atkartodami, o kurdami, skatindami emocinį patyriminį ryšį su istorija ir folkloru. Į paveldą ir tradicijas galima ir reikia pažvelgti naujai, šiuolaikiškai – tai irgi būdas jas išsaugoti, perimti, perduoti“, – sako rašytoja ir knygų iliustruotoja.
Parodos „Būtybių tyrinėtojos kabinetas“ objektus ir scenografiją kūrė dailininkas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtojas Antanas Dubra. Prie įgyvendinimo prisidėjo skulptorius Lukas Pelegrimas. Objektai alsuoja praėjusio amžiaus dvasia, yra kupini paslaptingų detalių ir netikėtų sprendimų. Pasitelktos įvairiausios medžiagos – nuo šermukšnio šakos, kuri atstojo vieno stalo koją, iki elektros instaliacijų. Parodo sumanymas – pirmiausia pakurstyti vaikų smalsumą ir fantaziją, o galiausiai – praplėsti žinių lauką.
Parodos „Būtybių tyrinėtojos kabinetas“ kūrimą rėmė Lietuvos kultūros taryba. Parodos partneriai – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir leidykla „Aukso žuvys“. Paroda bus mobili ir keliaus po Lietuvą. 2022 metų vasario mėnesį kabinetas atvers duris Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje, vėliau lankysis Šiauliuose ir Klaipėdoje.
