Seimui bus pasiūlyta įteisinti valstybės apmokamas vasaros stovyklas vaikams

Ketvirtadienį parlamentaras Linas Jonauskas ketina pateikti Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma 7–16 metų vaikams garantuoti valstybės apmokamas kasmetines, edukacines 5–7 dienų trukmės vasaros stovyklas.


Parlamentaras skaičiuoja, kad vienos vasaros stovyklos kaina vienam vaikui per metus galėtų siekti apie 150 eurų. Tam siūloma panaudoti valstybės biudžeto įplaukas iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplanines biudžeto pajamas iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytas (nepanaudotas) lėšas.

 

Jeigu Seimas pritartų, Švietimo įstatyme būtų įteisinta, kad "kasmetinės edukacinės 5–7 dienų trukmės stacionarios vasaros stovyklos 7–16 metų amžiaus mokiniams yra finansuojamos iš valstybės biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka.“

 

Pasak Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nario L. Jonausko, dabartinių lėšų, skiriamų neformaliam ugdymui, nepakanka, kad vaikai galėtų atgauti karantino metu prarastus socialinius, fizinio aktyvumo ir kitus įgūdžius.

 

„Ne visi tėvai turi galimybes paskatinti vaikų dalyvavimą neformaliame ugdyme, nupirkti kelialapius į stacionarias vasaros stovyklas. Šiuo metu vasaros stovyklos yra kompensuojamos tik socialiai remtiniems vaikams, taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija leido savivaldybėms naudoti karantino metu sutaupytas neformalaus vaikų švietimo krepšelio lėšas vaikų vasaros stovykloms. Tačiau šių lėšų nepakanka, kad visi 7–16 metų mokiniai galėtų pasinaudoti galimybe dalyvauti vasaros stovyklose, jose lavintis, bendrauti, užsiimti sportu ir panašiai. Viso to karantino metu vaikams labai trūko. Mokytojai pastebi, kad vaikai yra praradę ne tik socialinius įgūdžius, bet ir fizinio aktyvumo trūkumas neigiamai paveikė jų sveikatą“, – teigė L. Jonauskas.

 

Seimo narys L. Jonauskas mano, kad valstybės garantuojamos vasaros stovyklos galėtų padėti sumažinti karantino žalą, padarytą vaikų psichinei ir fizinei sveikatai.

 

Anot L. Jonausko, tyrimai rodo, kad vaikai, dalyvaujantys neformalaus ugdymo užsiėmimuose, prie ekranų praleidžia mažiau laiko, jų fizinė ir psichikos sveikata yra geresnė, o noras mokytis ir mokymosi pasiekimai – didesni. "Tai rodo, kad turėtume dar daugiau dėmesio ir lėšų skirti vaikų neformaliam ugdymui“, – mano L. Jonauskas.

 

Siūloma, kad Švietimo įstatymo pataisa įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.

 


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis