Iš Marijos laiško:

„Mano trejų metukų duktė Barbora labai nemėgsta tvarkytis savo žaislų. Suprantu, kad ji dar maža, bet bandau mokyti, kad pažaidusi su vienu žaisliuku neimtų kitų, kol pirmą padės į vietą. Bet žaislai vis tiek išmėtyti po visą butą. Kartą buvo nutikusi net nelaimė – Barbora kažkaip nesėkmingai laviruodama tarp žaislų užkliuvo ir išsinarino alkūnę. Savaitę buvo su gipsu. Labai bijodama, kad tai nepasikartotų, bėgioju iš paskos ir renku žaislus, o vyras nepatenkintas sako, kad vaikas taip niekada neįgaus įgūdžių tvarkytis. Bandau įvesti ritualą ir bent jau vakare kartu su mažyle susitvarkyti, bet ji įmeta į dėžę du žaisliukus ir jau bėga į kitą kambarį. Neišmanau, kaip elgtis, tad nusprendžiau, kad neskaitysiu pasakos prieš miegą, kol nesusidės žaislų. Bet duktė tiek zyzia, kad man labai sunku tvardytis ir ant jos nesupykti.“ 

Konsultuoja psichologė Žydrė Arlauskaitė.

Netvarkos kaina

Turint tikslą pripratinti vaiką prie tvarkos galima labai aiškiai mažyliui pasakyti, kad neskaitysite pasakos prieš miegą, kol žaislai nebus sutvarkyti. Dažnai mama pasako tai grasinamu tonu, piktai, o reikėtų pasakyti ramiai, bet ryžtingai, įprastu tonu: „Dabar susitvarkyk žaislus, paskui atsigulsi į lovą ir aš tau paskaitysiu pasaką.“ Jeigu nesutramdę emocijų priversime tvarkytis, vaikui tai atrodys bausmė, jis gali užsispirti ir nieko nedaryti. Reikėtų rasti aukso vidurį, nes reikia mokyti mažylį tvarkos. Antraip jis gali neįgauti įgūdžių tvarkytis ir ateityje nevalyvai gyventi.

Mažiesiems patinka ritualai. Kambario, savo erdvės tvarkymas taip pat gali virsti ritualu. Pavyzdžiui, galima visai šeimai kruopščiai susitvarkyti namus šeštadienį arba kaskart prieš miegą sudėti žaislus, kad nebūtų išmėtyti po visą butą. Bet daryti tai be pykčio, bendraujant su vaiku. Gražiai į vietą padėdamas žaislius vaikas mokosi tausoti savo daiktus ir saugoti, kad nesugestų.

Kodėl taip sunku susidėti žaislus

Kartais vaikas išmėto žaislus ir jų nesudeda todėl, kad supyksta ant tėvų arba nori pasakyti: „Aš čia viršininkas.“ Taip kovoja su tėvais. Kai vaikas pyksta ir svaidosi daiktais, kurie pakliūva po ranka, reikia mokyti, kad pasakytų, dėl ko pyksta, ir parodyti, kad niekas nepasikeis, jeigu išmėtys žaislus. Vaikas mėtyti savo daiktus gali ir tada, kai tėvai per daug reikalauja. Mokydama mažylį tvarkytis atsižvelkite ir į sugebėjimus. Galbūt jam per sunku pačiam visus daiktus susidėlioti į vietas, reikia pagalbos. Galite juk kartu meškutį, šuniuką, mašinytę įdėti į žaislų dėžę. Gal taip dar bus smagiau?

Pažaidei su vienu, tada imk kitą

Kai kurie tėvai moko savo vaiką pažaidus žaislą tvarkingai padėti į vietą ir tiktai tada imti kitą. Šis būdas tinka ne kiekvienam mažyliui. Galbūt tai tinka lėtam vaikui, kuris kiekvieną darbą atlieka kruopščiai, iki galo. Tačiau tikrai netiks judruoliui, mėgstančiam ant grindų susižerti visus žaislus, kuriuos turi, ir tupėti krūvos viduje. Antra vertus, nieko bloga, jeigu mažylis prisiima daug žaislų ir su visais žaidžia, paskui juos vienu metu sutvarko. Jeigu tėvai užsispyrę reikalaus: „Neimk šios lėlės, kol į vietą padėsi kaladėles“, mažylis gali užsispirti ir apskritai nenorės nieko daryti. Tokį paliepimą vaikas gali suprasti kaip didžiulį savo laisvės ribojimą ir priešintis kaip įmanydamas.

Iš Jūratės laiško:

„Man patinka, kai namie tvarkinga, bet, tiesą sakant, neturiu kantrybės mokyti tvarkos savo mergaitės. Jai jau greitai ketveri metukai ir mielai man padeda. Tačiau aš pati susitvarkau tris kartus greičiau. Matau, kad dukrytei patiktų ir grindis išplauti, tačiau kol kas, manau, nėra reikalo to mokyti. Mano mama man ne kartą sakė pastabą, kad reikia leisti vaikui tvarkytis, jeigu tik nori. Bet juk jeigu mergytė paėmusi šlapią skudurą plautų grindis, man vis tiek reikėtų jas perplauti. Negi bus per vėlu, jeigu paauglystėje, kai jau išmoks būti kruopšti, padės man tvarkyti namus? O gal apskritai tvarkymosi įgūdžių nereikia ugdyti, gal tai „ateis“ savaime?“ 

Greičiau lygu geriau?

Manau visiems aišku, kad trejų–penkerių metų mergaitė nesutvarkys namų taip kruopščiai kaip mama. Ir reikės pavalyti dulkes iš naujo. Bet šios akimirkos, kai vaikas rodo iniciatyvą, nereikėtų pražiopsoti. Nes kaip tik šio amžiaus vaikams labai įdomu padėti mamai ir, manau, reikia tuo pasinaudoti. Kartu tvarkytis namie gali būti labai smagu, juk ne tik dulkes šluostote, bet ir su vaiku bendraujate. Aišku, kad mažylis valydamas dulkių paliks, tačiau galite parodyti, kad štai šioje vietoje dar reikia padirbėti. Neverta praleisti šio palankaus laiko, nes niekas negimsta tvarkingas. Įgūdį tvarkytis reikia ugdyti nuo mažens, kad vaikas suprastų, jog daiktai turi savo vietas. O jeigu neturėsite kantrybės laukti, kol mažylis susitvarkys daiktus, ir kaskart pati sudėliosite į vietas, įpras, kad už jį viską padaro mama ir paaugusį reiks maldauti: „Bent retkarčiais išsikuopk kambarį.“ Paklausinėkite tų, kurie paauglius augina, ne vienas pasakys, kad negali priprašyti pagelbėti. Tai kodėl pagrindų nepadėjus iš anksto?

Namai – ne namai

Tai, ar vaikas moka susitvarkyti daiktus, atspindi tėvų auklėjimą. Negalima teigti, kad tvarkingi tėvai savo vaikus geriau auklėja, o tie, kurie nekreipia dėmesio į vadinamąją menišką netvarką, blogiau. Bet jeigu nebus tvarkos pagrindų, vaikas suaugęs nemokės susitvarkyti net savo darbo stalo, drabužių spintos. Tačiau, kaip ir visur, reikalingas aukso vidurys: mamai nereikia persistengti ir būti labai pedantiškai. Itin tvarkingai sudėlioti daiktai yra jos, o ne vaiko tvarka. Šiam pakanka daiktą padėti ten, iš kur paėmė, žinoti, kad batai laikomi spintelėje, drabužiai – spintoje, o šaukštai – stalčiuje. O jeigu mamai nepatinka, kad vazą mažylis pastatė ne tuo kampu, gali pati pataisyti ir nesakyti pastabų vaikui.

Bet kaip ar tvarkingai?

Nors mažas vaikas ir labai nuoširdžiai trina grindis šlapiu skuduru, vis tiek jos atrodo nešvarios. Nereikia numoti ranka: „Ai, paaugs, išmoks. “ Verčiau vaikas tegul išplauna mažytį grindų lopinėlį, bet tvarkingai. Mamai, aišku, prireiks kantrybės, bet auklėjant ji būtina. Tačiau geriau apskritai netvarkyti, jeigu vaikas pavargęs, labai nori miego ar pan., negu daryti tai daryti už jį.

Verta žinoti:

- 3-4 m. vaikui viskas įdomu, jis visur kiša nosį, smalsauja, šmirinėja. Šis laikas labai tinka pradėti formuoti tvarkymosi įgūdžius;

- nereikalaukite, kad mažylis labai tiksliai sudėliotų savo daiktus, svarbu, kad žino, kur jų vieta, ir ten padeda;

- tvarkydama butą su vaiku kartu puikiai galite leisti laiką, ne tik mokytis, bet ir pasikalbėti, pabendrauti;

- nerinkite išmėtytų žaislų kaskart, kai vaikas juos išmėto. Verčiau ramiai pasakykite, kad neskaitysite pasakos, jeigu nerinks arba nepadės rinkti;

- neverskite tvarkytis pavargusio mažylio.