Vaikas ir jo kiemo draugai: įsiklausykite į psichologės patarimą

Be kiemo draugysčių užauga retas vaikas. Ką svarbu atminti tėvams, kurių vaikas prašo leisti į kiemą pažaisti su draugais.

Iš mamos laiško:


„Iš visų kieme lakstančių vaikų paprastai maniškis draugu pasirenka didžiausią kiemo padykėlį. Pastebėjau, kad draugai jam daro didžiulę įtaką. Namie jis geras vaikas, tačiau kieme jis tampa nevaldomas. Negirdi, ką jam sakau. Vienas kiemo padauža nuolat jo prašo atnešti saldainį, o maniškis ir neša. Ateityje galvoju drausti jam tokias draugystes. Ar aš būsiu teisi?“


Konsultuoja psichologė Giedrė Gutautė–Klimienė.


Geras, kol vienas


Be abejonės, visi tėvai be galo myli savo vaikus ir tiki, kad jie yra patys šauniausi, geriausi, protingiausi ir visokie kitokie „–iausi“. Todėl tėvai susiduria su iššūkiu, kai reikia įvertinti dviejų kiemo draugų santykį ir poveikį vienas kitam. Psichologė Giedrė Gutautė–Klimienė ragina tėvus stengtis neidealizuojant savo vaiko ir nesmerkti kitų. „Dažniausiai, kai „prisidirba“ du vaikai, mes linkę kaltinti kitą, bet ne saviškį. Lygiai tą patį galvoja ir kito vaiko tėvai. Tačiau svarbu suvokti, kad būdami vieni daugelis vaikų yra geri ir paklusnūs, o suėję krūvon ima krėsti įvairias išdaigas, šunybes, mėgdžioti vienas kitą.“ Vaikų draugystė ir jų tarpusavio elgesys yra dviejų mažų besiformuojančių asmenybių santykis, todėl dėl tam tikro jų elgesio nereikėtų kaltinti tik vieno vaiko. „Jei jūsiškis pradeda bendrauti su padykėliu, vadinasi, tas jį kažkuo sužavi. Galbūt jūsų vaikas yra pernelyg susikaustęs ir jį žavi draugo laisvės pojūtis, drąsa, ribų neturėjimas. Ir tai nėra blogai. Kiemas gali būti gera gyvenimo mokykla. Todėl jokiu būdu nereikėtų vaikui drausti jame būti ir megzti pažintis su kitais vaikais.“


Draudimai sukuria įtampą


„Ar padės draudimai? Vargu, – abejoja psichologė. – Jie tik sukuria įtampą ir tikrai nepadeda vaikui išmokti pačiam atsirinkti ir suvokti, kas yra gerai, o kas – nelabai“. Pasak jos, tėvai dažnai yra linkę pernelyg saugoti savo atžalas, tačiau tai joms nepadeda išmokti atsispirti vienokiam ar kitokiam kiemo draugų spaudimui ar pasakyti tvirtą „ne“. Drausti bendrauti su kiemo neklaužada jokiu būdu nereikia. „Vaikai privalo žinoti tam tikras ribas, mokėti atsisakyti draugų siūlomos patrauklios veiklos. Bet jie turi žinoti, kodėl tėvai jiems tai draudžia“, – sako G.Gutautė–Klimienė. Tai padaryti geriausiai padeda tėvų pokalbiai su savo vaikais, kai bandoma aptarti įvairius jiems kylančius klausimus bei išsiaiškinti, kaip atžala jaučiasi draugaudamas su vienu ar kitu kiemo draugu, ką jis jam reiškia. „Dažnai tarp vaikų pasitaiko manipuliavimo. Tokiu atveju savo atžalai reikia paaiškinti, kodėl yra negerai, kai draugai prašo atnešti iš namų saldainių ar bando kaip nors kitaip juo pasinaudoti. Reikėtų pasidomėti, ką jūsų vaikas girdėdamas tokį prašymą jaučia.“



Vida Press

 

Kaip kalbėtis?


Dažnai nutinka taip, kad tėvai pernelyg įsijaučia kalbėdami su vaiku ir ima moralizuoti. Tas pasijaučia kaltas, susinervina, tačiau iš tokio pokalbio neišeina nieko gera. Kalbantis su vaiku svarbu jo nesmerkti, nekaltinti, vengti kelti toną, o pokalbis turi būti patariamojo pobūdžio, įkvepiantis vaikui stiprybės, pasitikėjimo savimi. Kalbant su vaiku pirmiausia reikėtų įsiklausyti, ką jis sako, pasidomėti, kaip jaučiasi tam tikroms aplinkybėms ir pasiūlyti keletą situacijos sprendimo būdų. Jei tik tėvai spręs, kaip ir su kuo jam bendrauti, gali pradėti nepasitikėti savimi. Su vaikais reikia kalbėti suprantamai. Kuo vaikas mažesnis, tuo trumpesni ir paprastesni pokalbiai turėtų būti, jei ilgai moralizuosite, jis paprasčiausiai pavargs ir nepadarys jokių išvadų. 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis