Vaikas bjauriai elgiasi: ko tikrai nereikėtų daryti tėvams tą akimirką

„Mano vaikas piktas, jis nuolat rėkia ir bjauriai elgiasi“, - ištarti šiuos žodžius išdrįsta ne visi tėvai.

Apie tai retai kada kalbama tėvų susibūrimuose. Kartais būna tiesiog pernelyg sudėtinga žodžiais apibūdinti vykstančius dalykus ir dėl jų užplūstančius jausmus. Nenorima, kad aplinkiniai neigiamai galvotų apie vaiką, kai jis ar ji ima trypti kojomis bei šaukti, kad nekenčia tėvų. Tėvai nutyli, nes nenori, kad žmonės pamanytų, kad jie nemyli ir nevertina savo vaiko, nes jis garsiai išreiškia savo skausmą ir sumišimą.


Tačiau su panašiomis problemomis susiduria tikrai nemažų tėvų. Vieni jų išdrįsta pasibelsti į psichologo kabinetą, kiti užsirašo ir grupinius kursus tėvams (kurių, beje, ir Lietuvoje šiuo metu galima rasti įvairiausių). Taigi, labai svarbu rasti aplinką, tinkamą kalbėti apie su vaikų auginimu susijusias problemas. Tokios diskusijos mažina tėvų izoliuotumo pojūtį ir paskatina daugiau kalbėti apie situacijas, kuriose atsiduriama.


Jūsų dėmesiui – 4 patarimai, ko tikrai nedaryti tą akimirką, kai jūsų vaiką užplūsta įniršis ir blogos emocijos.


Negilinkite konflikto


Kai vaikas ant jūsų rėkia, kyla pavojus jūsų autoritetui ir natūrali reakcija – valdžios reiškimas pakeltu tonu. Neilgai trukus tiek jūs, tiek vaikas jaučiatės tiesiog įsiutę ir nė vienas iš jūsų situacijos nekontroliuoja. Tėvai moka geriau valdyti savo emocijas, nes turi daugiau praktinės patirties. Geriausia, ką tokioje situacijoje galite padaryti, tai pasitelkti savikontrolę neprarasti savitvardos. Dabar ne laikas mesti iššūkį savo vaikui, nes taip tik dar labiau jį išbalansuosite, o tada tikėtis teigiamo rezultato nebeliks jokios vilties. Tiesiog palaukite, kol vaikas nusiramins.


Logika nepadės


Gali būti, kad pirmoji jūsų reakcija tokioje nemalonioje situacijoje, kai vaikas pratrūksta, - ne kelti balsą, o remtis logika ir ieškoti priežasčių. Tikėtina, kad darbo vietoje ar būnant su draugais atsiradus įtampai blaivus protas iš tikrųjų gali būti labai naudingas. Deja, vaikai negali sustabdyti iš jų besiveržiančių emocijų, jiems dar labai sudėtinga kontroliuoti save ar elgtis logiškai. Kai atsiduriama susierzinimo priepuolio ar įtūžio proveržio sūkuryje, tenka pasitelkti kitokius metodus, o svarbiausia – tiesiog būtina palaukti, kol vaikas nurims.


Nepasiduokite


Kita galima tėvų atsakomoji reakcija susidūrus su vaiko pykčiu – pasidavimas. Savaime suprantama, tokio pobūdžio situacijos išmuša iš vėžių, paralyžiuoja, tačiau tai jokiais būdais nereiškia, kad į tokį vaiko elgesį galima paprasčiausiai nereaguoti. Atžala labai greitai perpras palankias žaidimo taisykles ir sąmoningai provokuos tokius atvejus. Vaikas tiesiog įpras elgtis nemandagiai ir tokiu būdu reikalaus, kad išpildytumėte jo keliamus reikalavimus. Taigi jokiais būdais tokia atsakomoji reakcija negali būti vertinama kaip tinkama.


Nebauskite vaiko už emocijas


Visi kartais supykstame ir jaučiame poreikį atsidurti saugiame kamputyje, kur galime atgauti pusiausvyrą. Kai vaikas pratrūksta, pradeda rėkti ir atrodo sutrikęs, svarbu suvokti, kad negalima vaiko bausti už stiprias jo patiriamas emocijas. Jei vaikas jums trenkia ar jus pavadina negražiai, turi sulaukti atitinkamų pasekmių, apie kurias būtina pranešti vaikui nurimus. Vis tik tais atvejais, kai vaikas tik trinkteli savo kambario durimis ar trypia kojomis, priemonių imtis nebūtina. Nors jums gali kilti noras nubausti jį už nepagarbų elgesį, vaikas tokią bausmę suvoks kaip ženklą, kad emocijos yra blogas dalykas, už kurį yra baudžiama. Akivaizdu, kad jis neišmoks pamokos, kurią norite jam pateikti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis