Mama jaudinasi, ar vaikas pritaps ir jam bus gerai darželyje: pataria psichologė

Kai ateina laikas išleisti vaiką į darželį, tėvams kyla daug klausimų ir jaudulio. Nesvarbu, ar į lopšelį-darželį žingsniuos dvimetis, ar trimetis, ar keturmetis, tėvai klausia savęs: „Ar dabar iš tikrųjų yra laikas?", „Ar mano vaikas pripras?“, „Kas bus, jeigu vaikas ir mes nerasim bendros kalbos su pedagoge?“.

Ką svarbu žinoti tėvams apie vaiko pratinimą prie darželio, kaip susidoroti su kylančiu nerimu ir neapsunkinti vaiko adaptacijos, klausiame psichologės psichoterapeutės mokslų daktarės Linos Kalinauskienės.


Ar tokie atvejai, kai tėvai atiduodami vaiką į darželį labai jautriai reaguoja yra labiau taisyklė, o gal išimtis iš jos?


Būtų keista, jei tėvai visai nepatirtų nerimo, kai atiduoda vaiką į darželį, ypač pirmosiomis dienomis. Kuo vaikas jaunesnis, tuo nerimo daugiau. Stipriau nerimauti gali būti linkusios tos mamos, kurios pačios anksčiau yra patyrusios skaudžių išsiskyrimų.


Kaip pasiruošti prieš atiduodant vaiką į darželį? Kokius „namų darbus" atlikti?


Net jei pasiruošite, vis tiek nerimausite, tik nerimą labiau kontroliuosite. Jausmą geriau kontroliuoti sekasi tada, kai žmogus jį apmąsto. Išsiskyrimas su vaiku (palikimas darželyje) sužadina prisiminimus ir jausmus, kaip mama ar tėtis patys buvo palikti. Gal darželyje, gal pas senelius ar kitur, kai jautėsi nesaugūs ir ilgėjosi savo mamos. Toks seniai patirtas nerimas iškyla palikus vaiką darželyje. Vadinasi, pirmas patarimas – pagalvoti apie savo nerimą, pamėginti atskirti, kiek jis nuspalvintas senais jausmais, prisiminimais. Kitas patarimas – apmąstyti, dėl ko gi labiausiai neramu ir ką galima daryti. Reikėtų įvardyti sau, kas paties blogiausio gali nutikti darželyje – įvardijus pačius blogiausius dalykus taip pat galima sumažinti nerimą. Trečias patarimas - susipažinti su vaiką prižiūrinčiais asmenimis, pačiai užmegzti santykius, gal imsite jais pasitikėti.


Išsiskyrimo akimirką nerimo turėtų būti mažiau, jei mama ir vaikas sulauks momento, kol mažasis pats leis suprasti, kad mama jau gali išeiti, kad jis jau gerai jaučiasi darželyje, jam įdomu. Net ir tada mamai gali dilgtelėti širdį, kad palieka savo vaiką, lydėti mintis, kad šis jau paaugo, jau ne jos mažas kūdikis, gali gerai jaustis, kai gimdytojos nėra šalia. Išsiskirti būna liūdna.


Ar tiesa, kad jei mama abejos darželio nauda ir reikalingumu vaikui, nepasitikės personalu, visa tai jaus ir vaikas, taip bus sunkiau jam apsiprasti?


Maži vaikai kaip lakmuso popieriukai jaučia mamos nuotaikas ir nerimą. Dar kūdikiai žvilgčioja mamai į veidą, kad nuspręstų, ar, tarkim, saugu liesti naują nepažįstamą daiktą. Jie pasitiki mamos reakcija kaip svarbiu informacijos šaltiniu apie aplinką. Darželinio amžiaus vaikams mamos reakcija jau nėra tokia svarbi kaip kūdikiui, šie dažnai patys sprendžia, kaip elgtis. Jei mama naują aplinką suvokia kaip nedraugišką, galinčią kelti pavojų vaikui, tai gali trukdyti šiam užmegzti gerus santykius darželyje. Man atrodo, kad taip pasitaiko retai. Dauguma mamų supranta, kad darželyje vaikas patirs naujų santykių, išbandys naujų dalykų.


Ką patartumėte mamoms, kurios ruošiasi atiduoti vaiką į darželį ir dėl to nerimauja?


Pagalvoti, kad visi gyvenimo pokyčiai yra lydimi nerimo, net jei jie - tik į gera. Be to, nerimaujama dėl darželio paprastai neilgai, kartais tik keletą dienų.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis