Mama grįžta į darbą: ką verta žinoti apie savo teises?

(1)

Neretai pasitaiko atvejų, kad moteris po metų ar dvejų, grįžusi atgal į darbą, sąlygas randa anaiptol ne tokias, kokiomis darbavosi anksčiau. Ką vertėtų žinoti apie savo teises?

Iš mamos laiško: „Man atrodo, kad esu diskriminuojama. Neseniai po motinystės atostogų grįžau darban. Iš pradžių lyg ir viskas buvo gerai, buvau sugrąžinta į senas pareigas. Tačiau prieš mėnesį mane perkėlė į kitą skyrių. Bandžiau prieštarauti. Man buvo pasakyta: „Nenori, tai nedirbk.“ Negaliu imti ir mesti darbo, esu išsiskyrusi, viena pati auginu tris nepilnamečius vaikus, iš kurių du – mažamečiai. Beje, kolegė, su kuria anksčiau dirbome tą patį darbą ir ji taip pat grįžo iš motinystės atostogų, užima tas pačias pareigas. Mano atlygis nepasikeitė. To nepasakyčiau apie sąlygas – padaugėjo viršvalandžių, kartą per mėnesį privalau dirbti šeštadienį. Patarkite, kaip turėčiau elgtis?“


Konsultuoja advokatas Gediminas Pranevičius (advokatų profesinė bendrija „IP Forma“)


Koks darbdavio elgesys laikomas diskriminaciniu? Darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais lygias galimybes, jeigu jis dėl asmens amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų:


1. Taiko asmeniui mažiau (daugiau) palankias įsidarbinimo sąlygas.


2. Už tokį patį ar vienodos vertės darbą moka skirtingą darbo užmokestį.


3. Organizuodamas darbą, sukuria darbuotojui blogesnes (geresnes) darbo, kvalifikacijos ar profesinio mokymo, persikvalifikavimo, darbo patirties įgijimo sąlygas.


4. Skiria darbuotojui nuobaudą, keičia darbo pobūdį, perkelia į kitą darbą, pareigas, nutraukia darbo sutartį.


5. Persekioja darbuotoją, pateikusį skundą dėl diskriminacijos. Nesiima priemonių, kad darbuotojas būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių.


Šiuo atveju skaitytoja nurodo, kad darbdavys jos kolegei, dirbančiai analogišką darbą, sudaro geresnes darbo sąlygas, o jai pačiai atsirado darbas savaitgaliais, viršvalandžiai. Tokia padėtis gali būti laikoma darbdavio diskriminaciniu elgesiu, nes darbdavys privalo teikti vienodas lengvatas tos pačios kategorijos darbuotojams. Skaitytoja privalo žinoti, kad diskriminacijos darbe draudimas yra įtvirtintas ir Darbo kodekso 26 straipsnyje, todėl šią situaciją galima vertinti kaip darbo teisės pažeidimą.


Pakeisti darbo sąlygas ir pobūdį galima tik sutikus pačiam darbuotojui. LR Darbo kodeksas numato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.


Šiuo atveju darbuotojas gali nesutikti, kad būtų keičiamos jo darbo sąlygos, kurios realiai yra bloginamos. Darbdavys tokiu atveju įprastai turi galimybę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, tačiau šiuo atveju skaitytoja viena augina vaiką iki trejų metų ir LR Darbo kodeksas draudžia darbdaviui nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva.


Taip pat pabrėžtina, kad darbdavys neturėjo teisės be skaitytojos, kuri viena augina nepilnamečius vaikus, sutikimo paskirti jai dirbti viršvalandžius, taip pat dirbti poilsio ar švenčių dienomis.


Dėl darbo teisės pažeidimų rekomenduočiau kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba Darbo ginčų komisiją. Dėl paties diskriminacijos fakto galima kreiptis į Lygių galimybių kontrolierių.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kas pagal Darbo kodeksą priklauso vaikus auginantiems tėvams


Mamadieniai ir tėvadieniai kiekvienam


Auginantiems du vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų priklauso 1 mamadienis/tėvadienis per mėnesį. Tėvams, kurie augina tris ir daugiau vaikų iki 12 metų priklauso dvi laisvos dienos per mėnesį.


Pusė laisvos dienos per rugsėjo 1-osios šventę


Jeigu tėtis ar mama neturi teisės pasinaudoti mamadieniu ir tėvadieniu, bet augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programą, rugsėjo pirmąją dieną gali pasinaudoti teise turėti pusė laisvos dienos.


25 dienos atostogų (arba 30, jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę)


Šia lengvata gali pasinaudoti darbuotojas, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.


Pirmenybė išeiti kasmetinių atostogų


Šią pirmenybę turi nėščios darbuotojos arba darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, taip pat darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Taip pat darbuotojams, auginantiems du ir daugiau vaikų.


Galimybė bent 1/5 darbo dirbti nuotoliniu būdu


Darbdaviui tai yra privaloma, kai to paprašo:


- nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris;

- darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų;

- darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų.


Draudimas atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės


Tai taikoma tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų.


Ilgesni įspėjimo terminai atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės


6 savaitės, jei dirbo trumpiau kaip 1 metus.

3 mėnesiai, jei dirbo ilgiau kaip 1 metus.

Taikoma darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.


Teisė pasirinkti pamainą


Kai dirbama pamainomis taikant suminę darbo laiko apskaitą, vaiką iki 3 metų auginantys darbuotojai turi teisę pasirinkti pamainą. Darbuotojas, auginantis vaiką iki 7 metų, pasirinkti pamainą gali pagal galimybę.


Darbo vietos saugojimas 3 metus


Vaiko sulaukęs darbuotojas vaikui prižiūrėti gali išeiti vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks 3 metai. Iš jų 1 arba 2 metai apmokami kompensuojant dalį netekto darbo užmokesčio.


Neapmokamos atostogos


Darbdavys privalo suteikti nemokamų atostogų, jei to prašo:


- darbuotojas, auginantis vaiką iki 14 metų.

- darbuotojas, auginantis vaiką iki 18 metų.

- darbuotojas, kurio antroji pusė yra nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogose.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis