Nematoma grožio ranka

Neseniai tapusioms mamoms, atrodo, vos ne šventvagystė galvoti apie savo grožį, juk viskas – tik vaikeliui. Kaip būti gražesnėms, jaunesnės ir mažiau pavargusioms?

 


Konsultuoja „Vitkus Clinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja m. dr. Giedrė Stundžaitė–Baršauskienė


Vieni keiksnoja plastikos chirurgus, kiti perlenkia lazdą, kai susileisti kokią botulino injekciją pasidaro tokia pati procedūra, kaip ir kasdien išsivalyti dantis, kur tas aukso vidurys?


Pati moteris turi nuspręsti, ar jai to reikia ir kiek reikia. Kai tu žiūri į veidrodį ir tave vis kas nors erzina, kai sau vis sakai: „Būčiau visai nieko, jeigu ne ta pykčio raukšlė ar tos siauros lūpos.“ Kiekviena turime kokią smulkmenėlę, kuri nervina. Mes kitų žmonių taip neanalizuojame, kaip analizuojame pačios save, užkliūva kokia nors veido smulkmena, tik ją matai nuotraukose, tik ją matai veidrodyje, o dar, neduokdie, kokia draugė pasako pastabą ir tu pradedi gyventi tik tuo. Tai yra tas laikas, kai reikėtų nueiti ir pasišnekėti su plastikos specialistu.

 

Ką jis paprastai pasako?


„Kas jus čia atvedė?“ Labai dažnai moterys prašo: „Jūs, daktare, pažiūrėkite ir pasakykite, ką man geriau padaryti.“ Geras specialistas niekada nesakys, ką jau tokio čia reikėtų padaryti. Moteris pasiguodžia, kas nepatinka, ir tik tada prasideda diskusija, kaip tą galima pataisyti. Anksčiau, kai tik prasidėjo plastinės chirurgijos era, buvo manoma, kad gražus veidas – be raukšlių, dabar taip niekas nebesako. Tarp profesionalų atsirado net tokių sąvokų – „patrauklios“ raukšlės ir „nepatrauklios“ raukšlės. Juoko raukšlės yra patrauklios, o pykčio – ne, nes susiraukęs žmogus niekada nebus patrauklus. Kai žmogus nuolat šypsosi ir dėl to „susimeta“ viena kita raukšlelė – gan žavu.

 

Galima sakyti, kad visiškai „išlyginti“ veidai – nemadinga?


Pažiūrėkite į savo paauglystės ar ankstyvos jaunystės nuotraukas. Jūsų veidas gražus – lygus, apvalus, bet patrauklesnis jis tampa metams tik bėgant, atsiranda veido struktūra, matyti patirtis ar išmintis. Manau, moteriai svarbu atrodyti nepavargusiai, galbūt keleriais metais jaunesnei, bet toli gražu – ne juokingai. Norėtųsi žiūrėti į moterį, suprasti, kad ji atrodo labai gerai, bet kodėl, visiškai nežinia, t. y. plastikos chirurgo rankos tikrai neturėtų matytis. Mano pačios tokia filosofija, tą norėčiau įskiepyti ir savo pacientėms, tačiau ne visada tai pavyksta, nes plastikos chirurgas – tik patariamasis balsas.


Grožio samprata


Be jokios abejonės, ji labai plati, vienai tautai labai graži didelė nosis, kitai – riesta mažytė. Tarkime, azijiečiai labai norėtų turėti siaurą mažą nosytę ir dideles akis. Kartais tai, kas moterį nervina ir atrodo baisiai negražu, kitam kaip tik atrodys nepaprastai žavinga.


Visada kyla tokia dilema – „daryti“ grožį pagal save ar pagal pacientę. Sakau „pacientę“, nes vis dėlto didžioji dalis ir yra moterys, vyrai sudaro vieną trečdalį besikreipiančiųjų. Kažkur perskaičiau mintį, kad šiuolaikinė moteris turi būti nuostabi mama ir puiki darbuoja – ir dar atrodyti taip, tarsi ji neaugintų vaikų, nepatirtų bemiegių naktų ir nepluštų darbe.

 

Galima taip sakyti, kad moteris į plastikos chirurgus verčia kreiptis aplinkinių nuomonė?


Šiuo klausimu esu kategoriška: tikrai pas mus nereikia kreiptis dėl kitų, o tik dėl savęs! Niekas mūsų nemylės, jei mes nemylėsime savęs pačios. Kai ateina ta akimirka, kai tau pačiai jau nebegerai, kad nori ką nors keisti, tik tada reikėtų ateiti pasikalbėti su plastikos specialistu, tikrai ne todėl, kad nori įtikti vyrui, draugei ar darbdaviui. Paprastai kalbant, randama būdų, kaip ir ką pakeisti. Pasitaiko atvejų, kai, tarkime, aš pati pasakau, kad nieko nedarysiu. Taip nutinka, kai matau, kad tai moteriai tikrai dar nieko nereikia, ji ir taip labai graži. Raukšlių profilaktikai yra paprastesnių būdų, kad ir kaip banaliai skambėtų, viskam ateina laikas, o kartais tas laikas dar būna neatėjęs. Mūsų procedūras – ir injekcijas, ir operacijas galima pavadinti sunkiąja artilerija. Prieš tai turėtų būti tinkamai parinktos kosmetinės priemonės ir poilsis.

 

Negi kremai tokie visagaliai?


Esu diskutavusi su vienu vyru, beje, kuris nesuprato, kam tie kremai, jeigu gali pasidaryti operaciją ir rezultatas matyti iš karto. Deja, tam, kad oda nevystų, nedžiūtų, net ir po procedūrų ją reikia lepinti – drėkinti, maitinti, šveisti. Plastinė chirurgija ir kosmetika – tarsi dvi obuolio pusės. Net ir patempus veidą naivu būtų tikėtis, kad jums iš viso nebereikės kremų. Tiesa tokia, kad kremai stebuklų nedaro, nėra tokio ypatingo, kuris tik pasitepus atjaunintų dešimčia metų, bet mūsų odai išorės pagalbos labai reikia.

 

Ne taip jau retai, susilaukusios vaikų, moterys save tarsi užmiršta, dabar jos – tik mamos, visą save atiduodančios vaikui.


Tiesa, kad vaikui reikia labai daug, tam ir mama, kad save atiduotų vaikui, tačiau galiu pasikartoti, kad jeigu mes nemylime pačios savęs, tai mūsų niekas nemylės. Net jūsų vaikams daug smagiau, kai jūs gražiai atrodote. Mano vaikai pastebi viską – gražiai sušukuotus plaukus, nulakuotus nagus, švytintį veidą, jie dar ir pasako, jei mama atrodo nekaip. Mano mažiukas sūnus, pavyzdžiui, labai atidus tokioms smulkmenoms. (juokiasi)

 

Maitinančioms mamoms turbūt reikėtų pamiršti grožio injekcijas?


Taip, kol moteris atlieka savo svarbiausią motinystės misiją, plastikos chirurgai su jomis nelabai draugauja. Maitinančiai mamai, jeigu labai reikia, galima atlikti biorevitalizaciją – suleisti hialurono. Įrodyta, kad jis negali būti žalingas kūdikiui. Nustojusios maitinti moters organizme labai daug kas pasikeičia – ima sausėti oda, lūžinėti nagai, skilinėti plaukai, nes išnaudoti kūno ištekliai, o dar nemigo naktys mamai grožio tikrai neprideda. Tokiai moteriai grožio injekcijos gali padėti atrodyti ne tokiai pavargusiai.

 

Kokios tos grožio injekcijos?


Hialurono ir botulino toksino injekcijos, jei gilios mimikos raukšlės, bei įvairiausios mezoterapijos procedūros – įvairūs kokteiliai – hialurono, stangrinančių medžiagų ir vitaminų. Botulino injekcijos griežtai draudžiamos tiek nėščiosioms, tiek maitinančiosioms. Dėl hialurono poveikio yra įvairiausių nuomonių, tarkime, maitinanti mama po jų gali labiau išburkti. Mano rekomendacija – visas procedūras atlikti tik tada, kai jau baigsite žindyti. Mezoterapijos procedūros taip pat galimos, tik reikėtų žiūrėti kokteilių sudėtį, kad kokių vitaminų nebūtų per daug, kad vaikelio neišbertų ir pan.

 

Pasakykite, ar kai kokia nors žvaigždė po kelių savaičių praėjus gimdymui viešumoje pasirodo plokščiu pilvuku, tai – plastikos chirurgų darbas?


Plastikos chirurgai – ne visagaliai, gera figūra po gimdymo dažniausiai – pačios moters pastangų rezultatas. Greičiausiai tai lemia genetika, taisyklinga mityba per nėštumą ir sportas. Kiekviena moteris skirtinga, vienoms atsiranda strijų, kitoms – ne, vienoms oda greitai susitraukia, o kitos kankinasi sporto salėje, o kartais tenka kreiptis ir į plastikos chirurgus, ypač kai po gimdymo išsitampo vadinamoji baltoji pilvo linija. Neseniai pagimdžiusi moteris, kad ir koks jos statusas, finansinės galimybės, ir yra pagimdžiusi moteris, kuriai reikia šiek tiek luktelėti – nuo 3 mėn. iki 1 m. Visos operacijos yra daromos tada, kai mama nustoja maitinti, paskui turėtų praeiti bent jau trys mėnesiai, o geriausiai – pusė metų. Tuomet jau specialistai mato, kokia tikroji padėtis, ar jau metas įsikišti, ar dar pačiai teks įdėti pastangų, tarkime, numesti svorio, pasportuoti.

 

Kai kurios tarsi ir „užsėda“ ant tų grožio adatų.


Ir aš taip kartais pajuokauju, iš tiesų fizinės priklausomybės, kitaip nei psichotropinės medžiagos, nėra. Kartais moterys klausia, o kas bus, jeigu aš vieną kartą pasidarysiu kokią injekciją ir daugiau nebedarysiu? Toji raukšlė nebegilės. Kai botulino ar hialurono poveikis pasibaigs, raukšlė grįš į tokią pačią padėtį, kokia buvo prieš injekciją, tikrai nebus gilesnė ar didesnė. Jeigu mums patinka rezultatas, mes jį kartojame, juk einame kirptis plaukų, darytis manikiūro – ir tai darome nuolat.

 

Nagai ir plaukai juk tie patys, o sutvarkius vieną raukšlę staiga užsinorima, kad dingtų ar bent jau sumažėtų vis kita?


Taip irgi nutinka, kai dingsta viena raukšlė, gali pradėti erzinti kita. Tarkime, hialurono injekcijos rezultatai išlieka iki pusantrų, botulino toksino – iki pusės metų. Su mimikos raukšlėmis gali nutikti toks dalykas, kad ten, kur, tarkime, suleista botulino toksino injekcija, tiesiog atpranti raukytis, gyventi be to veido judesio arba išmoksti jį kontroliuoti. Labai svarbu kalbėtis su specialistu, ar jūsų noras tikrai pagražins jūsų veidą, kartais tenka ir atkalbėti, pavyzdžiui, jei veidas labai apvalus, o moteris nori išnaikinti nosies lūpų raukšles, veidas gali pasidaryti be jokios išraiškos, apvalainas, ir tiek. Kai specialistas paaiškina visus „už“ ir „prieš“, paprastai pacientas supranta.

 

Apie botulino toksino injekcijas sklando pačių baisiausių gandų – nuo suparalyžiuoto ir perkreipto veido iki Alzhaimerio ligos ateityje.


Dažnai dalyvaudavau pasauliniuose kongresuose, į kuriuos suvažiuoja ne tik plastikos chirurgai, bet ir neurologai, urologai bei kiti specialistai, ir galiu pasakyti, kad tam tikrų medžiagų plastikos chirurgijoje atsiranda ir išnyksta, o botulino toksinas taikomas vis drąsiau, nes tai – vaistas, kuris gydo. Tinkamai suleistas, jis nieko blogo žmogui nepadaro – „nenuteka“ į smegenis ir neišlygina jų raukšlių, neveikia kaip kontraceptikai ir pan. Jungtinėje Karalystėje botulino injekcijos migrenai gydyti yra kompensuojamos ligonių kasų. Tokioje šalyje, kurioje mokslinių tyrimų atliekama tiek, kad mes tik galime pavydėti, botulino nebijoma, o pas mus jis apipinamas keisčiausiais mitais. Botulino toksinas – baltyminė medžiaga, kurią organizmas suskaido iki smulkiausių dalelyčių – amino rūgščių ir išnešioja be jokios žalos.

 

Kai padauginama


Labiausiai žmonės pateikia nepavykusius kokios nors užsienio žvaigždės pavyzdį. Kad taip nutiktų, reikia labai didelio įdirbio, per vieną ar kelis kartus nuo grožio injekcijų ir net operacijų taip tikrai nenutiks. Daugelis tų žvaigždžių uždirba didžiulius pinigus kaip tik iš savo išorės ir į tai labai daug investuoja, bet ne visada vykusiai. Kartais ir padauginama, ir persistengiama.

 

Ar yra amžiaus riba, kada jau patartina kreiptis į plastikos chirurgus?


Vienų mimikos raumenys yra labai arti odos, kitų – giliau, vieniems raukšlių atsiras greičiau, kitiems – vėliau. Vienų oda plonesnė, kitų – storesnė. Tai lemia genetika, gyvenimo būdas ir kt. Jeigu moters svoris daugmaž stabilus – staiga nekyla ir nekrinta, veido oda bus lygesnė ir gražesnė kaip ir viso kūno. Kiekvienai skirtingai.

 

Bet tos „pripūstos“ lūpos, ryškūs skruostikauliai negi gražu?


Matomi tik nelabai vykę atvejai. Arba matote tas, kurios nori, kad jų operacijos būtų matyti, nes tai savitas savo statuso įtvirtinimas – „Turiu pinigų, galiu sau tą leisti“, tokioms net neįdomu pasigražinti tarsi nematomai. Lietuvėms paprastai priimtinesnis prancūziškasis grožio supratimas, kai atrodai labai gerai, bet grožio chirurgo rankos nematyti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis