Gan natūralu, kad nestiprus nemalonus burnos kvapas jaučiamas ryte, ką tik pabudus. Naktį visi organizmo procesai sulėtėja, taip pat ir seilių liaukų, turinčių antibakterinį poveikį, veikla. Rezultatas? Mažiau seilių, labiau džiūsta burna, daugiau blogųjų bakterijų joje, kurios ir gamina prastą kvapą. Bet taip nutinka ir dėl kvėpavimo organų ligos ar virškinamojo trakto bėdos.
Sloga – rimta liga
Tiek ji, o ypač užsitęsusi ar jau komplikavusis į sinusitą, tiek lėtinė bei ūmi angina ar adenoidų uždegimas lemia tai, kad kvėpavimo takuose susikuria palanki terpė daugintis bakterijoms, gamintis gleivėms, pūliams. Ši priežastis paprastai dažnesnė vyresniems, darželį jau lankantiems vaikams. Dėl kvėpavimo organų ligų atsiradęs nemalonus burnos kvapas paprastai būna neįkyrus, juntamas tik iš labai arti. Pats vaikas dažniausiai jo net nejunta, o tėvai kvapą pastebi po nakties miego, kai ypač gaminasi gleivės, „užsikemša“ nosis ir mažylis yra priverstas kvėpuoti per burną. Išvalius nosytę nemalonaus kvapo paprastai nebelieka.
Pagalba vaikui
Labai svarbu į kvėpavimo organų ligas nepažiūrėti pro pirštus ir jas tinkamai gydyti, mat net iš pirmo žvilgsnio paprasčiausia sloga gali komplikuotis į lėtinę, taip pat į sinusitą, gerklės, ausų uždegimus, bronchitą, laringitą ir t. t. Būtina reguliariai valyti nosį, rekomenduojama įtrinti vaiko krūtinėlę bei padukus aliejais ar specialiais tepalais su eukaliptų, arbatmedžių, mentolio ar kitomis veikliosiomis medžiagomis, kurioms mažylis nealergiškas. Naudingos yra ir druskų vonelės kojoms, inhaliacijos. Labai svarbu sergant gerti kuo daugiau šiltų skysčių, kad iš organizmo kuo greičiau išsiplautų virusai, taip pat patariama kuo dažniau vėdinti kambarius. Jei mažylis nuolat serga, pravartu pagalvoti, kaip būtų galima pastiprinti jo imunitetą. Beje, tėvams derėtų atminti, kad dėl niekaip nesibaigiančios slogos vaikai paprastai būna dirglesni, mažiau valgo, jiems sunku susikaupti, dėl to gali prasčiau sektis darželyje ar mokykloje.
„Kylantis“ maistas
Nemalonų burnos kvapą lemianti virškinamojo trakto bėda, gastroezofaginis refliuksas, būdingas daugeliui mažylių, mat vaiko stemplė fiziologiškai yra gan trumpa, jos raumenų raukas ties skrandžiu dažniausiai nėra iki galo susiformavęs, tad neužsiveria tiek, kiek reikėtų. Rezultatas? Maistas iš skrandžio keliauja atgal į stemplę ir ten pabuvęs pradeda „kvepėti“. Ši bėda pasitaiko ir kūdikiams, tačiau gera žinia yra ta, kad ji išaugama – vaikui augant stemplė ilgėja, raukas užsidaro. Žinoma, jis neužsiveria aklinai, nes ir mes, suaugusieji, neretai skundžiamės, kad vargina rėmuo. Tai absoliučiai normalu. Tiesa, kartais gastroezofaginis refliuksas išsivysto į gastroezofaginio refliukso ligą (rėmuo vargina nuolat, būtinas specialus gydymas), todėl visada geriau pasitarti su specialistu. Virškinamojo trakto bėdų paskatintas nemalonus burnos kvapas paprastai būna aštresnis, rūgštokas, jaučiamas nuolat, ne tik po miego.
Pagalba vaikui
Labai svarbu sureguliuoti ar pakeisti jo mitybos įpročius: neduoti valgyti prieš miegą (paskutinis valgymas rekomenduojamas iki miego likus 2-3 val.), taip pat pasiūlyti sveikesnių ir „lengvesnių“ produktų. Kartais vaikui prireikia vartoti skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų, nes skrandžio ir stemplės pH skiriasi, tad nuolat į stemplę iš skrandžio patenkantis, skrandžio rūgščių jau paveiktas maistas ilgainiui gali sukelti stemplės uždegimą. Tėvams derėtų atminti, kad sunkiausiai ir ilgiausiai virškinamas riebus, paskui baltyminis maistas. Lengviausiai – angliavandenių gausūs, ląstelienos turintys produktai. Ne veltui vakarienei mitybos specialistai pataria rinktis įvairių grūdų košes. Jei vaikas labai valgus ir vakare zyzia bei prašo valgyti, reikėtų ieškoti aukso viduriuko – prieš miegą siūlomi užkandžiai turėtų būti lengvi: duoniukai, trapučiai, koks nors vaisius, indelis jogurto.
KITOS NEMALONAUS KVAPO PRIEŽASTYS
- SVETIMKŪNIS NOSYJE. Kokio nors smulkaus, mažylio į nosies landą įsikišto daiktelio tėvai gali ir nepastebėti, jo kartais nejunta nė jis pats. Tačiau svetimkūnis trikdo įprastai kvėpuoti, „traukia“ infekcijas, skatina uždegiminius procesus, dėl to gaminasi daugiau gleivių, nosis „užsikemša“, vaikas kvėpuoja per burną.
- ĖDUONIS IR NETINKAMA BURNOS HIGIENA. Net jei ir neskauda dantukų, bent kartą per metus vaiką patariama nuvesti pas odontologą, kad šis apžiūrėtų, ar nėra ėduonies, ar nesusidėvėjo jau sugydytų dantukų plombos. Pažeisti dantys tampa puikia bakterijų veisykla, kurių iš ten patiems neįmanoma pašalinti, ypač tada, jei vaiko dantukai yra valomi paskubomis arba jis dar nėra įgudęs tinkamai naudotis dantų šepetėliu, per trumpai juos valo. Verta mažylį išmokyti naudotis tarpdančių siūlu, nuo liežuvio nuvalyti apnašas.
- SKYSČIŲ TRŪKUMAS. Vyresnis nei pusantrų metų amžiaus vaikas per dieną turėtų išgerti apie 1,5 l skysčių. Tinkamiausias – paprasčiausias švarus vanduo.
- KARŠČIAVIMAS, VĖMIMAS AR VIDURIAVIMAS. Šie negalavimai sutrikdo viso organizmo veiklą, mat šiam pradeda trūkti skysčių. Vaikui būtina kuo daugiau gerti.
- VARTOJAMI ANTIBIOTIKAI. Jų pavartojus iš burnos taip pat gali sklisti nemalonus kvapas, mat antibiotikai organizme pakeičia gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą. Norint juos atkurti, vaikui geriant antibiotikus būtina duoti produktų, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų (tinka jogurtas, kefyras) arba specialių preparatų.
- TAM TIKRI NEGALAVIMAI. Cukraligės, įgimtų kvėpavimo takų, plaučių ar virškinamojo trakto ligų, vienas alergijos požymių – nemalonus kvapas iš burnos.
