Kuo ypatingas vaikų skausmas?

Skausmo įvertinimas yra gana sudėtingas. Dar nėra sukurta tokios įrangos, kuri sugebėtų parodyti skausmo stiprumą, tikslią jo lokaciją ar plitimą į kitas sritis. Tai labai individualus, savitas pojūtis, nes kiekvienas žmogus patiria viską unikaliai. Skausmo suvokimas priklauso nuo daugelio dalykų:

·    Asmenybės tipo ir savybių;

·    Ankstesnių skausmingų potyrių;

·    Jau turimų nuostatų;

·    Netgi nuo aplinkinių požiūrio;

·   Ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, manoma, kad moterys gali iškęsti stipresnį skausmą nei vyrai, nes joms duota gimdyti. Vis dėlto ir pačios moterys skausmui jautrios labai skirtingai. Ankstesnis skausmingas gimdymas gali sukelti daug baimių, todėl kitas kartas gali būti skausmingesnis būtent dėl išankstinio nusistatymo ir įsitempimo.

Vaikų skausmo įvertinimas dar sudėtingesnis, nes šiuo atveju atsiranda bendravimo barjeras. Mažulyčiai dar nemoka net parodyti skaudamos vietos, o ką kalbėti apie skausmo apibūdinimą... Su paaugusiais vaikais šiek tiek lengviau, nes jie jau moka kalbėti. Bet net ir tokiu atveju jie gali nesugebėti tinkamai paaiškinti, kaip ir kur skauda. Dėl to naudojamos įvairios skausmo skalės, pavyzdžiui, su nupieštais veidukais. Skausmą patiriantis vaikas turėtų pasirinkti jo pojūčius labiausiai atspindinčią emociją. Tai padeda sveikatos priežiūros specialistui įvertinti problemos mastą.

Kodėl būtina gydyti vaikų skausmą?

Į vaikų skausmą negalima numoti ranka, nes:

·      Tai gali būti ženklas, kad vaikui reikia rimtos medicininės pagalbos. Ypatingai suklusti reikėtų tuomet, kai kartu su skausmu pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, pykinimas, vėmimas, svaigulys, orientacijos praradimas, vangumas, karščiavimas ir t.t.; arba pastebima traumos ir sužeidimų ženklų.

·      Nuomonė, kad vaikams skauda mažiau, yra klaidinga. Manoma, kad jie gali patirti netgi stipresnį skausmą dėl dar nesubrendusių nervinių skaidulų. Kai kurios jos padengtos žymiai plonesniu mielino sluoksniu, o kitos iš viso jo neturi. Todėl skausmas dėl to gali būti ne tik stipresnis, bet ir labiau išplitęs.

·      Tinkamai negydomas ūminis skausmas gali tapti lėtiniu, o šio tipo skausmo gydymas kur kas sudėtingesnis. Be to, lėtinis skausmas gali rimtai trukdyti vaiko gyvenimo kokybei. Dėl lėtinio skausmo gali sutrikti jo miego ritmas, susilpnėti mokymosi galimybės, pakrikti socialiniai ryšiai ir bendra vaiko psichologinė būsena.

·      Ūminio skausmo pojūtis vaikui gali suteikti kur kas daugiau žalos, nei teisingai ir tik trumpą laiką vartojami vaistiniai preparatai nuo skausmo. Jų nereikėtų bijoti – pagal sveikatos priežiūros specialistų nurodymus vartojami skausmą mažinantys vaistiniai preparatai žalos padaryti neturėtų. Dažniausiai ūminis vaikų skausmas malšinamas paracetamoliu arba ibuprofenu (pavyzdžiui, Ibustar geriamąja suspensija). Ibuprofenas už paracetamolį pranašesnis savo priešuždegiminiu poveikiu, kurio acetaminofenas (paracetamolis) tiesiog neturi. Žinoma, dėl bet kokių vaistų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

·      Jei vaikas skundžiasi skausmu, o biologinės priežasties neaptinkama, tai nereiškia, kad problemos nėra. Skausmą būtina gydyti kitais metodais, pavyzdžiui, padėti vaikui jį valdyti, ieškoti įvairių terapijų ir dėmesio nukreipimo būdų, išmokti atpažinti tam tikras emocijas ir t.t. Tad ir ūminį, ir lėtinį skausmus gydyti būtina – nesvarbu, ar tai vaikas, ar suaugusysis, ar skausmas turi biologinę priežastį, ar jis susijęs su psichogeniniais veiksniais.