Vienas iš nedaugelio aspektų kalbai vystyti, tai be jokios abejonės bendravimas. Tėveliams rūpi dažniausiai tiktai elementarūs vystymosi klausimai kurie tenkina vaikų poreikius:
- Valgei?
- Žaidei?
- Kaip sekėsi?
Dialogas tarp tėvų ir vaikų dažniausiai būna konkretus, aiškus ir trumpas. Turbūt nelabai adekvačiai nuskambėtų dainingas posmas klausiant ar domintis praleista diena ar koks ketureilis, tačiau tai tikrai nebūtų blogas pasirinkimas. Išdainuot situaciją ar sprendimą, iš kelių žodžių sukurti eilėraštuką ar tiesiog, pažaisti žodžiais būtų smagi kalbos pamokėlė.
Laukas, saulė ar dangus.
Kelias, pieva ir lietus.
Suolas, stalas ir kėdė.
Žodis, ratas ir raidė.
Traukinys ar lagaminas,
Draugas, tėtis ar kaimynas.
Kriaušė, obuolys, arbūzas.
Kamuolys ir vartai- gūzas.
Visada pabrėžiame- einate- kalbėkitės, vakare- skaitykit, dainuokit. Keliaujat- stebėkit, aptarkit. Poilsiaujat- tyrinėkit ir atraskit.
Ir tai turi daryti tėveliai ir vaikai. Neturi nutilti čiauškėjimas, kalbėjimas, klausinėjimas ir domėjimasis. Tai turi vykti visada- paprastomis savaitės dienomis, savaitgaliais, kelionėse, šaltais žiemos vakarais.
Viena iš paprasčiausių išeičių- klausti: (kas tai?)
Jeigu lyja- tai lietus
Jeigu šviečia-saulė.
Jeigu auga – augalai
Jeigu kalba-žmonės.
Jei tvartely- gyvuliai
Džiunglėse- beždžionės.
Kalbos plėtojimas vienas iš svarbiausių pamatų ateičiai, kada vaikai rašys rašinėlius, rašinius, temas, laiškus.
Žaidžiame kalbą ir galime apibendrinti:
Ridenu aš- (atspėti bando vaikas) kamuoliuką.
Graužia dar kažkas kauliuką (šuo)
Pievoje mekena me (avis)
Suka lizdą medyje (paukščiukas)
Su daug lapų ir raidžių (knyga)
Užsimerkiu- ką girdžiu? (čia priklausomai nuo situacijos- laikrodžio tiksėjimą, įjungtą televizorių, važiuojančias mašinas ir t.t.)
Sudominti ir pratinti kūrybiškai žiūrėti į kalbos vystymąsi būdų galima rasti įvairiausių. Tačiau vienas iš smagesnių- tai dainavimas. Dainuoti galima išmoktą dainelę, galima kurti iš karto (taip dar smagiau), galima dainuoti viską:
Oi, išaušo šiandien rytas.
O mankšta dar nedaryta.
Ir nevalgyta dar košė
Kas ją valgyt pasiruošęs?
Kas ją virė? Ką įdėjo?
Ir išvirus kaip išėjo?
Kasdienybės dainavimas vienas iš smagiausių užsiėmimų vaikams, ypač jeigu paįvairinamas linksmomis detalėmis- imitavimu, pavaizdavimu, pamėgdžiojimu. Taip žaidžiant (bent jau retkarčiais) vaikas įpras į kasdieninę situaciją žvelgti kūrybiškiau. Tuo pačiu vystysis muzikinis lavinimas, atsiras daugiau žodžių, įpras pritaikyti tam tikrus imitavimo judesius, pradės vaidinti situacijas pagražindami savos kūrybos dainavimu.
Skanią košę verdu aš
Paraugaus ją ir supras.
Kad virėja ne prasta
Pienas, cukrus ir druska.
Dar uogienės aviečių
Paragaut visus kviečiu.
Kasdieninis –darbinis procesas, kuriame vaikas gali žaisti nuobodokai, gali ir smagiai kūrybiškai kartu lavinant visas kompetencijas.
Nieko naujo neatrasim, bet pakeistas požiūris tikrai su laiku duos puikų rezultatą ir išmokys vaiką net ir sunkesnėse gyvenimiškose situacijose nepasimesti ir greičiau rasti išeitį (imituojant, apdainuojant ir apšnekant kasdienines situacijas, mokomasi pozityvaus požiūrio, plečiama pasaulėžiūra, išsiaiškinami įvairūs reiškiniai ir kylantys klausimai, neaiškūs žodžiai).
Lyja sau smarkus lietus,
Pažiūrėkim, kas čia bus.
Dunda ar toli griaustinis?
Žybsi žaibas nuolatos,
Bet toli jau gal šviesėja
Lauksim škvalo pabaigos.
Įprastas dainavimas, niūniavimas ar žodžių derinimas, ieškojimas smagių apkalbėjimų įvairiuose situacijose vaikams kaip žaidimas, kuris vėliau tampa įpročiu. Kadangi ir vaikams paaugus, jų bendravimas daugumoje dažniausiai apsiriboja žinutėmis socialiniuose tinkluose, trumpais susitarimais telefone, informacijos apsikeitimu gmailuose ar kituose socialiniuose tinkluose, tai labai atsiliepia vėliau mokantis ar studijuojant, kai reikia rašyti įvairius kūrybinius darbus. Todėl, kol su jais dar galima žaisti, reikia išnaudoti visas galimybes ir skatinti vaikus kuo daugiau domėtis ir plėtoti rišliąją kalbą.
