Švietimo skyriaus vadovai, mokyklų vadovai, pavaduotojai, mokytojų metodinių grupių vadovai bei švietimo pažangos planų rengėjai rinkosi į Kauno BLC verslo lyderių centrą, kuriame išgirdo ne tik gausybę vertingų pranešimų, bet galėjo ir praktiškai išbandyti lyderystės metodus organizuotose dirbtuvėse.

„TŪM programos veiklos reikalauja daug veikimo, įsitraukimo, diskusijų ir sutarimo – be lyderių neįmanoma to padaryti. Lyderystės veikiant sritis stiprina vienų ar kitų žmonių įtaką, kad jie paskui save vestų žmones“, – pasakoja viena iš programos eksperčių ir renginio organizatorių Rita Patalavičienė.

Renginyje dalyviai galėjo susipažinti su naujais įrankiais bei pažvelgti kitu kampu į jau pažįstamus. Teorinės dalies metu buvo trumpai pristatyti lyderystės metodai ir įrankiai, supažindinant su jų verte bei galimu pritaikomumu.

Čia įdomius pranešimus skaitė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo ir akademinio personalo prorektorė, profesorė Vita Akstinaitė, mentorystės temų ekspertas Tomas Alksnis, socialinių mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto profesorė Aistė Dromantaitė, Vilniaus universiteto lektorė, tyrėja, neformaliojo ugdymo ekspertė Justina Garbauskaitė-Jakimovska, Vytauto Didžiojo universiteto edukologijos mokslų doktorantė bei dėstytoja-asistentė Monika Kelpšienė, renginių „Fail Nights“ organizatorė Simona Laiconaitė ir komunikacijos specialistė, rašytoja, laidų vedėja Viktorija Urbonaitė.

Vėliau vykusiose dirbtuvėse renginio dalyviai galėjo išbandyti keturių metodų – ugdomojo vadovavimo, grįžtamojo ryšio, klaidų kultūros, istorijų pasakojimo – veikimą praktikoje, nagrinėjant konkrečius jiems aktualius pavyzdžius iš darbo praktikos. Kiekvieną įrankį ar metodą pristatė tų sričių ekspertai ir praktikai.

„Švietime siekiama vis dažniau taikyti patirtinio ugdymo metodą bei stiprinti mokinių mokėjimo mokytis kompetenciją. O kaip mokyklų darbuotojai? Dažnai girdime, kad jiems organizuojami mokymai yra teorinio pobūdžio, trūksta praktinio teorinių žinių pritaikomumo, tad dirbtuvėmis stengiamės ištaisyti šią spragą“, –sako R. Patalavičienė, pridūrusi, kad po renginio girdėjo tik geriausius atsiliepimus ir pranešimų, praktinės dalies atneštą naudą.

Švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ tikslas – mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(-si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje. Šia programa siekiame, kad kiekvienas Lietuvos vaikas turėtų galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje. Programą sudaro keturios sritys, kurios aktyviai sąveikauja viso projekto eigoje: įtrauktis, lyderystė, STEAM ir kultūrinis ugdymas.