HBSC – paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas Europoje, atliekamas pagal vieningą tarptautinį tyrimo protokolą. Tyrimas vykdomas kas ketverius metus Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva (PSO) ir apima 51 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalį.

Pagrindinis HBSC tyrimo tikslas – geriau pažinti 11–15 metų amžiaus moksleivių gyvenseną, elgseną ir sveikatą, įvertinti gyvensenos ir sveikatos pokyčius, atsiradusius dėl įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kitų permainų bei reformų.

Lietuvoje šis tyrimas pradėtas vykdyti prieš 29-erius metus. 40-tojo jubiliejaus minėjimo renginį LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas surengė įvertinus Lietuvos HBSC tyrėjų komandos įdirbį ir perspektyvumą, taip pat atsižvelgus į renginio koncepciją įtraukti į diskusijas ir išgirsti Lietuvos moksleivių nuomonę, kas jiems yra svarbu kalbant apie sveikatą.

Vertina ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą

HBSC projekto tarptautinės koordinatorės Jo Inchley teigimu, vaiko gyvenime patiriami emociniai išgyvenimai turi didelę įtaką jo gerovei ir asmenybės raidai. Todėl HBSC tyrimas analizuoja ne tik fizinės, bet ir emocinės paauglių savijautos rodiklius.

„Šis tyrimas išskirtinis tuo, kad jis apima ne tik fizinę, bet ir psichikos vaikų sveikatą. Tiriame ne tik tai, ar vaikai rūko bei vartoja alkoholį, bet ir tai, kaip jaučiasi emociškai – su kokiomis problemomis susiduria šeimoje ar mokykloje, ar nepatiria patyčių, kaip sutaria su draugais, šeimos nariais, kokią įtaką jiems daro socialinių tinklų diktuojami standartai. Šie ir daugybė kitų veiksnių formuoja paauglių elgesį ir turi didelę įtaką jų gyvenimui“, – pasakojo Jo Inchley.

Ji pridūrė, kad visoje Europoje HBSC tyrimas vykdomas pagal vieningą tarptautinį tyrimo protokolą, todėl tai atveria galimybę valstybėms įsivertinti save tarptautiniu lygmeniu.

„Kadangi visose šalyse duomenys renkami pagal identišką klausimyną, atsiranda galimybė palyginti rodiklius ir įvertinti, kaip valstybė atrodo bendrame Europos kontekste. Taip šalies valdžia gali išsigryninti savo stipriąsias arba tobulintinas sritis ir išskirti prioritetus, kur pirmiausia reikėtų investuoti gerinant jaunimo sveikatą. Kuomet problemų yra tiek daug, kad nežinia, nuo ko pradėti, šio tyrimo atsakymai nukreipia į konkrečias problemas ir padeda nustatyti, kokie galėtų būti jų sprendimo būdai“, – tyrimo svarbą aiškino HBSC atstovė.

Jai antrino už Europos regiono vaikų sveikatą atsakingas PSO atstovas Martin W. Weber: „Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgsena yra įtraukianti sritis visame pasaulyje. Šis tyrimas leidžia mums atskleisti globalias problemas, kurios būna ne iš piršto laužtos, o pagrįstos realiais įrodymais“.

Įtraukė Lietuvos moksleivius

Kaune, LSMU Visuomenės sveikatos fakultete tris dienas vykusiame 40-to HBSC tyrimo minėjime vyko daugybė diskusijų, pranešimus skaitė ekspertai iš įvairių Europos šalių. Vis dėlto, renginio kulminacija tapo Lietuvos moksleivių įžvalgų pristatymas.

Jo metu Anykščių ir Varėnos rajonų, Jonavos, Kauno ir Šiaulių miestų mokyklų 7–11 klasių mokiniai dalyviams atskleidė, kas kelia didžiausią susirūpinimą jaunimui, kokių, jų nuomone, pokyčių turėtų imtis vyriausybė, kad pagerintų jaunų žmonių sveikatą, ir kokias viltis jaunuoliai turi šiai sričiai ateityje.

Kalbėdami apie fizinę bendraamžių gerovę, kaip didžiausias problemas mokyklų delegatai išskyrė nesveiką mitybą, miego ir fizinio aktyvumo trūkumą, elektroninių cigarečių rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą.

Kaip galimus šių problemų sprendimo būdus jie įvardijo sveikesnio valgyklų asortimento didinimą, nesveiko maisto, alkoholio ir rūkalų kainų kėlimą, švietimo apie sporto ir sveikos mitybos naudą aktyvinimą. Taip pat rekomenduota daugiau finansavimo skirti mažiau populiariems sporto būreliams, kadangi dauguma jų tėvams yra per brangūs.

Tuo tarpu prie didžiausių psichikos sveikatos problemų jie išskyrė stresą dėl per didelio namų darbų kiekio ir spaudimo gauti gerus pažymius iš visų mokomųjų dalykų, motyvacijos ir lytinio švietimo trūkumą, priklausomybę socialiniams tinklams bei norą atitikti jų diktuojamus išvaizdos standartus, nerimo, valgymo, nuotaikos, asmenybės ir kitus psichikos sutrikimus, per mažą psichologinių paslaugų prieinamumą.

Jaunuolių teigimu, šias problemas padėtų išspręsti mokslo metų trukmės trumpinimas, geresnis krūvio paskirstymas, mokinių laiko planavimo įgūdžių gerinimas, dažnesnės neformaliojo ugdymo veiklos, švietimas apie psichikos gerovės svarbą ir nemokamų psichinių paslaugų galimybes.

Diskusijos metu buvo išsakyta idėja daugiau dirbti su tėvais ir mokytojais – mokyti juos geriau suprasti paauglių psichologiją ir paruošti juos suaugusių gyvenimui, mažinti jų lūkesčius ir reikalavimus. Taip pat siūlyta didinti namų mokymo galimybes ir leisti nepilnamečiams savarankiškai priimti medicininius sprendimus ne nuo 16, kaip yra dabar, o nuo 14 metų.

Paauglių paklausus, kokios jų viltys vaikų sveikatai po 10-ties metų (t. y. 2033 m.), jie atsakė, jog tikisi, kad bus pagerėjusi jaunuolių psichikos sveikata, jie patirs mažiau streso, bus fiziškai aktyvesni ir išmanys sveikos mitybos principus, išmoks sukurti tarpusavio ryšį kitais būdais, o ne drauge užsiimant nelegaliomis veiklomis.

Nėra tik sausi duomenys

HBSC tyrimui Lietuvoje vadovaujančio LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vyriausiojo tyrėjo prof. Kastyčio Šmigelsko teigimu, tai, ką renginyje įvardijo moksleiviai ir atsakymai, kuriuos jie pateikia vykdant tyrimą, nėra tik bergždi informacija.

„HBSC nėra tik sausi duomenys. Kadangi tai yra ilgametis tyrimas, jis leidžia ne tik įvertinti vaikų sveikatos ir gyvensenos situaciją Lietuvoje, bet ir pamatyti, kaip keičiasi šios srities tendencijos – kurie rodikliai kyla aukštyn, o kurie, galbūt, prastėja. Remiantis šiais duomenimis, visuomenė, mokyklos ir politikai gali imtis reikiamų pokyčių, kurie pagerintų jaunuolių sveikatą ir bendrą jų gyvenimo kokybę“, – sakė profesorius.

Jis pridūrė, kad naujausi HBSC tyrimo tarptautiniai rezultatai visuomenei bus pristatyti šių metų pabaigoje – tuomet bus galima palyginti, kaip Lietuvoje ir pasaulyje keitėsi situacija per pastaruosius ketverius metus, įvertinti Lietuvos padėtį Europos šalių kontekste.