„Kaip ir kasmet, nuspėjamas, tikėtinas, nusistovėjęs, tuo pačiu su atskiromis savo originaliomis įžvalgomis“, – Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) pasidalintame vaizdo įraše teigė V. Pamparas.
„Džiaugiuosi dėl šių metų egzamino. Jis, kaip ir dažniausiai, istorijoje išpildo ir mokytojų, ir mokinių lūkesčius, akcentuodamas ir prasmingas chronologines vietas, akcentuodamas tam tikrus verybinius dalykus“, – pabrėžė istorijos mokytojas.
V. Pamparo nuomone, testinė užduotis neturėjo sukelti mokinių nepasitenkinimo, nes pareikalavo bazinių istorinių žinių.
„Testinė užduotis, kaip ir įprastai, pareikalaujanti bazinių Konstitucijos žinių, bazinio istorijos suvokimo, chronologinių įžvalgų. Kad kažkuris klausimas būtų nustebinęs ar kaip nors kitaip privertęs permąstyti... Manau, kad nei vienas moksleivis čia daug pastabų negali turėti šiai daliai“, – sakė mokytojas.
Šaltinių nagrinėjimo užduotys, anot V. Pamparo, buvo aktualizuotos, susietos su Rusijos agresija prieš Ukrainą.
„Antrasis ir trečiasis šaltinių blokai skirti geopolitikai, hibridinės geopolitikos santykių tąsai. Vienas šaltinis XIX amžius, kitas – XX amžiaus vidurys po Antrojo pasaulinio karo, Šaltojo karo pradžia. Manyčiau, kad vertybiškai tikrai labai atitinka dabarties aktualijas, dabarties Ukrainos ir Rusijos tarpusavio kovą, Rusijos invaziją į Ukrainą, visą geopolitinių santykių grandinę, kuri šiuo metu klostosi“, – teigė istorijos mokytojas.
„Trečiasis šaltinių blokas, kuris mus numeta į Šaltojo karo pradžią ir geopolitinius pasidalinimus ten, be abejo, labai aiškiai primena mums visiems, kad bet kokie susitarimai nėra geopolitikoje amžini, bet kokie įvykiai, procesai ar kaitos reikalauja daug aukų“, – pabrėžė V. Pamparas.
Istorijos valstybinis brandos egzaminas truko 3 valandas. Jo užduotis susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoji – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais: pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius.
Po 50 procentų užduočių sudaro pasaulio istorijos bei Lietuvos istorijos temos. Egzamine pateikiamos užduotys, susijusios su vidurinių ir naujųjų amžių bei naujausiosios istorijos įvykiais, reiškiniais, datomis, sąvokomis bei asmenybėmis, jų vertinimu.
Pirmadienį virš 7 tūkst. abiturientų laikė istorijos valstybinį brandos egzaminą. Praėjusiais metais istorijos egzaminą laikė 6949 abiturientai. Egzaminą 2022-asiais išlaikė 99,1 proc. kandidatų, o 2021 m. – 98,6 proc. abiturientų. Šimto balų įvertinimą praėjusiais metais gavo 0,3 proc. kandidatų. 2021 m. šimtukus gavo tik 0,14 proc. egzaminą laikiusiųjų.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 5 dieną lietuvių kalbos ir literatūros mokykliniu ir valstybiniu brandos egzaminu. Ji baigsis birželio 27 d. muzikologijos mokykliniu egzaminu.
Egzaminų sesijos rezultatus planuojama paskelbti iki liepos 13 d.
Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 28 d. – liepos 13 d. Jos rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 17 d.
Norintys gauti brandos atestatą turi išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso moksleiviai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus. Laikyti maksimalų brandos egzaminų skaičių šiais metais pasirinko 0,26 proc. kandidatų.
