Studijų universitete pradžia dažnai įneša sumaišties į jaunų žmonių gyvenimą. Nespėjus suvirškinti įtempto egzaminų ir stojimų laikotarpio, už kiek daugiau nei mėnesio jau reikia pradėti vaikščioti į paskaitas. Tiesa, didžiausią galvos skausmą šviežiai iškeptiems studentams dažnai kelia ne buto nuomai paieškos ar noras apsigyventi geresniame bendrabučio kambaryje, o tai, kad į miestą jie atvyksta vieni. Tad kaip išvengti nerimo dėl susitraukusio pažinčių rato ir jį papildyti naujais draugais?
Bendraminčius jungiantys hobiai
Visi turime mėgstamų veiklų, teikiančių mums džiaugsmą. Vieniems tai – tam tikras sportas, stalo ar vaizdo žaidimas, kitiems – filmų žiūrėjimas ar knygų skaitymas, žygiai gamtoje ar tapymas.
Pasak „Klaipėda ID“ talentų projektų vadovės Jurgitos Raišytės, atvykus studijuoti į kitą miestą abiturientai neturėtų pamiršti savo pomėgių, kuriuos nesunku panaudoti naujoms pažintims užmegzti.
„Miestuose, kuriose įsikūrusios aukštosios mokyklos, galima rasti daugybę skirtingų veiklų ar užsiėmimų jaunimui ir suaugusiems, plačiai išskėtusių rankas ir laukiančių naujokų. O įsiliejus į aplinką, suburiančią bendraminčius, užmegzti ryšį su panašią veiklą mėgstančiaisiais yra gerokai paprasčiau. Tad ieškokite panašius interesus turinčių žmonių ir net nepastebėsite, kaip po vienos iš treniruočių ar užsiėmimų kartu keliausite išgerti kavos“, – sako pašnekovė.
Tiesa, svarbu jaustis drąsiai – jokia nauja draugystė neužsimezgė neišlipus iš savo komforto zonos. Nebijokite prieiti pirmi ir užkalbinti žmonių, paprašykite apsikeisti kontaktais ir palaikykite ryšį. Tam visada pasitarnauja socialiniai tinklai. Anot projektų vadovės, net jei nerandate norimo bendraminčių rato, galite susikurti jį patys: „Neabejoju, kad susidomėjusių jums patinkančiu hobiu atrasite ir tarp savo grupiokų ar kursiokų.“
Ragina išmėginti ir naujas veiklas
Kalbėdama apie būdus praplėsti savo pažinčių ratą, J. Raišytė akcentuoja, kad persilaužti gali padėti ir naujų veiklų išbandymas, tarp kurių – ir populiarios jaunimo organizacijos.
„Stenkitės kuo dažniau būti aplinkoje, kurioje neturėsite kitos išeities kaip bendrauti, ypač su bendraamžiais. Vienas geriausių to pavyzdžių – įvairios studentų atstovybės, sąjungos ar kitos organizacijos, jungiančios jaunuolius. Čia jus pasitiks ir sklandžiai įsilieti padės jau vyresni bendraminčiai, taip pat save galėsite išbandyti skirtingose srityse – nuo savanorystės iki renginių organizavimo, komunikacijos, vadybos ir dar daugiau“, – tvirtina talentų projektų vadovė.
Kaip pavyzdį jį pateikia Klaipėdą. Joje studentiškas gyvenimas verda nuolatos – uostamiestyje yra įsikūrusios 8 aukštojo mokslo institucijos ir 6 profesinės mokyklos, čia veikia ir daugiau nei 30 jaunimo arba su jaunimu dirbančių organizacijų. O statistika atskleidžia, kad uostamiestyje gyvenančių žmonių vidutinis amžius yra vienas jauniausių šalyje. Vos prieš dvejus metus, 2021 m., Klaipėda buvo tapusi Europos jaunimo sostine.
Aistė Valadkienė, Klaipėdos miesto jaunimo reikalų koordinatorė, priduria, jog Klaipėdoje veikiančios jaunimo ir su juo dirbančios organizacijos skatina ne tik pilietiškumą ar savanorystę, bet ir kultūrinį aktyvumą ar ekologijos sąmoningumą, tad sau tinkantį variantą atras kiekvienas.
„Prie tokių organizacijų bet kuriame mieste gali prisijungti bet kuris studentas, kadangi jos dažniausiai neturi kriterijų, pagal kuriuos sprendžia, kas gali tapti jų nariais. Svarbiausia, kad būtumėte aktyvūs ir motyvuoti. Klaipėdos atveju tai – ir Apskritasis stalas, ir Atvirieji jaunimo centrai, vienijantys aktyvius jaunuolius bei daugybė kitų. Pavyzdžiui, apie uostamiestyje vykstančius renginius, mokymus, organizacijų veiklą nuolatos yra skelbiama „Choose Klaipėda“ soc. tinklų paskyrose“, – pažymi A. Valadkienė.
Praktika gali katalizuoti ne tik karjerą
„Klaipėda ID“ projektų vadovė pratęsia, kad nors daliai studentų savanoriška veikla gali pasirodyti nepatraukli ar beprasmė, nurašyti jaunimo organizacijų nepabandžius prie jų prisijungti nereikėtų.
Vis dėlto jeigu šios bendruomenės didelio susidomėjimo nekelia, galima pagalvoti apie ankstyvesnį karjeros startą, galintį katalizuoti ilgametes draugystes.
„Dalis studentų puikiai žino, kuo nori būti pabaigę universitetą, dalis – tik numano. Tačiau kol neišbandysite savęs darbo rinkoje, tol iki galo negalėsite būti tikri, ar teorinė svajonė taps vaisinga realybe. Geras būdas apšilti ir išbandyti save skirtingose rolėse – įvairios praktikos, leidžiančios ne tik iš arti pažvelgti į potencialią ateities darbo poziciją, bet ir įgyti naudingos patirties, o po kurio laiko – gal net pasilikti dirbti. Apie tai verta pasvarstyti ir todėl, nes kasdien susidurdami su tais pačiais žmonėmis, netruksite su jais užmegzti artimesnio ryšio ir atrasti bendrų interesų“, – pabrėžia J. Raišytė.
Tiesa, A. Valadkienė priduria, kad naudos karjerai gali suteikti ne tik praktika, bet ir dalyvavimas jau minėtose organizacijose: „Prisimenu atvejį, kai vienas jaunuolis svajojo savo gyvenimą sieti su politologijos mokslais, tačiau vienoje iš jaunimo organizacijų buvo atsakingas už komunikaciją ir socialinius tinklus. Po šios patirties jis pakeitė savo karjeros kryptį, nusprendė studijuoti žurnalistiką, o dabar sėkmingai dirba viename iš nacionalinių žiniasklaidos portalų.“
Anot J. Raišytės, svarbiausia nepamiršti, kad panašioje situacijoje esate ne vienas: „Studijų pradžia – tai permainų laikas, kuris gali pasirodyti gąsdinantis, tačiau verta atminti, kad dauguma studijas naujame mieste pradėjusių studentų – tose pačiose rogėse.“
