„Kai kurių dalykų dalis mokomojo turinio, pavyzdžiui, matematikos, nesikeitė jau daugybę metų. Vartydama savo šeštos klasės sąsiuvinį neseniai pastebėjau, kad dabartinių šeštokų ugdymo turinyje vis dar yra to paties, ką aš pati mokiausi prieš tris dešimtmečius. Yra pamatinių dalykų, kuriuos turime išmokti, tačiau labai svarbu, kad keistųsi mokymo būdai.
Jei anksčiau mokėme paprasčiausios lygties, dabar tą patį mąstymo būdą galime atnešti per robotikos, programavimo elementus, pritaikymą praktinėms situacijoms ar mokydamiesi poroje. Tokie metodai yra gana efektyvūs, nes nematydami, pavyzdžiui, trigonometrijos aspektų savo aplinkoje, mokiniai juos tiesiog atmeta. Atsiranda neigimas, kyla klausimas – o kam man to reikia?“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Europos Komisijos Europos mokyklų Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė.
Sėkmės formulė slypi mokymosi įrankiuose
Anot švietimo ekspertės, sėkmingo ugdymo formulė slypi ne informacijos kiekyje, kurią mokiniui per metus perduoda mokytojas, o įrankiuose, kurie leidžia vaikams išmokti mokytis. Perteikti tik turinį užtrunka kur kas mažiau laiko ir pastangų, tačiau suteiktus ir perpus mažiau informacijos, bet išmokius vaikus įvairių mokymosi būdų, galima pasiekti tokį lygį, kai mokinys bet kokį kitą klausimą sugebės išspręsti taip pat gerai, kaip ir tą, kurį mokėsi pamokoje, nes jis jau turės įrankius ir žinos, kaip tai padaryti.
Jai antrina ir kompetencijomis grįstą ugdymą tyrinėjanti doktorantė, „Vitlio licėjaus“ vadovė Jovita Ponomariovienė. Jos teigimu, mokėjimas mokytis yra svarbiausia kompetencija šiuolaikiniam žmogui, gyvenančiam nuolat kintančioje socialinėje ir profesinėje aplinkoje.
„Nors jau yra įrodyta, kad mokėjimas mokytis yra viena svarbiausių kompetencijų, kartais mokytojai vis dar moko mokinius tik pamokų turinio, o ne padeda jiems suprasti sudėtingesnę mokymosi sistemą. Mokiniai turi ne tik įsisavinti faktus bei informaciją, bet ir mokėti rasti, naudoti ir kritiškai ją vertinti. Mokėjimas mokytis savarankiškai ir nuolatinis šios kompetencijos tobulinimas suteikia žmogui didelį pranašumą ir padeda tapti lankstesniu ir efektyvesniu“, – sako J. Ponomariovienė.
Ką reiškia mokėti mokytis?
Mokėjimas mokytis, anot švietimo ekspertės, – tai gebėjimas atpažinti savo mokymosi poreikius (t.y. suprasti, kokių žinių man reikia), organizuoti laiką ir informaciją, peržengti mokymosi ribas ir įveikti kliūtis, kad mokymasis būtų sėkmingas. Taip pat tai gebėjimas rinkti, apdoroti ir integruoti naujas žinias bei įgūdžius ir ieškoti patarimų, kai jų reikia.
„Mokymasis mokytis yra daugiau nei vienkartinis procesas. Jis apima daugybę svarbių elementų, pavyzdžiui, savęs pažinimo ir motyvacijos mokytis skatinimą, aiškių mokymosi tikslų kėlimą ir tinkamų strategijų pasirinkimą. Taip pat būtina skatinti bendradarbiavimą su kitais mokiniais, kad būtų galima dalintis žiniomis ir patirtimi“, – teigia „Vitlio licėjaus“ vadovė.
Mokymosi grupėje svarbą akcentuoja ir D. Jakavonytė-Staškuvienė. Jos teigimu, mokyklose Europoje populiaru vaikams suteikti korteles su veiksmais ir užduotimis, kurios suformuluotos taip, kad mokiniai turėtų vienas kito klausinėti. Taip skatinamas aktyvus mąstymas bei įsitraukimas.
Nereikia slėpti teisingų atsakymų
Norint išmokyti vaiką mokytis, svarbu suteikti jam kuo daugiau mokymosi įrankių. Pavyzdžiui, vien daugybos mokymui(si) galima pasitelkti bent 12 skirtingų variantų. Gali būti naudojami net ir kryžiažodžiai iš daugybos lentelės atsakymų. Išsprendęs uždavinį vaikas turi įrašyti atsakymą į kryžiažodį žodžiais ir tokiu būdu jis mokosi ne tik matematikos, bet ir lietuvių kalbos. Kitaip tariant, labai svarbu, kad formuluojant užduotis būtų pasitelkiamas kūrybiškumas.
„Nereikėtų nuo mokinių, o ypač pradinukų, slėpti teisingų atsakymų variantų. Ar tai būtų lietuvių kalba, matematika, anglų, ar istorija, gamtos mokslai, pirmiausia mokytojas turi duoti jiems tikrąjį atsakymą. Ir tuomet parodyti įvairias versijas, kaip tą atsakymą įsiminti, ypač tuo atveju, kai eina kalba apie faktus. Galima siūlyti įvairių įsiminimo strategijų, pavyzdžiui, žiūrint į pirštus, išdėliojant veiksmus iš eilės ar dėliojant atvirkščiai“, – sako D. Jakavonytė-Staškuvienė.
Europos mokyklose, anot ekspertės, dažnai ant stalo net pusmečiui klijuojamos tam tikros atmintinės, pavyzdžiui, daugybos lentelės schemos, kad tik mokinys jas įsimintų. Tai susiję su šimto žingsnių pakartojimo kultūra, kuri remiasi mintimi, kad tik kelis kartus pasakyti informaciją neužtenka. Jei mokinys neišmoko, reikia ir vėl prie to sugrįžti tik jau kitame kontekste, kitu aspektu.
Klaidos, kurių reikėtų vengti mokytojams
„Gali būti, kad mokiniui įsiminti padeda lytėjimas, piešimas ar kiti būdai. Todėl mokytojos neturėtų drausti tai daryti pamokos metu. Taip pat mokytojui svarbu klausyti, ką mokiniai sako. Jei mokinys nesupranta užduoties, klausti, ko konkrečiai toje užduotyje nesupranta. Gal po vasaros atostogų jis pamiršto sąvoką, o gal jos taip iki galo ir nebuvo supratęs. Svarbiausia – nesupykti, kad vaikas kažko nemoka ar nesupranta“, – tikina Europos mokyklų inspektorė.
Anot jos, problema gali kilti tada, kai nepakankamai įsigilinama, kodėl vaikai neišmoksta. Jeigu mokinys lankė visas pamokas, bet du kontroliniai iš eilės yra įvertinami nepatenkinamai, reikia ieškoti priežasčių, kodėl taip atsitiko. Per ilgai uždelsus, ištaisyti tiek žinių, tiek gebėjimų spragas gali būti labai sudėtinga, nes tam tikros srities žinojimo ugdymas sukasi spirale, dažnai grįžtama prie to paties, bet jau sudėtingesniu aspektu. Pavyzdžiui, po dviejų mėnesių vaikui suteikti pagalbą tam tikru klausimu bus daug paprasčiau nei po metų.
„Jeigu kontrolinį nekokybiškai parašė didžioji dauguma mokinių, reikia ieškoti atsakymo, kodėl jie neįsisavino medžiagos. Gali būti, kad siūlėme per sunkius variantus. Gal turinys buvo pernelyg nutolęs nuo jiems žinomo konteksto ir mokiniams buvo sunku prisiminti? Pavyzdžiui, iš savo praktikos matau, kad šiandieniniai vaikai ypatingai sunkiai supranta archajinės kultūros turinį, ypač žemdirbio kultūros elementus, todėl mokytojai turi ieškoti būdų, kaip vizualiai tai parodyti, pavyzdžiui, pasitelkti vaizdo įrašus“, – teigia D. Jakavonytė-Staškuvienė.
Ar iš tiesų mokame mokytis?
Nors informacija apie mokymosi strategijas jau kurį laiką mums prieinama, vis dar esame tokioje stadijoje, kai daugumą dalykų darome dar tik pradžiamokslio lygiu – įsitikinusi D. Jakavonytė-Staškuvienė. O įvertinti rezultatus, t.y. kiek mokymosi strategijų mokymas padės pagerinti mokymosi rezultatus, anot ekspertės, galėsime tik po gero dešimtmečio.
Tiesa, jau dabar galime pasidžiaugti, kad mūsų šalies mokinių skaitymo gebėjimai lenkia daugybę pasaulio šalių. Pernai metų duomenimis, iš 65 pasaulio valstybių Lietuvos pradinių klasių mokiniai pagal skaitymo gebėjimus pelnė septintąją vietą.
„Mokymosi strategijų taikymas jau gana plačiai rekomenduojamas pradinių klasių mokytojams bei mokiniams ir dalis jų aktyviai taiko ir išnaudoja tokias metodikas, tačiau problema slypi vyresnėse klasėse. Kai dabartinė pradinukų karta peržengs pradinės mokyklos slenkstį, gali kilti iššūkių, nes mokytojams teks susidurti su kitokiais mokiniais. Tokiais, kurie drąsiai kelia klausimus ir jau turi kitokius lūkesčius“, – pastebi Europos mokyklų inspektorė.
Tiesa, jos teigimu, visa ši mokėjimo mokytis kultūra, bent jau teoriškai, turi padėti vaikui iki 15 metų, nes vėliau jis jau turi plačią mokymosi būdų įvairovę, pats yra sąmoningas, atsakingas, savarankiškas ir gali daug dalykų daryti akademiškiau. Bet jeigu ugdymo procese po pradinės mokyklos ir prieš 10-12 klases bus paliktas tuščias langas, nesuteikiant visų šių instrumentų, nesudarant sąlygų taip giliai mąstyti, tuomet į vyresnes klases mokiniai gali ateiti nepasiruošę.
Kaip tėvai gali padėti vaikams ugdyti šią kompetenciją?
„Viliuosi, kad po gero dešimtmečio šioje srityje būsime dar labiau pažengę, bet džiaugiuosi, kad jau dabar turime nemažai mokymosi instrumentų ir po truputį keičiame savo mąstymą“, – sako D. Jakavonytė-Staškuvienė. Jai pritaria ir J. Ponomariovienė bei siūlo mokėjimo mokytis kompetenciją ugdyti ir namuose, pasitelkiant toliau minimas priemones.
1. Skatinkite savo pavyzdžiu. Parodykite savo vaikui, kad mokymasis visą gyvenimą yra svarbus ir įdomus procesas. Dalinkitės savo patirtimis, kaip jūs patys nuolat siekiate tobulėti ir išmokti naujų dalykų.
2. Mokymo įvairovė. Mokykite vaiką naudoti įvairias mokymosi priemones – knygas, tinklalapius, vaizdo įrašus, mokymosi programėles. Tai padės jam prisitaikyti prie skirtingų mokymosi aplinkybių.
3. Skatinimas išbandyti naujas sritis. Leiskite vaikui išbandyti skirtingas sritis, net jei jos nėra tiesiogiai susijusios su jo dabartiniais pomėgiais. Tai padės jam įgyti įvairialypį žinių spektrą.
4. Mokymosi tikslai. Padėkite vaikui nustatyti trumpalaikius ir ilgalaikius mokymosi tikslus. Tai gali būti konkretūs dalykai, kuriuos jis nori išmokti, arba aukštesnio lygio įgūdžių siekis.
5. Mokymo aplinkos įvairovė. Skatinkite vaiką mokytis ne tik namuose, bet ir išvykose, renginiuose, bibliotekose ar gamtoje. Skirtingos aplinkos gali skatinti kūrybiškumą.
6. Savarankiškumas ir atsakomybė. Mokykite vaiką patikrinti savo mokymosi pažangą, nustatyti savo stipriąsias ir silpnąsias sritis bei planuoti tolimesnį mokymąsi.
7. Mokymosi įpročiai. Skatinkite vaiką kurti tinkamus mokymosi įpročius – reguliariai skirti laiko mokymuisi, planuoti ir organizuoti mokymosi veiklas.
8. Nuolatinis tobulėjimas. Mokykite vaiką vertinti savo pažangą ir nuolat siekti tobulinti savo žinias ir gebėjimus. Parodykite jam, kad mokymasis nėra vienkartinis procesas, bet nuolatinis kelias į pažinimo gilumą.
9. Palaikymas ir pasitikėjimas. Būkite palaikymo šaltinis vaikui. Pasitikėjimas jo sugebėjimais ir pozityvi nuostata į mokymąsi gali skatinti jo norą nuolat tobulėti.
10. Mokymosi džiaugsmas. Pabrėžkite, kad mokymasis gali būti smagus ir įdomus. Skatinkite vaiką džiaugtis naujomis žiniomis ir atradimais bei džiaukitės kartu su vaiku.
