Daugelis mamų (o neretai ir tėvų, tik šiek tiek kitaip) patyrė, kad šis laikotarpis dažnai yra sudėtingesnis už patį nėštumą ir net gimdymą. O specialistai tikina, kad jį įveikti geriausiai padeda tinkamas nusiteikimas, vyro parama ir sportas.
Lūkesčiai ir realybė
Gimus ilgai lauktam kūdikėliui, dažna moteris tikisi pajusti begalinę laimę, meilę ir džiaugsmą. Minkštuose pataliukuose miegantis rubuilis angeliukas, šeimos idilė, sėkmingas žindymas, jausmas, kad ką tik nutiko kažkas itin svarbaus... Dažnai kaip tik taip įsivaizduojame naująjį gyvenimo etapą. Tačiau psichologai pataria nusiimti rožinius akinius ir stengtis įvertinti padėtį tikroviškai. Vaikelis gali verkti, sirgti, o gyvenimo tempas ir ritmas stipriai pasikeičia. Reikia pasiruošti šiems pokyčiams ir žinoti, kad bus įvairių išgyvenimų, ne tik sukeliančių palaimos jausmą. Taip nusiteikus, bus daug lengviau įveikti iškilusius rūpesčius. Kiekviena moteris, šeima prie naujovių prisitaiko skirtingai, tačiau egzistuoja ir tam tikrų bendrų dėsnių. Pirmiausia reikia prisitaikyti prie visiškai kitokio gyvenimo ritmo: sumažėja laisvės, atsiranda daug naujų įsipareigojimų, tenka kitaip planuotis laiką, dalytis pareigomis su vyru. Be to, naujųjų tėvelių pečius užgula didžiulė atsakomybė, kankina baimė, abejonės, ar viską daro gerai.
Neprarasti pasitikėjimo
Šiuo laikotarpiu kai kurie naujieji tėveliai atsigręžia į savo tėvų šeimas bei taiko jose buvusius ar esamus modelius, kiti daro viską absoliučiai priešingai. Aktyviau įsitraukia ir močiutės. Viena vertus, jos padeda šviežiai mamytei nusiraminti, dosniai dalija patarimus, perduoda savo pačių patirtį. Antra vertus, gali įnešti daug sumaišties, ypač jei tie patarimai nesutampa su šių dienų rekomendacijomis. Kūdikio susilaukusiems tėveliams reikia labai pasistengti ir nusiteikti su iškilusiais sunkumais bandyti susidoroti patiems. Tokiomis aplinkybėmis itin svarbus yra vyro vaidmuo, jo parama. Jis gali suteikti jaunajai mamytei pasitikėjimo savo jėgomis, jei dažnai kartos, kad tik ji geriausiai žino, kas naudingiausia jos kūdikiui, kad ji yra gera mama ir elgiasi tinkamai. Žinoma, ir pačiai moteriai yra svarbu sugebėti atsiriboti nuo aplinkinių, per daug į širdį neimti pastabų.
Dėmesio reikia visiems
Gimus vaikeliui, visų dėmesys būna sutelktas į jį ir į moterį, kuri išgyvena ne tik dvasinius, bet ir fizinius pokyčius. Vyrai dažnai lieka tarsi nuošaly. Kad ir kaip šiuo laikotarpiu būna sunku moteriai, vyras išgyvena ne ką mažiau. Jį taip pat kamuoja baimė, išgąstis, atsakomybė už savo šeimos narius. Be to, vyrai ir toliau atlieka iki šiol buvusias pareigas: dirba, rūpinasi buitimi ir kt. Todėl labai svarbu jį palaikyti. Jei abu suaugę šeimos nariai rems vienas kitą, pirmasis mėnuo po gimdymo bus daug lengvesnis. Ne tik pirmasis mėnuo, bet visi pirmieji metai yra adaptacijos, šeimos persitvarkymo metas, o vaiko gimimas – vienas didžiausių pateiktų išbandymų jai.
Nereikėtų pamiršti, kad kaip tik šiuo laikotarpiu gimsta ne tik vaikas, bet ir moteris–motina bei vyras–tėvas. Su šiuo nauju vaidmeniu reikia apsiprasti. Svarbu suvokti, kad, gimus vaikeliui, gyvenimas nesibaigia, o iškilę sunkumai yra laikini.
Amžius – nesvarbu
Nuomonė, kad su naujuoju vaidmeniu sunkiau susidoroja jaunos mamos, yra klaidinga. Amžius čia visiškai nesvarbu. Daugelį naujų mamų kankina abejonės, savigaila, beviltiškumo jausmas, atsiranda poreikis būti globojamoms. Ir tikrai ne visada vyresnis amžius ir didesnė gyvenimo patirtis padeda nuo viso to atsiriboti. Nors vyresniame amžiuje brandos ir sėslumo būna daugiau, šokas paprastai ištinka didesnis. Juk tokie žmonės jau turi tam tikrų įpročių, tam tikrą gyvenimo būdą, todėl keistis yra sunkiau. Jei moteris po gimdymo jaučiasi prastai, nereikėtų laukti, o čia ir dabar ieškoti pagalbos.
Nors dažna nauja mama sunkiausiu periodu vadina pirmąjį mėnesį po nėštumo, kai kurias sunkumai užklumpa vėliau. Kai kurios moterys iš pradžių gali jausti pakylėjimą, džiaugsmą, jaudulį, kas iš tikrųjų nutiko, kokia yra tikrovė, supranta tik vėliau. Todėl nereikėtų stebėtis, jei nerimo ir baimės jausmas apims ne iš karto po gimdymo.
Skausmą nustelbia emocijos
Pagimdžius vaikelį, patiriamus įvairius fizinius skausmus dažnai užgožia geros emocijos, todėl į savo fizinę sveikatą moterys kreipia mažiau dėmesio. Tačiau kūnas vis tiek primena, ką neseniai patyrė. Naujoms mamoms skauda ne tik krūtis, bet ir gimdą, mat ji ima pamažu susitraukinėti. Kuo moteris daugiau kartų gimdžiusi, tuo skausmingiau gimda susitraukinėja. Ne itin malonu būna ir kai gyja plyšusi ar prakirpta tarpvietė. Moteris jaučia nepatogumą, kurį laiką negali sėdėti. Ir šiomis aplinkybėmis reikia apsišarvuoti kantrybe. Tokios žaizdos gyja randėdamos, todėl teks palaukti, kol susidarys randai. Paprastai su gimdymo kūnas susitvarko per pirmas šešias savaites. Tiesa, jei buvo atlikta cezario pjūvio operacija, laiko prireiks daugiau – 8–10 savaičių.
Sportas gydo ir ramina
Kineziterapeutai rekomenduoja:
Po natūralaus gimdymo pirmas 6–8 savaites sportuokite po truputį. Vėliau – aktyviai, t. y. galite atlikti atsilenkimų ir kitų pratimų. Po cezario pjūvio operacijos aktyviai sportuoti pradėkite tik praėjus 10–12 savaičių po gimdymo.
Pats paprasčiausias, bet efektyvus pratimas – gulėti ant pilvuko. Jei trukdo krūtinė, po ja padėkite pagalvę.
Atlikite kvėpavimo pratimų pilvu. Įkvėpdamos pilvą išpūskite, iškvėpdamos – įtraukite.
Atsigulkite ant nugaros, kojas sulenkite. Sukryžiuotomis rankomis apsikabinkite pilvą po šonkaulių lanku. Įkvėpdamos pakelkite galvą. Iškvėpdamos nuleiskite galvą ir stumkite rankomis pilvą nuo šonų į vidurį, kol rankos atsikryžiuos.
Tada stumkite pilvą į šonus, kol rankas vėl sukryžiuosite.
