Tyrimų duomenimis, 15 proc. kauniečių sperma yra prastos kokybės, o maždaug 17 tūkst. Klaipėdos apskrities gyventojų vaikų gali susilaukti tik padedami medikų. Viena tai lemiančių priežasčių – aplinkos teršalų kokteilis, susiplakantis iš automobilių išmetamųjų dujų, nuotekų, tabako dūmų ir įvairių cheminių priedų, dedamų į kasdienį maistą ar apyvokos daiktus.

„Apie artėjančius rūpesčius sužinojome praėjus metams po vestuvių, ištyrus vyro spermą. Jos kokybė buvo labai prasta – trūko spermatozoidų, jie buvo nejudrūs. Aš buvau sveika“, – prisimena Ilona. Jųdviejų su vyru Nerijumi kelionė tėvystės link užtruko ištisus 10 metų. (Poros prašymu, vardai pakeisti.)

Žinia apie silpną reprodukcinę sistemą Nerijaus, žinoma, nenudžiugino. Kartais jis žmonai prasitardavo, jog ši esą galėtų vaikų susilaukti su kitu.

„O man buvo nesuprantama, kaip susidūrus su tokia sveikatos bėda savo žmogų galima palikti vienui vieną“, – svarsto dabar jau du vaikus auginanti Ilona.

Apsipratęs su skausminga diagnoze, Nerijus labai stengėsi pagerinti spermos rodiklius: propagavo sveikesnį gyvenimo būdą, atsisakė karštų pirčių, gėrė spermos kokybę gerinančius maisto papildus, laikėsi visų gydytojų nurodymų. Tik šeštasis apsilankymas vaisingumo centre, kur Ilonai tiesiai į gimdą buvo sušvirkšta Nerijaus sėkla, pagaliau baigėsi nėštumu. Porai padėjo vienas iš pagalbinio apvaisinimo būdų, vadinamas intrauterine inseminacija (IUI).

Dukra Saulė, kurios vardo reikšmė – „išmelsta Dievo“, gimė tais pačiais metais, kai Nerijus ir Ilona šventė 10 metų vedybų sukaktį. Praėjus maždaug pusantrų metų po šios džiugios akimirkos, Ilona vėl pasijuto nėščia – šį kartą vaikelio gyvybė užsimezgė natūraliai, be medikų įsikišimo.

„O kadaise buvome visiškai nurašyti! Mūsų laimei, taip kalbėjusieji klydo“, – dabar šypsosi Ilona ir sako kas vakarą padėkojanti Dievui už galimybę būti mylimo vyro vaikų mama.

Prastos žinios rūkančių mamų sūnums

Nevaisingumo problemą tyrinėjanti prof. Birutė Žilaitienė – Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos gyd. endokrinologė ir andrologė. Gandrų nesulaukiančios poros į ją su viltimi kreipiasi visur, kur tik ši specialistė randa laiko jas priimti: Kaune, Vilniuje, o nuo šiol – ir Klaipėdoje duris atvėrusiame vaisingumo centre „Northway“.

Pasak profesorės, kartais rasti priežastį, kodėl dviejų vienas kitą mylinčių ir besimylinčių žmonių neaplanko tėvystės džiaugsmas – be galo sudėtinga. Jau yra žinoma, kad vyro spermos kokybę neigiamai veikia raudonos mėsos vartojimas, pomėgis ilgai kaitintis pirtyse ar sūkurinėse voniose, profesionalus dviračių sportas.

Pastaruoju metu, kai kone kiekvieną savaitę skelbiama apie atrandamus naujus vamzdžius ir iš jų tekančius chemikalus į upes, ežerus, Kuršių marias, Baltijos jūrą, plastikų mikrodaleles geriamajame vandenyje, dėmesys vis dažniau krypsta į aplinkos taršą – ir tam, tvirtina profesorė, yra pagrindo: aplinka išties gali neigiamai paveikti žmogaus reprodukcinę sistemą.

Tiesa, specialistė atkreipia dėmesį, jog vieną konkretų kaltininką šiuolaikiniame teršalų kokteilyje išskirti sunku. Pavyzdžiui, ištyrus pramonėje naudojamų sunkiųjų metalų įtaką spermatozoidų susidarymui, įrodyta, kad šio proceso kokybei kenkia tik ilgalaikė tarša didelėmis koncentracijomis.

„Šiuolaikinėmis sąlygomis žmogus jau nebūna taip ilgai užterštoje aplinkoje ir negauna tiek teršalų. Vienkartinių ekologinių incidentų pasitaiko visame pasaulyje, bet baimės dėl ilgalaikio jų poveikio, kaip rodo istorija, yra ne visada pagrįstos“, – sako žmogaus vaisingumą tyrinėjanti mokslininkė.

Kita vertus, esama duomenų, jog aplinkos teršalai gali neigiamai paveikti net motinos įsčiose augantį vaisių. Antai neginčijamai nustatyta, kad jei laukdamasi sūnaus moteris traukė dūmą, subrendusio tokio vyro spermos kokybė bus blogesnė, o sėklidžių tūris – mažesnis. Vėliau prisidės persirgtos ligos, netinkamas gyvenimo būdas, o jei toks vyras gyvens arti judrių gatvių – ir tarša išmetamosiomis dujomis, konkrečiai – azoto dioksidu. Jau nekalbant apie tai, kad už vaisingumą atsakingą endokrininę sistemą nuolat bombarduos įvairūs priedai, naudojami gaminant plastikinius žaislus, tekstilės gaminius, baldus, buities chemiją, kosmetikos ir higienos priemones. Tipinio vakariečio aplinkoje tokių endokrininei sistemai pavojingų medžiagų šiuo metu priskaičiuojama daugiau kaip 200.

Šie rodikliai veikia panašiai kaip kompiuterinės kenkėjiškos programos. Įsilieję į žmogaus endokrininę sistemą, jie sutrikdo jos funkcijas – pagreitina arba visiškai sustabdo. Jautriausios tokiems trikdžiams yra lytinės ląstelės: vyrų spermatozoidai ir moterų kiaušialąstės. Dėl kenksmingo šių ardiklių poveikio vyrams mažėja spermatozoidų kiekis ir judrumas. Nevaisingumą įtakoja ir kitos sveikatos būklės: vyrams – sėklidžių vėžys, lytinių organų anomalijos. Moterims – endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas, priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas ir kitos priežastys.

Klaipėdos apskrityje gandrai aplenkia 17 tūkst. žmonių

Aplinkybės, atvedančios poras pas tokius specialistus kaip prof. B. Žilaitienė – labai įvairios: pradedant ilgu nėštumo atidėliojimu ir baigiant pernelyg didele skuba, kai tikimasi pastoti po vieno kito mėnesio bandymų, nors laikoma, kad reguliariai santykiaujant, normalu pastoti per pirmuosius metus. Deja, vis daugėja tokių porų, kurios kaip ir Ilona su Nerijumi, išgirsta verdiktą: vaikų nėra dėl prastos vyro spermos kokybės.

Kaip rodo Šiaurės ir Baltijos šalių regione atlikti tyrimai, pastarąjį pusšimtį metų vyrų spermos kokybė išties tolydžio blogėja. Skaičiai ypač nedžiugina Danijoje, kur tik 44 proc. vyrų spermos rodikliai atitinka normas. Lietuvoje, Estijoje ir Suomijoje padėtis geriausia visame Šiaurės šalių regione (atitinkamai apie 63 proc.), tačiau yra svarstymų, esą tai galbūt lėmė mūsų kraštuose vėliau išplitęs sauskelnių naudojimas. Nepaisant to, medikų skaičiavimais, Kauno ir Tartu miestuose yra net 15 proc. vyrų, kuriems kyla sunkumų apvaisinti moterį.

Uostamiestyje dirbanti akušerė-ginekologė gyd. Rasa Dargienė, remdamasi statistika, skaičiuoja: šiuo metu Klaipėdos mieste ir apskrityje gyvena 320 tūkst. žmonių, iš jų maždaug 112 tūkst., arba 35 proc., yra vaisingo amžiaus. 10–15 proc., arba maždaug 17 tūkst. gyventojų, sunku susilaukti vaikų natūraliu būdu. Laikoma, kad daugeliui jų specialistai gali padėti įvairiais būdais: maža chirurgine intervencija, medikamentine korekcija ar kt., bet 10 proc. tokių porų reikės pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF).

Nepaisant gandrus nubaidančių priežasčių, pacientus visada lydi kaltės jausmas ir nežinojimas, kaip elgtis toliau.

„Žmonės sunkiai priima šią žinią ir sunkiai apsipranta su mintimi, kad nevaisingumas yra organizmo būklė, kurią galima ir reikia gydyti, nors kartais ir lieka neaišku, kas ją sukėlė“, – sako uostamiesčio vaisingumo centre dirbanti medikė. Ji svarsto, kad dalies porų nevaisingumui įtakos neabejotinai turi užteršta aplinka. Tačiau šis poveikis dažnu atveju lieka konkrečiai neįvardytas, nes pasislepia po kokios nors neaiškios kilmės nevaisingumu.

Reprodukcinei endokrinologijai ir andrologijai pasišventusi prof. B. Žilaitienė įsitikinusi: kad ir kas būtų kaltas – užteršta aplinka, genetika ar persirgtos ligos, – pacientą pirmiausia reikia nuodugniai ištirti. Tik išsiaiškinus galimas medicinines nevaisingumo priežastis galima rekomenduoti tinkamą gydymą.

Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo srityje dirbančiai profesorei tenka narplioti pačius sudėtingiausius atvejus, kai šeimoms likimas pašykšti sulaukti pagausėjimo. Ji prisipažįsta iš kolegų kartais išgirstanti įvairių nuomonių. Pavyzdžiui, yra teigiančių, jog galbūt nevaisingų šeimų net nebūtina tirti – tiesiog visoms joms reikia siūlyti atlikti pagalbinį apvaisinimą ir taip neva išspręsti problemą.

„Vis dėlto, matyt, tiesa yra kažkur per vidurį. Mes visada stengiamės diagnozuoti, ieškoti nevaisingumo priežasčių ir, jeigu įmanoma, bandyti jas šalinti. Tik jeigu nepavyksta, siūlome kitą šios problemos sprendimo būdą – pagalbinį apvaisinimą“, – aiškina profesorė.