Kada „daug“ reiškia „per daug“ ir kokios bėdos slepiasi po nepaprastai gero apetito kauke?

Ką daryti, kai vaikas nevalgus, – greičiausiai vienas iš dažnesnių klausimų. O kai mamos susirūpina, kad jų mažylis valgo per daug, tiesiog nustembame – negi toks mažas jau gali būti besotis?


Iš mamos laiško:


„Nuo pat primaitinimo pradžios sūnus buvo valgus, noriai ragavo visą jam siūlomą maistą, apetitu nesiskundė ir aš, žinoma, tuo džiaugiausi. Dabar jam vieni ir mano džiaugsmą keičia keistas nerimas – jis nuolat prašo valgyti! Jei pamato, kad ką nors kramsnoju, duok ir jam! Jei einu į virtuvę, jis iš paskos! Iš pradžių buvo beveik linksma, su vyru juokavome, kad mūsų vyrutis turbūt ir dramblį prarytų, bet ilgainiui ėmėme abejoti, ar tai normalu. Iš pradžių maniau, kad sūnus neprivalgo, tad padidinau porcijas. Tačiau net ir po sočių pietų mano mažasis drakoniukas tebereikalauja: „Niam niam!“


Specialistų komentarai

 

Visi vaikai skirtingi. Ir nors yra tam tikros maitinimo rekomendacijos, sudarytos pagal vaikučių amžių, tačiau vienam nurodyta porcija ar dienos norma bus neįveikiama, o kitam tokio pat amžiaus mažyliui jos gali ir neužtekti. Kad su maistu gaunamų medžiagų ir kalorijų pakanka, rodo darniai augantis vaiko kūno svoris ir ūgis (tai stebi vaiko gydytojas), žvalumas, gera nuotaika. Nevalgiukų mamos perspėjamos sunerimti tada, kai vaiko svoris ima kristi, o valgiukų mamos turėtų susirūpinti tada, kai svoris ima staiga labai sparčiai ir neproporcingai didėti. Su prižiūrinčiu gydytoju galima pasitarti ir nelaukiant svorio šuolių, o vos pastebėjus, kad vaikutis staiga ėmė neįprastai daug valgyti. Gydytojas padės išsiaiškinti išaugusio apetito priežastis, patars, kaip ir ką valgyti, kad energijos vaikučiui užtektų, o svoris neaugtų.

 

Tai rimta!


Apetitas kinta – jis reaguoja ir į vidinę vaiko būseną, ir į daugelį aplinkos veiksnių, todėl tai padidėja, tai sumažėja. Ir tai normalu.


Staiga padidėjusio apetito priežasčių gali būti daug ir įvairių, pavyzdžiui, tai gali būti reakcija į patiriamą įtampą, jei mažylis jaučiasi nesaugus ir pan. Kaip ir mes, suaugusieji, kūdikiai ir maži vaikai nerimą taip pat gali slopinti valgydami, šį reiškinį neretai lydi atpylinėjimas, užkietėję viduriai ir kitos virškinimo bėdos. Nuo gimimo didelis alkis būdingas vaikams, turintiems tam tikrų neurologinių sutrikimų ar virškinamojo trakto bėdų. Staiga šoktelėti apetitas gali ir, pavyzdžiui, išoperavus anginą. Anginą, arba ūmų tonzilitą, sukelia streptokoko bakterija, kuri, kol gyva, nuolat išskiria nuodingų medžiagų ir organizmas serga. Pašalinus nuodų šaltinį, organizmas atsigauna, todėl iškart pagerėja ir apetitas. Jei vaiko svorio ir ūgio santykis, staiga pagerėjus apetitui, ėmė viršyti normas, vaiką prižiūrintis gydytojas turėtų duoti siuntimą pasikonsultuoti ir su gydytoju endokrinologu.


Didelį norą valgyti gali paskatinti rimtos, deja, jau ir vaikams pasitaikančios ligos. Viena jų – nepakankama antinksčių funkcija. Antinksčiai gamina hormoną kortizolį, kitaip dar vadinamą streso hormonu. Jei, sutrikus antinksčių veiklai, šio hormono pradedama gaminti per daug, labai pagerėja apetitas, vaikas nuolat nori valgyti. Kita priežastis – sutrikusi kasos veikla. Kasa gamina hormoną insuliną, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Jei kasa insulino pagamina daugiau, nei reikia, gliukozė labai greitai suvirškinama ir žmogui pasireiškia hipoglikemijos požymiai, vienas jų – nenumalšinamas alkio jausmas. Sutrikus kasos veiklai, žmogus jaučia norą nuolat valgyti, nes nepavalgiusiam darosi bloga.

 

Rimta ar labai rimta?


Kaip nuolat alkano vaiko mamai suprasti, kas paskatino alkį – emocijos, augimo šuolis ar rimtos ligos? Hipoglikemijos kamuojami vaikučiai valgyti nori ir dieną, ir naktį, ilgiau nei tris valandas išbūti nevalgę negali – tampa vangūs, irzlūs, mieguisti, o pavalgę iškart atsigauna. Jei ši bėda kamuoja kūdikėlį, kuris natūraliai kas kelias valandas maitinamas dieną ir naktį, suprasti tikrąją priežastį sunku, tačiau jei ūgtelėjęs vaikas nubudęs naktį prašo valgyti, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.


Hipoglikemija yra vienas cukrinio diabeto požymių. Tačiau verta žinoti, kad, sergant šia liga, labiau pastebimas yra ne nenumaldomas alkis, o nenumaldomas troškulys. Vaikai geria dažnai ir daug – per dieną gali suvartoti iki dviejų litrų vandens, gerti nori kone kas kelias minutes ir gurkšniu troškulio nenumalšina – vienu kartu išgeria pilną stiklinę vandens. Cukrinis diabetas, kaip ir kiti sutrikimai, yra gydomas vaistais, todėl jei pastebite tokių požymių, nedelsdami kreipkitės į gydytojus.

 

Valgo ir liesėja


Turbūt visi pažįstame vaikų, kurie be vargo sukerta suaugėliško dydžio karšto patiekalo porciją, tačiau yra liesi. Kodėl? Priežastys gali būti įvairios: „Gali būti, kad vaikas ir valgo daug, ir juda daug – gautas kalorijas sudegina, todėl svoris neauga. Gali būti, kad turi įgimtą greitą medžiagų apykaitą – maistas greitai suvirškinamas, puikiai organizmo paimamas, o šalutiniai produktai greitai pašalinami. Tačiau priežastis gali būti ir liga, pavyzdžiui, skydliaukės hiperfunkcija. Skydliaukė yra stambi endokrininė liauka, gaminanti hormonus tiroksiną ir trijodtironiną, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą. Jei skydliaukė šių hormonų pradeda gaminti per daug, medžiagų apykaita taip pagreitėja, kad nors žmogus valgo daug, bet svoris sparčiai krinta. Nesunku pastebėti, kad esant šiam sutrikimui vaikas energijos lyg ir turi, tačiau kad ir ką veiktų, labai greitai pavargsta. Šį skydliaukės veiklos sutrikimą visada lydi ir kiti požymiai, pavyzdžiui, dirglumas, karščio netoleravimas, dažnas tuštinimasis ir t. t. Liga gydoma vaistais.

 

Ką reikėtų žinoti apie apetitą


• Įtakos apetitui turi ne tik genai (būna, kad visa giminė yra valgi arba, priešingai, labai nevalgi), bet ir šeimos valgymo įpročiai, požiūris į maistą.


•  Sparčiausiai vaikas auga per pirmuosius metus, jo svoris nuo gimimo iki pirmojo gimtadienio netgi patrigubėja (maždaug nuo 3 iki 11 kg). Per antruosius gyvenimo metus priaugs jau tik 3 kg, o per trečiuosius – 1,5–2 kg. Natūralu, kad, augimo tempui sulėtėjus, energijos išeikvojama mažiau, vadinasi, organizmui maisto reikia mažiau, todėl ir apetitas sumažėja.


• Vėliau fiziologiškai apetitas smarkiai padidėja esant augimo šuoliui, t. y. mergaitėms – šeštaisiais–aštuntaisiais, berniukams – dešimtaisiais–penkioliktaisiais gyvenimo metais. Kodėl? Sparčiai augant, organizmas išskiria daug hormonų, vienas jų – augimo, kuris veikia priešingai nei hormonas insulinas, t. y. insulinas gliukozės kiekį kraujyje mažina, o augimo hormonas jį didina.


•  Apetitui įtakos turi ligos, traumos, patiriama įtampa, įvairūs pokyčiai, vartojami vaistai (vieni jį didina, kiti slopina), todėl nors ir rekomenduojama, kad 1–3 m. vaikas per dieną gautų 1 000–1 300 kcal, visiškai normalu, jei vieną dieną jis valgo daug ir gauna daugiau kalorijų, o kitą dieną – beveik nieko.


•  Apetitui įtakos turi ir aplinkos temperatūra (kai karšta, jis mažesnis, kai šalta – didesnis), ir suvalgytas maistas, pavyzdžiui, saldūs ir riebūs patiekalai apetitą slopina.


• Ligonėlio apetitas dažniausiai sumažėja. Pasveikus jis (koks buvo iki ligos) turėtų grįžti per dvi savaites. Jei taip nenutinka, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.


Mamos klausimas


„Skaičiau, kad Izraelio mokslininkai bando sukurti, o gal jau ir sukūrė hormoninius vaistus, kurie suteikia sotumo jausmą nuolat alkaniems žmonėms ir bent šiek tiek padeda efektyviai mažinti svorį. Ar tokie preparatai tinka vaikams?“


Kategoriškai negalima to daryti! Vaikas auga ir, kaip nors įsikišdami į organizmo veiklą, mes galime sutrikdyti vystymąsi ir augimą. Vaiko mityba turi būti sureguliuota natūraliu būdu. Vaikams nei apetitui mažinti, nei nutukimui gydyti jokių vaistų negalima skirti. Galima skirti tik tuos, kurie gydo priežastį. Jei vaikas stambus, nes daug ir neracionaliai valgo, vaistai nepadės.

 

Kaip auginti mažąjį „drakoniuką“?


5 patarimai


1 Ugdykite tinkamus mitybos įpročius.


Vaiko maitinimo įgūdžiai turi būti formuojami nuo pat pirmųjų dienų. Kol mamytė maitina kūdikėlį savo pienu, dažniausiai duoda krūtį tada, kai tik jis to nori. Vis dėlto labai svarbu, kad kūdikėlis nebūtų maitinamas nuolat, t. y. tarp maitinimų būtų bent dviejų–trijų valandų pertrauka. Antraip nuolat į skranduką tekantis pienelis jį ištempia ir sutrinka sotumo jausmas. Poreikis žįsti daugiau ir ilgiau didėja, nes kūdikėlis nejaučia sotumo jausmo, bet jaučiasi saugus šalia mamos, pienukas bėga – skanu. Vaikas, kad gerai augtų ir vystytųsi, turi gauti maistą tokį ir tiek, kiek jam reikia tuo metu. Reikia stengtis, kad rimčiau pavalgytų tris kartus per dieną, t. y. pusryčius, pietus ir vakarienę. Jei vaikutis labai valgus, valgyti galima pasiūlyti dažniau, bet po mažiau, tačiau vis tiek ne dažniau kaip kas dvi–tris valandas.


2 Parinkite tinkamą porciją.


Jeigu vaikas yra aktyvus ir dėl to nori dažniau valgyti, o gal tiesiog mėgsta pavalgyti, labai svarbu skrandžio „nepertempti“. Ir vaikui, ir suaugusiam žmogui per kartą rekomenduojama suvalgyti ne daugiau maisto, nei telpa jam į delną. Paskaičiuota, kad delno tūris atitinka skrandžio tūrį. Jei į skranduką prikemšama daugiau, jo sienelės išsitempia, nervų galūnėlės atšoka ir neperduoda signalo į sotumo centrą smegenyse, todėl žmogus sotumo nejaučia ir valgo be saiko. Jei vaikas pratęs suvalgyti daug, porciją reikėtų mažinti pamažu. Jei imsitės drastiškų priemonių, jis patirs įtampą, o tai tik dar labiau padidina apetitą.


3 Reguliuokite medžiagų apykaitą.


Vaikams, kurių medžiagų apykaita lėta, reikėtų duoti mažiau kaloringą maistą ir būtinai reguliuoti valgymo režimą. Tačiau tai nereiškia, kad turintieji greitą medžiagų apykaitą gali valgyti bet ką ir bet kada. Medžiagų apykaita, metams bėgant, keičiasi, dažniausiai lėtėja, todėl gausus, dažnas ir nekontroliuojamas valgymas gali turėti neigiamų padarinių ateityje – svoris gali pradėti augti, net ir įprastai (ne per daug) valgant ar judant. Sveiko vaiko medžiagų apykaitą galima šiek tiek sulėtinti ar pagreitinti labai paprastai. Jei vaikutis linkęs priaugti svorio, medžiagų apykaitą galima paspartinti, prieš valgį duodant jam atsigerti šilto vandens, o jei medžiagų apykaita labai greita, ji šiek tiek sulėtėja, prieš valgį išgėrus šalto vandens.


4 Nukreipkite dėmesį.


Jei vos pavalgęs mažiukas vėl dairosi maisto, stenkitės nukreipti jo dėmesį įdomia veikla: eikite pasivaikščioti, kartu pažaisti jo mėgstamų žaidimų, piešti ir pan. Jei vaikas vis prašo ko nors užkrimsti, užuot davusi jam sausainį, sūrelį, bananą ir t. t., pasiūlykite atsigerti vandens.


5 Pasitarkite su specialistais.

Jei neramu dėl to, kad vaikas daug valgo, pirmiausia kreipkitės į vaiko gydytoją. Atlikęs reikiamus tyrimus, jis nuspręs, ar užtenka sureguliuoti mitybos režimą ir vaiko aktyvumą, ar reikia endokrinologo ar gastroenterologo konsultacijos. Svarbiausi yra šie tyrimai: bendrasis kraujo, gliukozės kiekio kraujyje, cholesterolio kiekio kraujyje, šlapimo.

 


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis