Ar pažvelgę į savo vaikus galite pasakyti, kad jų laikysena yra gera? Pečiai nesukumpę, kaklas neatkištas į priekį? O kaip jūsų pačių laikysena – ar skiriate tam dėmesio, ar rodote gerą pavyzdį savo vaikams? Jeigu jūsų ir šeimos narių kūnas sustingęs ir sukumpęs nuo ilgą laiką trunkančios sėdimos padėties, o emocinė savijauta nėra pati geriausia, pažinti save ir savo kūną kviečia kineziterapeutė Sima Jakutavičiūte. Taip pat sužinosite, kokią įtaką laikysenai turi sportas.
S. Jakutavičiūtė atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus emocinė būsena keičia ir kūno padėtį. Ji atskleidžia dažniausiai pasitaikančias tokias emocijas.
Emocijos, susijusios su kūno padėtimi
1. Pakumpusi nugara, pečiai priekyje, suspausti krūtinės raumenys – tokia kūno padėtis atsiranda dėl susikaupusio pykčio, nerimo ir perdėto moteriško jautrumo.
2. „Pečių juostą labiausiai paveikia noras, viršijantis mūsų galimybes, padėti kitiems ir spręsti jų rūpesčius. Tada pečiai pakyla, tampa skausmingi, įsitempia,“ – sako S. Jakutavičiūtė.
3. Įsitempusi ir skausminga viršutinė nugaros dalis, palinkę į priekį pečiai gali signalizuoti apie nepasitikėjimą savimi, baimę imtis veiksmų.
4. Kaklo sustingimas ir skausmas, smakro atsikišimas į priekį atsiranda dėl baimės apsispręsti, įvairiose situacijose sakyti tvirtą „taip“ ar tvirtą „ne“.
5. Įsitempęs ir sustingęs juosmuo gali „pranešti“ apie tai, kad pergyvenate dėl finansinės padėties. Kineziterapeutė Sima prisimena, kad atėjus pandemijai ji buvo priversta uždaryti savo įkurtą kineziterapijos studiją, nutrūko treniruotės, todėl pasijautė nesaugi dėl finansinės padėties. Tuo metu šios emocijos netikėtai surakino stuburą, juosmuo tapo nejudrus, nors Sima nuolatos rūpinosi savo gera laikysena. Visos problemos išsisprendė, kai ji pradėjo konsultuoti žmones per nuotolį – internetu.
6. Daugelis jūsų tikriausiai net nepagalvojote, kokią svarbią funkciją atlieka pėdos – jos atlaiko visą kūno svorį. Pėdų deformaciją, skausmą sukelia tokios būsenos kaip drąsos trūkumas, baimė žengti žingsnį į priekį.
S. Jakutavičiūtė sako, jog taisyklinga laikysena yra tokia, kai minimaliai dirba raumenys ir minimaliai apkraunami sąnariai. Jai atstatyti užtenka vos kelių minučių: „Ištieskite kaklą, jeigu jis yra atsikišęs į priekį, nuleiskite pečius, įtraukite pilvo raumenis, o uodegikaulį tarsi „pakiškite po savimi“. Svarbi ir pėdų padėtis – kojos turi būti pečių plotyje, ištiestos per kelius, pėdos nukreiptos tiesiai, o ne į šonus,“ – pataria S. Jakutavičiūtė, kaip atsistoti teisingai. Tiesa, ilgiau išlaikyti tiesią laikyseną dažniausiai trukdo netreniruoti ir įsitempę raumenys, todėl juos reikėtų stiprinti savimasažo, tempimų ir specialių raumenų stiprinimo pratimais.
Vienas iš būdų ugdyti taisyklingą kūno padėtį tiek vaikams, tiek suaugusiems – užsiimti sportu, kuriame svarbi tiesi nugara. Ne visada paprasta vaikus prikalbinti sportuoti, tačiau jei treniruotės suteikia jiems gerų emocijų, yra įdomios, vaikai patys norės jas lankyti. Vienas iš įdomiausių sportų, lavinančių tiesią laikyseną, yra aikido kovos menas.
Aikido moko „tvirtai stovėti ant žemės“
Aikido tai japonų kovos menas, kurio tikslas praktikuoti taikos ir harmonijos kelią. Tam lavinama tvirta, tačiau labai mobili stovėsena bei gebėjimas „atsakyti“ judesių technika į įvairias, provokuojančias situacijas.
Norint efektyviai atlikti veiksmus šiame kovos mene reikalinga tiesi, harmoninga laikysena. Atsistojama taip, kad viena koja būtų priekyje, kita – gale, 50 % svorio žmogus laiko ant priekinės kojos ir 50 % ant galinės. Taip jis tarsi įdumba tarp savo kojų, šiek tiek sulenkdamas kelius. Pastūmus tvirtai į aikido stovėseną atsistojusį žmogų tiek iš priekio, tiek iš nugaros, jis išlieka nepajudinamas, bet tuo pačiu ir labai mobilus, galinti greitai suktis, judėti į priekį ir atgal.
Pirmą kartą atėję į aikido salę, kai kurie žmonės susiduria su baime, nes nėra išlavinę kritimo, atakos priėmimo technikų, nežino, kas bus, todėl dažnai būna tarsi atsilošę atgal arba per daug palinkę į priekį, žiūrintys žemyn. Tačiau tokia kūno padėtis nepadeda nei psichologiškai nei fiziškai. Net ir lengvai stumtelėjus atsilošusį žmogų, šis praranda balansą ir žengia atgal. Per daug į priekį palinkusį žmogų lengva išbalansuoti į priekį.
Ilgainiui, pradėję įsisavinti technikas ir tvirtą aikido stovėseną žmonės išsitiesia, nebijo atakos, išmoksta valdyti įvairias situacijas. Pasijautę saugiais ir tvirtais jie atsikrato ir ydingos kūno laikysenos.
Taigi, atėję į aikido salę vaikai ir suaugusieji pirmiausia mokosi „tvirtai stovėti ant žemės“. Tokia stovėsena lavina tvirtumą ir mobilumą, kuris reikalingas norint išvengti atakos. Aikido svarbu mokėti pakeisti kūno padėtį ne palinkstant į priekį ar atgal, o sukantis kartu su visu kūnu. Taip išlaikoma tiesi nugara ir stabili kūno laikysena. Ypač svarbu lankstus juosmuo, nes jo posūkiai leidžia maksimaliu greičiu atlikti judesius.
Baimės paveiktas žmogus tampa sustingęs
Rašytojas ir aikido meistras, ilgus metus praktikuojantis šį kovos meną, Jonathanas Düringas knygoje „Su smurtu susidūrus“ rašo apie tai kaip baimės jausmas veikia visą kūną: „Baimė sutelkia visą mano dėmesį, todėl tampu nelankstus ir sustingęs. Japonų kovos menų meistrai sako: „Kas papuolęs į pavojų dar mąsto, prieš imdamas veikti, tas jau miręs“, – rašo J. Düringas ir priduria, kad praktikuojant aikido nuolat lavinamas judrumas, žaibiška reakcija į situaciją, o tai neleidžia sustingti protui ir kūnui.
Jeigu jaučiate pernelyg didelę įtampą pečiuose, nerimą, baimę ar neryžtingumą eiti į priekį tiesiog ženkite nedidelį žingsnį – pradėkite sportuoti.
Parengė tradicinio aikido klubas „Budokan“
