Kas sukelia ligą?
Bronchitą bakterijos sukelia retai, dažniausiai priežastis – virusai. Bronchiolitą, kuriuo dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai, taip pat sukelia virusai, bet jis gali komplikuotis plaučių uždegimu. Na, o plaučių uždegimas beveik visada yra bakterinis, nors pasitaiko ir virusinis, kuris gydomas be antibiotikų arba jų skiriama trumpesnį laiką – ir tik geriamųjų.
Bene dažniausias pneumonijos kaltininkas būna pneumokokas. Vaikams, kurių oda pažeista, plaučių uždegimą dažniau sukelia stafilokokas. Nors mikoplazma dažniausiai puola bronchus, pasitaiko ir netipinė šios bakterijos sukelta pneumonija. Tada vaikas serga lengviau, kūno temperatūra būna neaukšta, bet kosulys – priepuolinis, kamuoja ilgai. Mikoplazmą aptinka tik imunologinis kraujo tyrimas.
Kaip atpažinti?
Kaip mamai suprasti, kad vaikas karščiuoja ir kosėja ne dėl bronchito, bet dėl plaučių uždegimo? Ligonio būklė sergant bronchitu iš tiesų lengvesnė. Bet kuo iš tiesų vaikas serga, turi pasakyti gydytojas, o ne mama. Ji tikrai neįstengs nustatyti diagnozę. Kad į darbą galbūt jau stojo bakterijos ir reikia sunerimti, rodo prasidėjusi antra karščiavimo banga, kai praėjus trims ligos dienoms ir temperatūrai sumažėjus vaikas staiga vėl sukarščiuoja. Jis dejuoja, stena, jam negera, norisi gulėti, miegoti, praranda apetitą, o kūdikio ir labai mažo vaiko nosies sparneliai kvėpuojant juda. Tai rodo kvėpavimo nepakankamumą.
Įtariant pneumoniją gydytojas paklauso plaučius ir nustato, ar yra karkalų, kur jie, vienoje pusėje, ar abiejose, kokio jie pobūdžio. Liga retkarčiais gali būti nebyli (jokių karkalų plaučiuose negirdėti, jie matyti tik plaučių rentgenoramoje).
Gydytojui svarbu žinoti, kokia temperatūra laikėsi pirmas tris dienas, ar tikrai siekė 39 laipsnius ir daugiau, ar ji krito ir vėl pakildavo, kaip ligonis jautėsi, ar buvo labai nusilpęs ir nenorėjo nei valgyti, nei sėdėti, nei gerti, tik gulėti ir miegoti. Tokie požymiai rodytų sunkesnę bakterinę ligą. Todėl gydytojas gali patarti atlikti rentgenologinį tyrimą. Kartais tik plaučių nuotrauka parodo pneumoniją. Tačiau pirmą parą ji gali dar neaptikti ligos (uždegimo vaizdas gerai išryškėja tik antrą parą).
Kuo serga vaikas, padeda sužinoti bendrasis kraujo ir C reaktyvinio baltymo (CRB) tyrimas iš venos. Šie tyrimai parodo, ar nepasikeitė kraujo formulė, ar yra bakterijų. Tačiau jei tėveliai į polikliniką ar ligoninės priėmimo skyrių kreipiasi vos tik vaikas suserga, tyrimas tikros padėties taip pat gali neatspindėti, nes kraujas sureaguoja į bakteriją ne anksčiau kaip po pusės paros.
Gydyti namie ar ligoninėje?
Atsižvelgiama į vaiko amžių. Jei sergantis kūdikis ir mažas vaikas iki 3 metų negeria skysčių, o kūno temperatūra labai aukšta, 39-40 laipsnių, tai pavojinga ir reikia skubiai vykti į ligoninę. Karščiuojantis vaikas prakaituoja, dažnai kvėpuoja, todėl netenka daug skysčių. Ir kuo mažesnis, tuo jautresnis jų netekčiai. Todėl skysčių dažniausiai reikia sulašinti į veną. Kai jų pakanka, vaikas sparčiau sveiksta. Taip pat būtina sušvirkšti į veną antibiotikų, kad jie greičiau ir geriau veiktų.
Kiek laiko vaikas guli ligoninėje, priklauso nuo jo amžiaus, būklės ir pneumonijos apimties bei sukėlėjo. Kai ligonio būklė pagerėja, gydytojai jį išleidžia sveikti į namus, reikia toliau gerti antibiotikus. Jų paprastai reikia ne trumpiau nei 7 d., bet gydoma gali būti ir 10-14 d. ar ilgiau.
Patarimai ligonio tėvams
Lengva pneumonija sergantį darželinuką gydytojas gali patarti gydyti namie. Vaikas turi pakankamai gerti šiltų skysčių. Valgyti gali mažiau ir lengviau virškinamo maisto: jogurto, įvairių košių. Jei nenori, nereikia kimšti prievarta. Vaikas pasveiks ir pradės valgyti. Ligonis turi gauti pakankamai deguonies, todėl mama, išvedusi vaiką į kitą patalpą, turi gerai vėdinti kambarį net ir žiemą. Kai kūno temperatūra nukrinta ir lauke oras gražus, nešalta, vaiką galima išleisti į kiemą, nes sveikstančiam būtinas šviežias oras.
Sveikti padeda šilta aviečių, liepžiedžių arbata, medus (jei vaikas nealergiškas). Jį patartina sučiulpti, kad kartu su seilėmis tekėtų į gerklę, arba įdėti šaukštelį į drungną vandenį, pieną (karštame žūsta vertingosios savybės). Galima pakvėpuoti inhaliatoriumi, tinka padų, krūtinės ir delnų įtrynimai įvairiais tepaliukais. Vartojant antibiotikus, svarbu gauti natūralios fermentacijos maisto produktų - jogurto, kefyro, rūgpienio, grietinės, raugintų kopūstų, agurkų, burokėlių. Rekomenduojama ir gerųjų bakterijų.
Karkalai išnyksta po 1-2 sav. Praėjus maždaug 2 sav. rentgeno nuotraukos jau nerodo plaučių uždegimo. Tačiau mikroskopiniai pokyčiai dar išlieka 1-2 mėn. Todėl tiek laiko vaiką patartina pasaugoti, pastiprinti imunitetą, kuris per tą laiką dar nespėja atsikurti, taip pat tęsti kvėpavimo mankštas. Kai pneumonija pasitraukia, nors 2 sav. patartina prižiūrėti vaiką namie.
Plaučių mankštelė
Sergant plaučių uždegimu svarbu iškosėti skrepliukus. Taip valosi plaučiai. Bet kuo vaikas mažesnis, tuo jis labiau nesugeba atsikosėti. Jam reikia padėti.
* Sergančio kūdikio liežuvio šaknį paspauskite šaukštu, kad pakosėtų.
* Kai nekarščiuoja, padūkite su vaiku, jį pajuokinkite. Galite paguldyti sau ant kelių ar didelio kamuolio pilvuku žemyn ir lengvai pastuksenti nugarytę. Žinoma, tai reikia daryti praėjus pakankamai laiko po valgio.
* Didesniam ligoniui duokite pūsti balionus, šiaudeliu burbuliuoti puodelio vandenį, daryti gilaus įkvėpimo ir stipraus iškvėpimo mankštą.
* Mankštas ir pratimus patartina atlikti išvėdintame kambaryje nors keletą kartų per dieną po 10 min.
