Peršalimo ligos yra pasenęs, liaudiškas ir klaidinantis viršutinių kvėpavimo takų užkrečiamųjų ligų pavadinimas. Peršalimo ligų, kaip tokių, nėra. Įrodyta, kad šaltis čia niekuo dėtas. Amerikiečiai net tyrė savanorius, kurie buvo laikomi šaltai. Jie nesusirgo, nes toje aplinkoje nebuvo virusų ir bakterijų. Šis pavadinimas atsirado tais laikais, kai žmonės nieko nežinojo apie virusus ir bakterijas bei dažnai susirgdavo peršalę arba pabuvę nekūrenamuose namuose. Šiandien jau yra žinoma, kad peršalimo ligas sukelia virusai ir bakterijos.

Viršutinių kvėpavimo takų užkrečiamosios ligos plinta oro lašeliniu būdu. Sergantis žmogus iškvepia virusą, o sveikas įkvepia ir užsikrečia. Jeigu ligonis čiaudi, kosti ir kvėpuoja toje pačioje patalpoje, kurioje yra sveikų žmonių, šie kvėpuoja praktiškai virusų ir bakterijų mišiniu. Peršalus gali šiek tiek sumažėti organizmo imunitetas ir tada lengviau užsikrečiama oru plintančiais virusais. Žmonės serga ir vasarą, kai sušalti yra daug mažesnė tikimybė. Tačiau tada paprastai kaltę suverčiame skersvėjui, ledams ar maudynėms.

Peršalimo ligomis dažniau sergame rudenį ir žiemą, mat virusai išplinta tam tikrą sezoną. Beje, šis reiškinys pastebimas ir šiltuose kraštuose. Pavyzdžiui, šalyse, kuriose žiemą oro temperatūra išlieka teigiama, žmonės nesušąla, bet jie serga tomis pačiomis virusinėmis ligomis kaip ir Lietuvoje. Vienos viršutinių kvėpavimo takų užkrečiamosios ligos dažnesnės rudenį ir žiemą, kitos – žiemą ir pavasarį, dar kitos – vasarą.

Vaikai nuo vienų iki trejų metų viršutinių kvėpavimo takų užkrečiamosiomis ligomis serga itin dažnai, nes jų imunitetas dar nėra susiformavęs. Amerikiečių duomenimis, mažyliai per metus gali sirgti nuo aštuonių iki dešimties kartų.

Ketvirtaisiais gyvenimo metais ir vėliau serga daug rečiau. Visame pasaulyje šiomis ligomis vaikai serga vienodai dažnai. Nors gyvena, tarkim, šiltuose kraštuose, šalis yra gerai išsivysčiusi.

Viršutinių kvėpavimo takų užkrečiamosioms ligoms būdinga sloga, užgulta nosis, gali perštėti akis, jos būna paraudusios. Ligonis gali karščiuoti arba ne. Paprastai, ypač vyresnius vaikus, vargina galvos skausmas. Mažyliai gali viduriuoti. Dažnai skauda gerklę, laužo kaulus, „tempia“ raumenis, atsiranda kosulys. Taigi būdingi visi gripo požymiai. Jeigu būklė negerėja, po dviejų trijų dienų viruso pažeistoje viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje pradeda daugintis bakterijos. Tada prasideda papildoma pūlingoji užkrečiamoji liga. Jeigu ligonio būklė dar labiau blogėja, ji gali išplisti į viršų ir prasidėti sinusitas arba ausų uždegimas arba leistis į bronchus ir sukelti bronchitą arba plaučių uždegimą.

Jeigu kosulį sukelia viršutinių kvėpavimo takų užkrečiamoji liga, vaikas iš pradžių kosti vis smarkiau, o po kelių dienų mažiau. Per dešimt dienų kosulys turėtų praeiti, mat per tiek laiko išsivalo bronchai. Tačiau jeigu mažylis ir toliau kosti,

būtina pasitarti su gydytoju. Į gydytoją kreipkitės ir tada, jeigu vaikutis kosti naktimis, priepuoliais, kosėdamas prabunda. Tai gali rodyti bronchų spazmus.

Mažylis, sergantis tik virusine viršutinių kvėpavimo takų liga, gydomas vaistais, kurie mažina skausmą ir temperatūrą. Gydytojas gali skirti gleivinę sutraukiančių vaisų, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jeigu būklė trečią ketvirtą parą užuot gerėjusi tik blogėja, mažylį būtina parodyti gydytojui, nes gali būti, kad į darbą kibo bakterijos ir kovoti su jomis reikia antibiotikų.