Žirgų terapija
Žirgų terapija (hipoterapija) dažnai taikoma vaikams, kurie serga judėjimo sutrikimus paskatinančiu cerebriniu paralyžiumi. Jodinėti naudinga, nes žirgas risnoja labai ritmingai, o sveiko žmogaus eisena taip pat ritminga. Šis panašumas gali padėti vaiko smegenims „prisiminti“ šiuos judesius. Žirgų terapija rekomenduojama ir vaikams, turintiems emocinių problemų, nes šie gyvūnai moko būti savarankiškus ir bendrauti. Pavyzdžiui, autizmu sergantys vaikai, kuriems sunku reikšti jausmus, bendraudami su šiais gyvūnais, gali be žodžių parodyti, ką jaučia. Svarbiausia, kad ryšys yra abipusis.
Vaikus terapijos metu prižiūri jojimo instruktoriai, kurie kartu joja arba greta eina. Darbui su neįgaliais vaikais žirgai kruopščiai atrenkami, t. y. įvertinamas žingsnio ritmas, ar tiesi nugara. Gyvūnas turi būti ramaus ir gero būdo.
Delfinų terapija
Bendrauti su delfinais rekomenduojama vaikams, turintiems nervų, psichikos, raidos sutrikimų. Pavyzdžiui, mažyliai, turintys autizmo sutrikimą, Dauno sindromą, žaisdami su delfinais išmoksta savito bendravimo. Jį vėliau gali taikyti bendraudami su artimaisiais. Sakoma, kad delfinų siunčiami aukšto dažnio garsai gerai veikia ir cerebriniu paralyžiumi sergančius vaikus. Delfinai yra labai draugiški, visuomet nusiteikę žaisti ir bendrauti, su jais vaikai atsipalaiduoja. Kaip tik dėl to šie gyvūnai – puikūs pagalbininkai emocinių bėdų turintiems mažyliams. Delfinai padeda vaikams įveikti agresijos priepuolius, tinka vaikams, kuriems paprastai būna sunku susikaupti, mokytis.
Per pratybas vaikas kartu su tėvais ir specialistu su delfinais „bendrauja“ nuo specialios platformos. Pratybos taip pat vyksta ir vandenyje.
Šunų ir kačių terapija
Besąlygiškai prieraišūs ir optimizmu trykštantys šunys yra geriausi jautrių, neramių ar emociškai uždarų vaikų draugai. Kaniterapija (šunų) taikoma daugelyje pasaulio šalių. Sveikas ir ramus šuo gali padėti atsigauti po sunkios ligos, gydyti žemą kraujospūdį, puikiai išblaško mieguistumą. Šuo moko vaiką laikytis dienotvarkės, stiprina pasitikėjimą savo jėgomis, padeda bendrauti. Kates mėgsta vaikai, kuriems trūksta aplinkinių švelnumo, meilumo. Lipšnios ir ramios katės padeda iškęsti skausmus, įveikti depresiją.
Žaisdami su šunimi uždaro būdo mažyliai mokosi bendrauti, tampa atviresni. Geros emocijos pakelia nuotaiką, skatina pažinimo džiaugsmą. Bendravimas su kate veikia kitaip – ramina. Sakoma, kad murkdama ji skleidžia ultragarsus, kurie puikiai veikia nervų sistemą, atpalaiduoja ir gerina savijautą. Mokslininkų nuomone, glostydami katę sukuriame stiprų elektros lauką, kuris gerina kraujotaką, gydo įvairius uždegimus. Pavyzdžiui, Tokijuje (Japonija) veikia net specialūs kačių terapijos centrai, kuriuose žmonės gali pažaisti su šiomis švelniomis ir draugiškomis būtybėmis.
