5 dažniausi teiginiai apie antibiotikus: tiesa ar mitas?

Kai gydytojas vaikui gydyti skiria antibiotikų, tėvams kyla ne vienas klausimas ir abejonė. Išsklaidykime dažniausius mitus apie antibiotikus. Kurie dažniausi teiginiai apie juos yra tiesa, o kurie – melas.

Aukšta temperatūra antibiotikais negydoma.


Taip. Nemažai tėvų yra įsitikinę, kad temperatūrai pakilus aukščiau 38 laipsnių, vaikui reikia duoti antibiotikų, nes esą tai bakterinės ligos požymis. Išties, aukšta temperatūra iš tiesų dažniau pakyla, kai liga yra sukelta bakterijų. Bet net ir tada, kai temperatūra siekia 39-40 laipsnių ir nėra kitų bakterinės ligos požymių, bakterinė infekcija nustatoma tik 6-7 proc. vaikų, t.y., septyniems iš šimto. Todėl tikrai ne kiekvieną karščiuojantį vaiką reikia gydyti antibiotikais. Antibiotikai gydo ne temperatūrą, o konkrečią bakterinę ligą. 


Vaikui vėl susirgus galima duoti namuose užsilikusių antibiotikų, kuriais kartą liga jau buvo išgydyta.


Ne. Neaišku, ar vaikas serga ta pačia liga, ar ją sukėlė ta pati seniau siautėjusi bakterija. Gali būti, kad, pavyzdžiui, gerklės uždegimą sukėlė vienokia bakterija, o sinusitą ar bronchitą sukėlė kita. O gal kaltą ne bakterija, o virusas? Mama pati jokiu būdų negali spręsti, kokių vaistų duoti vaikui. 


Antibiotikus būtina vartoti griežtai pagal nurodytą schemą


Taip. Būtina įsiklausyti į gydytojų nurodymus ir antibiotikų duoti gydytojo nurodytu dažniu. Kad jie būtų veiklūs, visą parą kraujyje turi išlikti gana didelė jų koncentracija, todėl antibiotikus būtina girdyti reguliariai. Jei vaikas vaistus išvėmė, jų reikia sugirdyti. Jei pamirštama sugirdyti antibiotikus, koncentracija mažėja ir mikrobai paskirties vaistams tampa atsparūs, pradeda vėl daugintis.


Kiekvienu ligos atveju vaistų dozę ir vartojimo dažnį gydytojas vaikui skiria individualiai.
Kiekvienu ligos atveju vaistų dozę ir vartojimo dažnį gydytojas vaikui skiria individualiai.
Shutterstock nuotr.


Antibiotikai kenkia vaikui


Ir taip, ir ne. Antibiotikai – tai vaistai, kurie neleidžia daugintis bakterijoms, jas „nužudo“. Deja, šie vaistai kenkia ne tik ligų sukėlėjams, bet ir gerosioms nuolat žmogaus organizme gyvenančioms bakterijoms, ypač žarnyno mikroflorai. Sutrikdyta žarnyno mikroflora – bene dažniausiai pasireiškiantis nepageidaujamas antibiotikų poveikis, ypač vaikams. Sutrikus žarnyno mikroflorai mažyliui gali pūsti vidurius, imti viduriuoti, gali net sustiprėti alerginės reakcijos. 


Vaikas gali užaugti ir be antibiotikų.


Ir taip, ir ne. Kiekvieno vaiko, kaip ir suaugusiojo, organizmas yra skirtingas. Vieno atsparumas ligoms yra geras, kito – nelabai. Vienas pasigavęs virusą per kelias dienas pasveiksta, kitam prasideda bakterinė liga. Nereikia lyginti savo vaiko su kitais, nes jei vienas pasveiksta be antibiotikų, tai kitas be jų gali ir mirti. 






















Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis