Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Pedagogė: kaip bendrauti su vaiku, kuriam artėja ar jau sukako treji metai

Kas yra trejų metų krizė ir kuo ji pasireiškia? Pedagogė Airija Domutytė ne tik apžvelgia jos simptomus, bet ir pateikia konkrečių patarimų tėvams.

Vaikų darželio „Šilagėlė“ pedagogė Airija Domutytė.

Šis, iš pažiūros, negatyviai skambantis amžiaus tarpsnis kiekvienam vaikui gali prasidėti skirtingu metu.

Paprastai ši krizė prasidedu nuo dvejų, o kartais tik nuo ketverių metų, tačiau vidurkiu laikomi treji metai.

Vieniems vaikams ji pasireiškia itin lengva forma, na, o kitiems tėveliams tenka nemažai „paplušėti", norint emociškai suvaldyti krizės ištiktą trimetį.

Pedagogai juokauja, kad tai tarsi liga, iš kurios anksčiau ar vėliau, lengviau ar sunkiau, išaugama, ir įgyjamas stiprus imunitetas gyvenimo iššūkiams įveikti.

Pasak mokslininkų, žmogus save gali realizuoti tik tuomet, kai sau atrastu ir priimtinu būdu išsprendžia tam tikras krizes ir iškilusias pagrindines problemas. Taigi, ši krizė yra būtina ir reikalinga sėkmingam augimui ir savirealizacijai. Būtent tuo metu vaikas jau pradeda suvokti save kaip asmenybę ir ieško įvairių būdų išreikšti save, siekia būti nepriklausomu ir savarankišku.

Trejų metų krizės požymiai

Kaip tėveliams atpažinti, kad šis gąsdinantis tarpsnis jau prasidėjo? Ogi simptomų yra įvairių įvairiausių, tačiau patys ryškiausi yra keli: prieštaravimas, užsispyrimas, negatyvumas, savivaliavimas. Nors visi šie simptomai skamba gąsdinančiai, tačiau vienintelis vaistas, kuris gali padėti vaikui įveikti šią krizę – geležinė suaugusiųjų kantrybė. Jeigu esate suaugusysis - apsišarvuokite geležiniais šarvais, kurie atremtų visas pykčio, neigimo ar kitokias atakas ir, žinoma, svarbiausia – išlikite kiek įmanoma ramūs.

Aptarkime dažniausius simptomus išsamiau.

Prieštaravimas pasireiškia tuomet, kai vaikas nesutinka su tėvelių pasiūlytu variantu tik todėl, kad taip nutarė suaugęs žmogus,o ne jis pats. Negalima painioti prieštaravimo su negatyvumu.

Dažniausiai vaikas tam tikro dalyko nesutinka daryti ne todėl, kad jam tai sukelia nemalonius pojūčius, bet todėl, kad taip liepė mama ar tėtis. Tokiu būdu vaikas formuoja savo charakterį, stengiasi išlikti ištikimas savo nuomonei ir jokiais būdais nesutikti su suaugusiųjų nuomone. Pavyzdžiui, citriną vaikas vadina apelsinu ir gali ilgai ginčytis su tėveliais, kad tik įrodytų savo tiesą.

Kitas simptomas – pernelyg didelis užsispyrimas. Dažniausiai šis užsispyrimas pasireiškia, kai vaikas bet kokia kaina siekia gauti vienokį ar kitokį dalyką ne todėl, kad jis reikalingas, o todėl, kad jo pareikalavo. Paprastai tariant, tokiu būdu vaikas tik tikrina, ar suaugusieji atsižvelgia į jo norus, poreikius ir ar gerbia jo nuomonę.

Tačiau jeigu vaikas spyriojasi itin dažnai – nenaudokite jėgos, nemėginkite palaužti vaiko užsispyrimo. Tiesiog priimkite jo emocijas ar jausmus tokius, kokie jie yra. Šioje situacijoje tikrai nepadės moralizavimai ar kitokie mėginimai aiškinti, kodėl nederėtų elgtis vienaip ar kitaip.

Geriau tiesiog susitaikyti su šiuo simptomu ir padėti vaikui suprasti, kas vyksta su jo jausmais. Jeigu situacija tampa visiškai nebevaldoma ar nebekontroliuojama – nukreipkite vaiko dėmesį. Pasiūlykite jam spalvinti ar piešti, išveskite kartu šunį, ar aplankykite zoologijos sodą, kad paprasčiausias užsispyrimas nevirstų įtūžiu ar pykčio priepuoliu.

Priešingu atveju nepadės nei pasiūlymas apsilankyti zoologijos sode, nei naujausias populiariausio žaidimo pirkinys. Jeigu niršite ant vaiko jo pykčio metu – bus tik blogiau. Matydami susinervinusius tėvus, vaikai dar labiau išbando kantrybę, tarsi mėgindami nustatyti ribas. Tad geriau giliai įkvėpkite, mintyse suskaičiuokite iki dešimties, o jei reikia ir iki penkiasdešimties ir daugiau, tačiau svarbiausia – išlikite ramūs. Vaikas neturi matyti, kad jo užsispyrimas jus provokuoja.

Vida Press

Savivaliavimas - irgi sunkus trejų metų krizės simptomas. Tai nenumaldomas noras visada viską daryti pačiam. Tokių metų vaikas dar nesuvokia savo galimybių. Paprastai tariant, jis įsivaizduoja, kad yra visagalis supermenas, kuris gali padaryti viską. Nesvarbu, ar tai būtų kopimas į Everestą, ar lėktuvo pilotavimas. Toje mažoje galvelėje nėra žodžio „negaliu" arba „nesugebu". Nors prieš tai megztuko užtrauktuko segimas atrodydavo pati sunkiausia misija – krizės periodo metu vaikas segsis užtrauktuką nors ir dešimt minučių, tačiau vis tiek pasieks savo. Tik jokiu būdu nesiūlykite savo pagalbos, nes liksite nesuprasti. Arba nepulkite sakyti, kad vaikui nepavyks. Vėlgi giliai įkvėpkite ir laukite, kol šis dešimties minučių procesas pagaliau baigsis. Tada pagirkite savo vaiką už pastangas.

Niekuomet nevertinkite savo vaiko

Nesakykite jam, kad jis kažko nesugeba, ar galbūt matėte, kad draugės sūnus daug geriau skaičiuoja nei jūsų berniukas. Neminėkite vaikui tokių pavyzdžių, kurie sugriautų jo optimizmą. Galų gale, leiskite jam būti kiek įmanoma savarankišku. Na ir kas, kad ryte vaikas užsidėjo megztinį atvirkščiai – leiskite jam taip išeiti. Po poros tokių išėjimų megztinis tikrai nebebus išvirkščias. Aišku, neduokite vaikui pilotuoti tikro lėktuvo, tačiau jei jis norės gaminti – leiskite jam pagelbėti virtuvėje. Galbūt duokite jam saugų peilį pjaustyti pomidorus, kurie vėliau atsidurs salotų lėkštėje. Leiskite jam pasijausti reikalingu ir svarbiu. Pagirkite, kad jis puikus kulinaras ir prisideda prie namų ruošos. Dažnai vaiką tiesiog pagirkite. Įtvirtinkite jausmą, kad daryti kažką gero yra nuostabus jausmas. Tuomet vaikas norės daryti kuo daugiau gerų darbų,o tai padės ir jums patiems.

Vida Press

Negatyvą keičiame į pozityvą

Ką daryti, kad šis laikotarpis taptų ne negatyviu,o kiek įmanoma pozityviu? Visų pirma atminkite, kad tai tik pirmoji krizė. Tokių krizių dar bus ne viena, ne dvi ir net ne penkios. Nuolat teks susidurti su sunkesnėmis ar lengvesnėmis amžiaus tarpsnių krizėmis. Sėkmės receptas – išlikti ramiems ir apsišarvuoti geležine kantrybe.

Pirmieji treji vaiko gyvenimo metai – patys svarbiausi ir bene labiausiai formuojantys vaiko asmenybę. Sakoma, kad trejų metų vaikas dar nesugeba suprasti savo jausmų, tad priimkite juos kiek įmanoma natūraliai ir stenkitės jį suprasti. Kuo dažniau skatinkite savo vaiką, leiskite jam jaustis svarbiu ir, žinoma, mylėkite, mylėkite ir dar kartą mylėkite, nes tik meilė augina tarpusavio supratimą ir atsidavimą. Tai tarsi jūsų investicija į sėkmingą žmogų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?